Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 241 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas;

- pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. L. skirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirtas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 2 d., viso 3 mėnesiai ir 14 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš namo kiemo slapta pagrobė svetimą S. ir L. K. priklausantį turtą – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 700 eurų.

2. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 08.55 val., būdamas suimtas pagal 2019 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį vienam mėnesiui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pabėgo iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, adresu Panevėžys, Tulpių g. 60, trečiojo pasivaikščiojimo kiemelio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo A. L. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimas, sutinkama su jam parinktomis bausmių rūšimis, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

9. A. L. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. L. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. A. L. taip pat pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą teisingumui (BK 241 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. L. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu bei nuteistajam paskyrė galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo nuteistajam A. L. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų 178 straipsnio 2 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir nustatydamas jų trukmes, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pasirinko teisingą bausmių bendrinimo būdą, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. L. už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, jog A. L. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas - vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 241 straipsnio 1 dalis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis – penktą kartą teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnio pobūdžio (laisvės apribojimo) bei laisvės atėmimo bausmės A. L. elgesio iš esmės neįtakojo ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, konstatavo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias – laisvės atėmimo bausmes – atitinkamai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių trukmės.

15. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu buvo nustatyta viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistajam už jam inkriminuotų veikų, ypač už numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme yra ženkliai mažesnės už įstatymo leidėjo nustatytus šių bausmių vidurkius. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirti švelnesnes bausmes ar dar labiau sumažinti paskirtų bausmių trukmę, nėra. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pridėdamas dalį, tai yra 3 mėnesius, už BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės. Taip pat, subendrinta bausmė, remiantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų 2 mėnesių). Taigi, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, pagrįstai taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, bendrindamas A. L. už atskirus nusikaltimus skirtas bausmes, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, t. y. nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, nenurodydamas pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis, tačiau subendrintos bausmės dydis A. L. buvo nustatytas tinkamai. Klausimas dėl pridedamo bausmės dydžio apeliaciniame skunde keliamas nebuvo, todėl kolegija, konstatuodama, kad nuosprendis šioje dalyje nėra per griežtas, plačiau to nevertina.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

18. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

19. Pagal A. L. padarytų nusikalstamų veikų kategorijas ir jam paskirtos subendrintos bausmės dydį baudžiamasis įstatymas galimybę atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą numato. Tačiau tai yra tik formalus pagrindas, kurio šio įstatymo taikymui nepakanka. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su paties A. L. asmenybe, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

20. A. L. skundžiamu nuosprendžiu penktą kartą nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį padarė neišnykus teistumui už analogiškos nusikalstamos veikos (11 epizodų) padarymą. Taip pat svarbu paminėti, kad dviem iš ankstesnių keturių nuosprendžių paskirtas laisvės apribojimo bausmes A. L. vengė vykdyti, todėl jos buvo pakeistos į griežtesnes – arešto bausmes. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. L. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus tik realų laisvės atėmimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principą bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. L., būdamas laisvėje, turėtų galimybę dirbti ir materialiai padėti sugyventinei, auginančiai jųdviejų sūnų, vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad šį kartą pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, kurį, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.