Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. vardu pateiktą advokatės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. liepos 6 d., apie 6.40 val., Vilniuje, ties Pilies g. namu Nr. 12, vaikščiojo ir pozavo fotografams gatvėje visiškai nuoga, tokiais savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką. J. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu J. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 174 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Apeliantė savo kaltę neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ATPK 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nedidelio chuliganizmo, yra pasisakęs, jog ATPK 174 straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. ATPK 10 straipsnyje apibrėžiama, kada laikoma, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia: 1) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) ir 2) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (netiesioginė tyčia). Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, J. G. kaltės formos visiškai netyrė.

Byloje nustatyta, jog J. G. 2009 m. liepos 6 d., Vilniuje, Pilies g. 12, vaikščiojo ir pozavo nuoga (b. l. 4, 6-7, 16, 20). Šių aplinkybių neneigė ir pati J. G. (b. l. 9, 23), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad dalyvavo fotosesijoje apsinuoginusi, nes yra sudariusi sutartį su žurnalu („duomenys neskelbtini“), kuria ji yra įsipareigojusi fotografuotis nurodytomis sąlygomis ir nurodytoje vietoje, todėl ji manė, kad žurnalas turi visus reikiamus leidimus (b. l. 23). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. G. nurodyta aplinkybė neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn, nes tai, kad J. G. manė, jog žurnalas („duomenys neskelbtini“) yra pasirūpinęs leidimais gali turėti įtakos, nustatinėjant jos kaltės formą. Byloje esantis modelio sutikimas (b. l. 21-22), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis J. G. nurodytas aplinkybes, kad ji fotografavosi pagal sutartį su žurnalu („duomenys neskelbtini“), todėl būtina išreikalauti minėtas aplinkybes pagrindžiančius papildomus įrodymus.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog buvo pažeistas ATPK 261 straipsnio reikalavimas ne vėliau kaip per tris dienas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo persiųsti protokolą organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2009 m. liepos 6 d. (b. l. 4), o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui išsiųstas 2009 m. liepos 22 d. (b. l. 1), t. y. pažeidžiant ATPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad protokolo persiuntimo termino pažeidimas teismų praktikoje esminiu proceso įstatymo pažeidimu nepripažįstamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3882/2009). Dėl paminėtos priežasties apeliacinio skundo argumentas, jog dėl protokolo persiuntimo termino pažeidimo pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, atmestinas.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, visiškai netyrė vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – kaltės, todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. G. vardu pateikto advokatės R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.