Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Taurakalnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Taurakalnis“ ieškinį skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Egiteka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Taurakalnis“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimas dėl 828,76 Eur skolos, 154,62 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Egiteka“ (toliau – ir skolininkė), kurio pagrindu 2024 m. lapkričio 13 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Skolininkei įstatyme nustatytu terminu pateikus prieštaravimus, 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi kreditorė informuota apie jos teisę pateikti skolininkei ieškinį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos.

3. 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatė kreditorei UAB „Taurakalnis“ terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „Taurakalnis“ pateikė duomenis apie sumokėtą reikiamą žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius tą aplinkybę, kad skolininkė su kreditore iš dalies atsiskaitė ir prašo šiuos įrodymus priimti.

11. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikti įrodymai yra nesusiję su ginčo esme, t. y. atsiskaitymo su kreditore klausimu, todėl neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties, kuria ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl šiuos naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nurodytina, kad teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

16. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorius, atsisakius pareikštą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, pašalino tik vieną jam nustatytą ieškinio trūkumą, t. y. sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau nepašalino kito – nepateikė rašytinės komercinės sutarties, sudarytos tarp šalių, kad būtų galima reikšti skolininkei reikalavimą dėl palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisimo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nesusitikdama kreditorė su teismo nutartimi atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kreditorės vertinimu, teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir atitinkamai nepagrįstai ieškinį bei pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotais, nes nurodytas ieškinio trūkumas išimtinai susijęs su vienu iš ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kas reiškia, kad teismas pasisakė dėl materialaus pobūdžio reikalavimų – ginčo esmės. Su nurodytais atskirojo skundo argumentais sutiktina.

17. Kaip matyti iš CPK reguliavimo, teismas taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Šio atveju akivaizdu, kad buvo nustatyti ieškinio trūkumai, susiję ne su paties ieškinio forma ar turiniu, tačiau su įrodymo, patvirtinančio vieną iš ieškinio reikalavimų, (ne)pagrįstumą pateikimu.

18. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutiktina, kad visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių: CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieškiniu.

19. Tačiau, nepaisant to, kas nurodyta, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnis).

20. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais. Tačiau pasisakant dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima vienos iš šalių funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją.

21. Kaip jau nurodyta, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė kreditorei terminą pateikti komercinę sutartį, sudarytą tarp šalių tam, kad pagrįsti ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl palūkanų iš atsakovės priteisimo vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šis pareikalautas įrodymas nelaikytinas procesinio pobūdžio įrodymu, kuris patvirtina ieškovo teisę kreiptis į teismą ir tinkamą šios teisės įgyvendinimą ir kuris teismui visais atvejais privalo būti pateikiamas kartu su ieškiniu (pvz. susijęs su atstovavimo teise ir pan.). Šis reikalaujamas įrodymas laikytinas įrodymu, pagrindžiančiu vieną iš ieškovės atsakovei reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų atsakovei, vadinasi pirmosios instancijos teismui nebuvo prielaidų atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Juo labiau, kad kreditorė pagrindė tokio įrodymo nepateikimo priežastis – tarp šalių rašytinė komercinė sutartis sudaryta nebuvo (ji buvo sudaryta žodžiu).

22. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo (palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisimo), ir manydamas, kad šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikalinga tarp šalių sudaryta komercinė sutartis, be pagrindo kreditorei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi klausimas dėl pareikšto reikalavimo įrodytumo, pagrįstumo, bus sprendžiamas bylos iš esmės nagrinėjimo stadijoje, o ne priimant ieškinį. Toks teismo veikimas neatitinka ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties ir tik užvilkina kilusio ginčo tarp šalių išsprendimą, pažeidžia įstatymo leidėjo įtvirtintus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 ir 8 straipsniai).

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.