Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

- pagal 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta Ž. K. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir Ž. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024-02-22.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 nuosprendį ir pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nuosprendį.

Priteista iš Ž. K. nukentėjusiojo L. M. naudai 1 293 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt trys eurai) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteista iš Ž. K. ir M. N. išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteista ir M. N., tačiau ji nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. K., laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. kovo 30 d., apgaule, t. y. neteisėtai įgijęs nukentėjusiojo L. M. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje - ID, internetinio banko slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungė prie banko informacinės sistemos, inicijavo ir atliko finansines operacijas, pateikdamas save kaip teisėtą duomenų naudotoją, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis (Ž. K.) 2021 m. sausio 10 d., 20.25 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 40 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. tą pačią dieną, 20.57 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., 14.30 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 40 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. tą pačią dieną, 15.32 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., 20.58 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 20 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., 23.15 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 300 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. 2021 m. sausio 12 d., 09.19 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini)

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., 23.32 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 300 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. 2021 m. sausio 14 d., 05.40 val., išgrynino bankomate SEB (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 sausio 18 d., 17.18 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 50 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. tą pačią dieną, 19.49 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 sausio 21 d., 15.54 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 30 Eur į M. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. N. tą pačią dieną, 16.35 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 9 d., 18.28 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 30 Eur į M. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).?

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 9 d., 23.53 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją pervedė – 270 Eur į V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 12 d., 17.47 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 140 Eur į V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 21 d., 22.53 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 7 Eur į M. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 30 d., 14.36 val., elektroninėmis ryšio priemonėmis save identifikuodamas kaip L. M., t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš L. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė 66 Eur į M. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),?tokiu būdu savo naudai, įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam L. M. priklausančius 1293 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Visų pirma, pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik taip galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo (nekaltumo). BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi būti ne tik išdėstyti, bet turi būti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-7-130-699/2015).

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Nors Ž. K.viso proceso metu kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, tačiau tai, kad būtent nuteistasis Ž. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis apgaule, neteisėtai įgijo nukentėjusiojo L. M. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (naudotojo kodą sistemoje – ID, internetinio banko slaptažodį), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, inicijavo ir atliko finansines operacijas, pateikdamas save kaip teisėtą duomenų naudotoją, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule bei pasinaudodamas kitų asmenų patiklumu, savo naudai įgijo nukentėjusiajam L. M. priklausančius pinigus (1293 Eur), patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų, aptartų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusiojo L. M. parodymai, liudytojų L. G. (buvusi M.), M. G., R. B., V. B., išteisintosios (šioje dalyje) M. N. parodymai, iš dalies liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti atliktų akistatų metu, banko sąskaitos išrašuose, banko pateiktų prisijungimų prie interneto banko sąrašo bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog Ž. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl Ž. K.kaltės.

8. Šiuo atveju byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog apgaule (socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrus moters vardu paskyrą „M. M.“ ir įgijus neįgalaus nukentėjusiojo L. M. pasitikėjimą), neteisėtai buvo įgyti nukentėjusiojo L. M. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. naudotojo kodas sistemoje - ID, internetinio banko slaptažodis, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, prisijungta prie banko informacinės sistemos, inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule įgytas L. M. priklausantis turtas – 1 293 Eur.

9. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, kad byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas, tuo tarpu apylinkės teismas jo kaltę grindė išskirtinai tik kitos kaltinamosios (M. N.) ir liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

11. Nors nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas jo kaltę grindė išskirtinai tik išteisintosios M. N. ir minėtų liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra ir kitų objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, jog Ž. K. padarė jam inkriminuojamas veikas. Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau aptartus M. N., liudytojų M. G. ir V. B. parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai - AB „Swedbank“ pateikti L. M., M. N., M. G. ir V. B. banko sąskaitų išrašai, kuriuose pateikti duomenys apie atliktus pavedimus, jų kiekį ir sumas. Tokie parodymai atitinka ir nukentėjusiojo L. M. bei liudytojos L. G. (buvusi M.) parodymus. Antra, iš prisijungimų naudojantis AB „Swedbank“ interneto banku išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. kovo 12 d. pavedimai iš L. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos į V. B. (270 Eur ir 140 Eur) ir M. G. (30 Eur) atlikti prisijungus iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris, tyrimo duomenimis, priklauso AB „Telia Lietuva“ operatoriui ir yra registruotas M. G. vardu (2 t., b. l. 10-14, 15-16). Kaip jau minėta anksčiau, liudytoja M. G. patvirtino, kad keletą kartų skolino Ž. K. savo telefoną, kuriame yra internetas. Jis laikydavo telefoną pas save apie valandą, o kai grąžindavo, viskas būdavo ištrinta. Taigi, šie liudytojos parodymai patvirtina Ž. K. kaltę ir paneigia skundo argumentus, kuriais jis teigia, jog byloje nėra nustatyti įrenginiai, IP adresai panaudoti nusikalstamai veikai daryti.

12. Atmestini ir nuteistojo Ž. K. argumentai, kad byloje nėra nustatyta, jog jis disponavo socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta paskyra „M. M.“. Šiuo atveju akcentuotina, jog vienodai svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. G. patvirtino, kad 2021 m. Ž. K. jai sakęs, jog jis gyvena iš interneto, kad socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė paskyrą moters vardu, bet vėliau pasakė, kad juokauja. Tokius savo parodymus liudytoja M. G. patvirtino ir akistatoje su Ž. K.. Šie liudytojos parodymai, palyginus juos kartu su nukentėjusiojo L. M. ir liudytojos L. G. (buvusi M.) parodymais, jog L. M. savo AB „Swedbank“ banko prisijungimo duomenis, „Smart-ID“ duomenis, slaptažodžius pateikė socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinusiai „M. M.“, kad nieko nesuprasdamas jis telefone atsidarius „Smart-ID“ pranešimui suvedė slaptažodžius, po ko, iš jo banko sąskaitos buvo pervesti pinigai į M. N., M. G. ir V. B. banko sąskaitas bei sugretinus su aukščiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – Ž. K. prašė M. N., M. G. ir V. B. banko sąskaitos, naudojosi M. G. telefonu, iš kurio buvo jungtasi prie nukentėjusiojo L. M. banko sąskaitos ir atlikti pavedimai į minėtų asmenų banko sąskaitas, kad jie pervestus pinigus atiduodavo Ž. K., leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent Ž. K. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „M. M.“ ir ja disponavo siekiu įgyti nukentėjusiojo L. M. pasitikėjimą ir apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo Ž. K. skundo teiginiai, kad nukentėjusysis L. M. ir liudytoja L. G. telefonu tiesiogiai bendravo su M. G. ir pastaroji pažadėjo grąžinti pinigus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis L. M., tiek ir liudytoja L. G. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad L. M. su „M. M.“ bendravo tik per „Facebook“ ir SMS žinutėmis. Taip pat liudytoja L. G. parodė, kad patikrinusi sūnaus banko sąskaitą, pamatė, jog buvo atlikti piniginiai pavedimai ne tik į M. N., bet ir į G. T., M. G. banko sąskaitas. „Google“ paieškos sistemoje ieškojo merginų kontaktų, o susisiekusi (telefonu, SMS žinute), prašė grąžinti pinigus. Liudytoja L. G. tiksliai negalėjo pasakyti ar telefonu kalbėjo su G., ar M. G., neatsimena, tačiau įvertinus liudytojos L. G. parodymus, kad minėta mergina pažadėjo grąžinti pinigus, o iš bylos duomenų matyti, kad G. T. grąžino visus – 150 Eur, jai pervestus pinigus, neabejotina, kad liudytoja L. G. telefonu kalbėjo būtent su G. T., o ne su M. G.. Antai, vien tai, kad liudytoja L. G. telefonu kalbėjo su viena iš merginų, į kurios banko sąskaitą buvo pervesti pinigai niekaip nepaneigia, kad būtent Ž. K. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „M. M.“ ir ja disponavo veikdamas apgaulės tikslais.

13. Tokiu būdu, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, anksčiau aptarti nukentėjusiojo L. M., liudytojų L. G., M. N., M. G., V. B.parodymai, AB „Swedbank“ pateikti sąskaitų išrašai, AB „Swedbank“ pateikti prisijungimų duomenys, IP adresas, kuriuo buvo naudojamasi, patvirtina, kad nuteistasis Ž. K.socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė paskyrą moters vardu, o įgijęs nukentėjusiojo L. M. pasitikėjimą, apgaule neteisėtai įgijo jo AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, inicijavo ir atliko finansines operacijas, pateikdamas save kaip teisėtą duomenų naudotoją, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo L. M. turtą, todėl nuteistasis apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai tokias aplinkybes neigia. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visi anksčiau paminėti įrodymai ir jais nustatyti faktai, kuriuos tarpusavyje sujungus nuoseklia ir logiška grandine, leidžia daryti išvadą, kad Ž. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai jį pripažino kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

14. Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti atsižvelgus į tai, kad paskirta bausmės rūšis neatitiktų bausmės tikslų ir sukeltų neigiamus padarinius ne tik jam pačiam, tačiau ir jo aplinkai. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimo klausimo išsprendimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už 2 nesunkių ir 2 apysunkių nusikalstamų veikų padarymą bei jas subendrinęs apėmimo būdu, taip pat skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su ankstesniais teismo nuosprendžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nuosprendžiu) paskirtomis bausmėmis ir skyręs galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susiklosčiusi.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir nustatydamas bausmės dydžius, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nuteistas už tyčinius, baigtus keturis nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, finansų sistemai. Įvertinta tai, kad nenustatyta Ž. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo apelianto asmenybę – įvertino tai, kad apeliantas nusikalto būdamas pakankamai jauno amžiaus, iki jam inkriminuojamų veikų padarymo jau 3 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, dauguma už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, po šių nusikalstamų veikų padarymo Ž. K. taip pat įvykdė plėšimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, žalos neatlygino. Nors apeliantas darbingo amžiaus, tačiau duomenys apie asmenį iš „Sodros“ išrašo bei informacinės sistemos patvirtina, kad apeliantas iš esmės neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, jo darbinė veikla truko labai trumpą laiką (5 t., b. l. 61), kas leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas ir lėšų gavimas iš neteisėtos veiklos yra jo pragyvenimo šaltinis, jis nesiekia keisti gyvenimo būdo teigiama linkme.

16. Be visa to, svarbu pažymėti ir tai, kad iš ankstesnių apeliantui priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad jam buvo skiriamos įvairios bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, reali laisvės atėmimo bausmė), tačiau Ž. K. elgesio nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atvirkščiai, jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, kas pagrįstai rodo apelianto abejingumą į visuomenėje nusistovėjusias ir priimtinas moralės ir dorovės normas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pagrįstai parinko griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė nustatyta mažesnė nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus apeliantui skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl parinktų nuteistajam bausmės rūšių – laisvės atėmimo, tiek dėl jų dydžio. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, pagristai ją subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skyrė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas įskaitė bausmę, atliktą pagal minėtus nuosprendžius. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. K. paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai ir jos švelninti nėra pagrindo.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis buvo socialiai reabilituotas ir sėkmingai integravosi į visuomenę dar prieš jo pripažinimą kaltu, todėl mano, kad skirti laisvės atėmimo bausmę nėra tikslinga. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Ž. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jo paties neigiamą charakteristiką, ankstesnius teistumus, neturi pagrindo manyti, kad apeliantą teisingai nubausti būtų galima neskyrus jam realios bausmės. Šiuo atveju akcentuotina, kad taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, įvertinusi visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra, todėl Ž. K. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, turi glaudžius socialinius ryšius, jis yra neįgalus, jo sveikatos būklė yra sudėtinga, jo liga nuolat progresuoja, jam reikalinga nuolatinė medicininė pagalba yra svarios, tačiau jos teisėjų kolegijos vertinimu, nemažina nei nuteistojo padarytų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems yra užtikrinama asmens sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis).

18. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, nenustačius nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.