Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 26 d. 2.08 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį Audi 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno, dėvinčio šviesą atspindinčią liemenę, patruliuojančio su specialiomis spalvomis dažyta transporto priemone, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam rankos mostu su raudonu šviesą atspindinčiu skrituliu, statmenai važiuojamajai daliai ir vėliau persekiojant įjungus automobilio specialiuosius šviesos ir garso signalus, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 16 ir 78 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje sumontuotos vaizdo fiksavimo įrangos užfiksuotas vaizdas nėra informatyvus ir jame nematyti asmens vairuojančio nestojusią transporto priemonę, todėl negalima nustatyti, kas vairavo nestojusią transporto priemonę AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skundo autorius pabrėžia, jog nors vaizdo fiksavimo įranga pagal savo techninius parametrus blogai fiksuoja vaizdą tamsoje arba esant blogam apšvietimui, dėl ko nebuvo užfiksuoti asmens vairavusio transporto priemonę atvaizdo bruožai, tačiau šį faktą, t. y. asmens atvaizdo bruožus, užfiksavo policijos pareigūnai.

Skunde pažymima ir tai, kad V. D., sužinojęs apie atliekamą administracinio teisės pažeidimo tyrimą dėl policijos pareigūnams nestojusios transporto priemonės AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus, būdamas transporto priemonės savininku, minėtą automobilį, nedelsiant po padaryto teisės pažeidimo, 2016 m. kovo 30 d., pardavė.

Be to, atkreipiamas dėmesys į ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucijos teigimu, apylinkės teismas nagrinėdamas V. D. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepakankamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmęs visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. balandžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3-4) bei V. D. paaiškinimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnui (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 42, b. l. 5), jis su administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, teigdamas, jog protokole nurodytu laiku niekur nevažiavo, buvo namuose su tėvais (A. ir V. D.), broliu (J.) ir seserimi (A.), taip pat jam priklausiusiu automobiliu Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo ir kiti asmenys. Automobilis nurodomo pažeidimo metu stovėjo močiutės J. D. kieme.

Aukštesniojo teismo vertinimu, Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniu paaiškinimu, tačiau motyvuotai jo neįvertino. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas V. D. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, tačiau tinkamai pranešus apie posėdžio vietą ir laiką bei negavus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (ATPK 272 straipsnio 1 d.). Teismas bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai apklausė tik policijos pareigūną A. B., kuris patvirtino jo ir kitos administracinį teisės pažeidimą fiksavusios pareigūnės K. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jog 2016 m. kovo 26 d. 02.08 val. patruliavimo Varėnos m. Geležinkelio g. metu stabdomas nestojo automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jaunas vaikinas, ir kuris kaip paaiškėjo vėliau priklausė V. D.. Tuo tarpu galimai administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens rašytinių paaiškinimų nepatikrino ir į posėdį nekvietė liudytojų, nurodytų minėtame V. D. paaiškinime, kurie patvirtintų arba paneigtų jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo ir jo automobilio buvimo vieta pažeidimo padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog byloje yra prieštaravimų ir neaiškumų dėl galimai administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės (neaišku, ar automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu vairavo V. D., ar buvo jo paaiškinime nurodytos aplinkybės apie jo buvimo vietą, taip pat ar nebuvo galimybės automobilį vairuoti kitam asmeniui), kurie turi būti pašalinti bylą išsamiai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina tai, kad visiškai apylinkės teismas nevertino itin svarbios faktinės aplinkybės, kad automobilis Audi 100 Avant buvo skubos tvarka parduotas po įvykdyto pažeidimo fakto.

Pažymėtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai tik tuomet, kai ištyrus visus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas dėl jų motyvuotų išvadų, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus. Dėl paminėtų teisės normų pažeidimų skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, apylinkės teismas turi betarpiškai ištirti įrodymus, ir tik tada spręsti V. D. administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą ir grąžinti V. D. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.