- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-298-898/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- Č. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Č. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-128 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 (penkerius) metus atliekant kalėjime. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Č. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. rugpjūčio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės atlikta – 2017 m. rugpjūčio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. birželio 14 d. – 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų.Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-128 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam Č. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siūlė nustatyti nuteistajam Nutarime nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad vien faktai, jog Č. M. dirba, dalyvauja įvairiose programose, išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja tęsti darbą, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Č. M. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 13 kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas 10 kartų, bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau bausmės atlikimo metu net du kartus baustas už fizinio smurto panaudojimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad komisijos sprendimas buvo priimtas nesant vieningo sutarimo tarp komisijos narių, dviem komisijos nariams pateikus atskirąją nuomonę.
Skundo argumentai ir prašymai
Skundu Č. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Č. M. nesutinka su teismo nuomone, neva jis tik pradėjo lankyti užsiėmimus, kuriuose teikiama pagalba asmenims, siekiantiems atsisakyti priklausomybių, šiuos užsiėmimus lanko jau antrą kartą, dešimt metų nerūko ir neturi kitų priklausomybių, psichologės pažymoje taip pat konstatuota, kad Č. M. nuostatos ir elgesys pasikeitė, kas jį charakterizuoja tik teigiamai. Č. M. dirba fasuotoju, kad lankytų socialinės reabilitacijos grupes turi atsiprašyti iš darbo, yra baigęs ne vieną dešimtį socialinės reabilitacijos grupių.
5.2. Dėl komisijos narių vieningumo skunde pažymima, jog posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 31 d., komisija buvo vieninga, nuo to laiko Č. M. gavo dar du paskatinimus, tris pažymėjimus ir keletą diplomų, kurie charakterizuoja tik teigiamai. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra sąlygota mažėjančios nusikalstamo elgesio rizikos ir pažangos ją mažinant. Paskutinius ketverius metus Č. M. pataisos namuose elgėsi nepriekaištingai, vykdė nustatytus reikalavimus, iš viso yra skatintas šešis kartus, tapo korektiškas, stengiasi elgtis ir elgiasi pavyzdingai. Pasikeitė bendravimo įgūdžiai, visavertis jausmas, išsiugdė valios savybės, dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, Č. M. jaučia didelę atsakomybę, siekia kompensuoti žalą. Ateityje stengsis gyventi normalų gyvenimą, laikysis įstatymų, sukurs pilnavertę šeimą su dabartine drauge, galės pasirūpinti dukra, kuri dabar auga be tėvo.
Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 24 d. gautas Č. M. raštas, kuriuo pridedamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas dėl nuteistojo paskatinimo.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems inter alia paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str. 2 d. 3 p.). Numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Č. M. buvo paskirta subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 bausmės jis atliko 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. birželio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje (7-12 b. l.) nurodyta, jog nuteistasis taip pat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vertino ne tik formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (jog jis dirba VĮ „Mūsų amatai“, lanko AA užsiėmimus, dalyvauja įvairiose programose, yra šešis kartus skatintas, teismui taip pat buvo pateikti diplomai dėl dalyvavimo įvairiuose užsiėmimuose), tačiau ir kitas aktualias šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, turi būti įvertintas ne tik nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atlikta bausmės dalis, galimybės adaptuotis laisvėje, tačiau ir nuteistojo asmenybė (ankstesni teistumai, paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas). Nors galiojančių nuobaudų Č. M. ir neturi, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vis dėlto ne kartą pažeidė režimo reikalavimus, viso – trylika kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas dešimt kartų. Be to, du kartus Č. M. nubaustas už tai, kad naudojo fizinį smurtą. Toks nuteistojo elgesys, kuomet bausmę jis atlieka už smurtinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte (nužudė asmenį, vykdžiusį pilietinę pareigą), itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir pagrįstai leidžia abejoti jo siekiu pasitaisyti, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nors tam tikros nuteistojo skunde bei jo atsiliepime nurodytos aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį (jo paskatinimai, taip pat ir pridėtas naujausias Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas dėl nuteistojo paskatinimo), vertinant šiuos paskatinimus aukščiau aptartų aplinkybių kontekste (nusikaltimo, už kurį Č. M. nuteistas, pobūdis, jo ankstesnis elgesys pataisos namuose), jie nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nagrinėjamu atveju atkreipė dėmesį į tai, jog Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas taikyti Č. M. lygtinį paleidimą nebuvo vieningas. Skunde nuteistasis pažymi, jog ankstesniame komisijos posėdyje, vykusiame 2018 m. sausio 31 d., komisija buvo vieninga. Dėl tokių skundo argumentų aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis, vertina konkretų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą bei jame išdėstytas išvadas. Šiuo atveju du iš penkių komisijos narių pateikė atskirąją nuomonę – siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgus į lengvabūdišką nuteistojo požiūrį į smurtinius nusikaltimus, taikytas nuobaudas už režimo reikalavimų pažeidimus (13-17 b. l.). Teismas šią aplinkybę vertino pagrįstai. Galiausiai aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog 2018 m. birželio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo įvertinta 56 balais (iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus, dinaminiai – 11 balų), t. y. kaip vidutinė. Pirmą kartą svarstant Č. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo 2017 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 61 balu (statiniai veiksniai – 45 balai, dinaminiai – 16 balų) (asmens bylos 63-67 l.). Nors dėl statinių veiksnių nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasiekti žemos nusikalstamo elgesio rizikos rezultato (0-40 balų), sumažinus dinaminius veiksnius iki minimumo, Č. M. nusikalstamo elgesio rizika galėtų būti vertinama kaip artima žemai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kol kas nėra pagrindo manyti, jog Č. M., paleidus jį iš pataiso įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Č. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.