Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, bedarbis (registruotas darbo biržoje), neįgalus (darbingumas 50 procentų), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, 2012-09-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str.), teistas:

1) 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 63 str. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

2) 2013-08-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 64 str. (su pagal 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) 90 parų arešto, 2013-11-26 paleistas iš Marijampolės PN atlikus bausmę;

3) 2014-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. 20 parų arešto, 2014-10-14 paleistas iš Pravieniškių PN-AK atlikus bausmę;

4) 2015-03-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. 24 paroms arešto, 2015-05-08 paleistas iš Šiaulių TI atlikus bausmę;

5) 2015-07-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. lapkričio 2 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), motinos E. G. namuose, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis į galvą savo motinai E. G., taip sukėlė šeimos nariui E. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti šių metų lapkričio 2 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, vakare grįžo namo išgėręs. Motina pradėjo jam priekaištauti, todėl jis susinervino ir sudavė keletą smūgių kumščiais motinai į galvą. Kiek smūgių sudavė nepamena, tačiau tikrai ne vieną ir ne du. Matė, kad motinos veidas buvo kruvinas. Pripažino, kad taip motinai sukėlė skausmą. Labai gailisi, kad taip įvyko. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Motinos atsiprašė, su ja susitaikė, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti. Prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes nebus kas padeda motinai. Jam nustatytas 50 procentų darbingumas.

Po kaltinamojo J. G. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir kitiems proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2015-11-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios E. G. paaiškinimai, kad tą dieną apie 19.10 val. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus sūnus J. G. ir ją sumušė – sudavė kumščiais daug kartų į galvą, taip sukeldamas skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (4-5, 11 b.l.);

nukentėjusiosios E. G. parodymais, kad sūnus jai į pilvą nespyrė (9 b.l.);

2015-11-02 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šio smurto fakto pagrindinės aplinkybės (12-13 b.l.);

2015-11-02 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. G. įvykio metu buvo blaivi (14 b.l.).

Kaltinamojo J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija), nes jis mušdamas tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – kartu gyvenančiai motinai E. G. (BK 248 str. 2 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. G., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamas šeštą kartą (23-29 b.l.), būdamas teistas už tyčinių analogiškų nusikaltimų padarymą (30-45 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl jis, kaip recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), baustinas laisvės atėmimo bausme.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis J. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi kaltinamasis J. G. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2015 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (44-45 b.l.), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2015 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. G. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neįgalus (darbingumas 50 procentų), prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, atsiprašė nukentėjusiosios E. G. ir su ja susitaikė, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo J. G. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į nukentėjusiosios E. G., prašiusios neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, poziciją bei valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam J. G. paskirtos ir su pagal 2015 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Tai, kad galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, aišku, esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant bausmių vykdymo atidėjimą. Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad J. G. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, jo įvykdyta veika susijusi su smurto panaudojimu šeimos nario atžvilgiu.

Nors J. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiąja E. G., jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, kadangi jis 2012 m. rugsėjo 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str.), ir nuo šio susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant nesilankyti nukentėjusiosios E. G. namuose ir su ja nebendrauti (58-60 b.l.), nedelsiant panaikintina, kadangi, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ši kardomoji priemonė tapo nebereikalinga (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šį nusikaltimą – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį pagal 2015 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, uždraudžiant nesilankyti nukentėjusiosios E. G. namuose ir su ja nebendrauti, nedelsiant panaikinti. Kitos kardomosios priemonės J. G. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.