- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1614-614/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00589-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Alina Bssekerskaja
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovui T. B., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Alinai Bssekerskajai, atsakovo atstovei Ramunei Beniušytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sandorį ir individualaus administracinio akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme 2012-02-09 priimtas ieškovo T. B. ieškinys, kurį ieškovas patikslino 2012-04-23 d. pateiktu pareiškimu, atsakovui Vilniaus m. savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sandorį ir dėl individualaus administracinio akto panaikinimo (Ieškinys, b.l. 1-9, 86-94, Pareiškimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, b.l. 110, nutartis, b.l. 111). Ieškovas T. B. nurodė, kad jis yra atsakovui Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2006-05-18 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.3, nuomininku tapo po ankstesnio buto nuomininko - tėvo A. J. B. mirties. Nuomojamas socialinės paskirties būstas reikalavo kapitalinio remonto, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Senamiesčio būstas“, tačiau jam buvo paaiškinta, kad šiam tikslui biudžete lėšų nėra. Ši aplinkybė rodo, kad nuomojamo socialinio būsto remontas nuomotojui buvo ekonomiškai nepakeliamas. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į šias aplinkybes jis pradėjo socialinio būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, 2008-11-07 kreipėsi į Senamiesčio seniūnijos seniūną, prašydamas leisti privatizuoti nuomojamą butą ir jam priklausančias pagalbines patalpas, tačiau atsakymo nesulaukė. Telefonu susisiekęs su seniūno pavaduotoja A. O. L., buvo informuotas, kad privatizuoti butą jam leidžiama, 2009-01-13 sulaukė turto vertintojo, kurio įvertinimo pagrindu turėjo būti atliktas vertinimas komisijos posėdyje. Ieškovas nurodė, kad vertintojo veiksmai jam sukėlė abejonių. 2009-01-23 ieškovas raštu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėją, prašydamas paaiškinti minimo buto registro duomenų neatitikimus dėl ploto, paskirties, o taip pat dėl nuomos mokesčio padidinimo. 2009-02-02 gavo atsakymą, jog jo prašymas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui, tačiau atsakymo negavo. 2010-06-18 ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentą bei į Senamiesčio seniūniją, prašydamas pranešti kokioje stadijoje yra jo 2008-11-07 d. prašymo dėl buto privatizavimo nagrinėjimas ir kas nulėmė taip užtrukusį klausimo sprendimo procesą, prašė spręsti jo prašymą nedelsiant ir nevilkinant bei atsakyti į jo 2009-01-23 d. prašymą. 2010-08-04 ieškovas gavo departamento atsakymą, kuriame buvo išdėstytos teisės aktų nuostatos (pateikta įstatymo ištrauka), o taip pat informuojama, kad jam buvo siųstas 2009-04-06 atsakymas dėl buto privatizavimo, tačiau tokio atsakymo jis nebuvo gavęs. Iš Senamiesčio seniūnijos atsakymo taip pat negavo. 2011-09-21 Vilniaus m. savivaldybės taryba sprendimu Nr.1-218 nusprendė, kad savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti ir rekonstruoti jai priklausančius per 60 proc. fiziškai susidėvėjusius vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai vienbučiai namai, butai yra pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių. 2011-10-19 ieškovas gavo Senamiesčio seniūnijos raštą dėl buto privatizavimo, kuriuo jis buvo informuotas apie minėtą savivaldybės sprendimą ir apie tai, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui pavesta sudaryti remontuotinų vienbučių namų, jų dalių, butų sąrašą, bei kiekvienų metų biudžete planuoti bei numatyti lėšas jų remontui ir rekonstrukcijai. Šį atsakymą ieškovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas atsisakė priimti skundą, nurodė ieškiniu kreiptis į bendros kompetencijos teismą, ką jis ir padarė. Atsakovas padarė eilę pažeidimų, kurių pasakoje buvo pažeistos jo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis vadovaujantis LR Konstitucijos, LR CPK bei LR CK ir LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis (12 str. 2 d. 3 p.). Atsakovas, būdamas atsakingas už savo struktūrinių padalinių veiksmus teisiniuose santykiuose su ieškovu kaip jam priklausančio buto nuomotoju ir potencialiu privatizatoriumi, nesielgė sąžiningai (pagal CK 6.158 str. 1 d., kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai). CK 6.162 str. 1 d. įtvirtintos kiekvienos sutarties sudarymo gairės – sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šiuo atveju specialiuoju įstatymu nustatomos papildomos sąlygos, kurias turi atlikti pirkėjas (norą privatizuoti pareiškusi šalis). Įstatyme numatyti atvejai, kai leidžiama lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą socialinį būstą, yra viešoji oferta nenustatytam asmenų skaičiui, atitinkantiems šiame pasiūlyme - įstatyme nustatytas specialiąsias sąlygas, išreiškiantis savivaldybių (valstybės) ketinimą būti sutarties susaistytomis ir įsipareigojančiomis akcepto atveju (CK 6.167 str. 1, 2 d., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ketvirtasis skirsnis). CK 6.198 str. numatytas ofertos įsigaliojimo momentas – kai ją gauna akceptantas. Taigi, oferta įsigaliojo įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui (atitinkamai jį keičiant bei modifikuojant) ir nebuvo atšaukta iki ieškovo pareiškimo apie jo siekį butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovas nurodo, atlikęs eilę veiksmų, kurie išreiškė jo siekį privatizuoti butą (CK 6.173 str.). CK 6.169 str. nustato, kad ofertos atšaukti negalima nuo to momento, kai akceptantas išsiuntė akceptą (ieškovas pateikė prašymą privatizuoti butą), todėl atsakovo ofertos atšaukimas po trejų metų negalioja ir yra nesąžiningas (CK 6.163 str.). Atsakovas elgėsi nesąžiningai, vilkino privatizavimo sandorio sudarymo klausimo sprendimą, turėdamas tikslą sutarties nesudaryti ir atlikdamas nesąžiningus veiksmus – uždelsdamas pateikti atsakymus, ignoruodamas ieškovo užklausimus, nuslėpdamas klausimo išsprendimui svarbią informaciją ir kt. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo teisėtų lūkesčių principą, nesilaikė pareigos laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas nurodo, kad jis ir jo nuomojamas socialinis būstas atitiko visus įstatymo keliamus kriterijus, kad turėtų teisėtų lūkesčių jog jo buto privatizavimo klausimas bus išspręstas teigiamai: prašymo pateikimo metu bute jis gyveno daugiau nei trejus metus, būsto nusidėvėjimo lygis viršijo 60 procentų ir iki šių metų rugsėjo mėnesio jo remontas ar rekonstrukcija atsakovui nebuvo ekonomiškai naudingi. Be to atsakovas pažeidė „vieno langelio“ principą, kūrė įvairias biurokratines kliūtis, persiuntinėjo jo prašymą, faktiškai sustabdė klausimo sprendimą nesant tam jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu žodžiu teiraujantis atsakovo tarnautojai tikino, kad viskas vyksta sklandžiai, tokiu būdu ieškovą klaidindami. Atsakovas pažeidė konstitucinius principus, nusižengdamas prieš savo pareigą deramai atlikti jam privatiniuose teisiniuose santykiuose numatytas funkcijas, rūpestingai bei atsakingai elgtis kitų teisinių santykių dalyvių atžvilgiu, nepagrįstai ilgai vilkindamas buto privatizavimo klausimo sprendimą bei sudarydamas biurokratines kliūtis privatizavimo procesui, todėl atsakovo priimtas sprendimas įtraukti butą į savivaldybės lėšomis remontuotinų objektų, kurių neleidžiama privatizuoti, sąrašą po tokio ilgo laiko niekinis, o 2011-10-17 atsakovo atsakymas Nr.A6-7408(2.14.1.9-S14) pripažintinas nepagrįstu, kaip negalintis sukelti ieškovui teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė panaikinti atsakovo 2011-10-17 atsakymą Nr. A6-7408(2.14.1.9-S14) ir įpareigoti atsakovą sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sandorį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareikštą ieškinį ir į jo papildymą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (Atsiliepimai, b.l. 52-57, 120-128). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad savivaldybė turtą valdo, naudoja ir disponuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 8¹ str. nurodyta, kad turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, kurie reiškia, kad susiję sprendimai turi siekti maksimalios naudos visuomenei, turtas turi būti racionaliai naudojamas, sandoriai su tokiu turtu turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (nustatytas viešosios teisės principas). Ši Įstatymo nuostata neleidžia savivaldybei visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponavimo savivaldybės turtu veiksmus atlikti tik taip, kaip numato disponavimą savivaldybės turtu reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Įstatymo 11 str. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba, kitos savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių turtą valdo, naudoja, disponuoja joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Savivaldybės taryba tik įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose turi teisę nustatyti savivaldybei priklausančio turto valdymo ir disponavimo tvarką, visi savivaldybės sprendimai šiuo atžvilgiu turi atitikti ir neprieštarauti galiojantiems teisės aktams, o savivaldybės atliekamų turto sandorių, taip pat ir socialinio būsto privatizavimo sandorių, negalima lyginti su įprastais komerciniais sandoriais. Tokių sandorių sudarymo tvarką, pagrindus įsakmiai reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimas Nr.1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-11 įsakymas Nr.30-700 „Dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio vykdymo“. Tik įvykdžius visas būtinas procedūras, asmeniui atitinkant visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus buto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma. Tai, kad tokia galimybė numatyta įstatyme, nereiškia, kad visi socialinio būsto nuomininkai turi besąlyginę teisę privatizuoti nuomojamus butus, priešingu atveju visa socialinio būsto sistema netektų prasmės. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str., socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamos patalpos, skirtos mažas pajamas turtintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal nustatytas sąlygas. Savivaldybės socialinio būsto fondui yra priskiriami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai ir kitos gyvenamos patalpos, skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Savivaldybės turto privatizavimas yra specialus privačios nuosavybės atsiradimo pagrindas, kurios įgyvendinimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ketvirtame skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų - savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis, o šio straipsnio 2 d. 3 p. numatyta, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos <...> per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu jų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi - jų nuomininkams, jeigu jie yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Tik nustačius visas tris nurodytas sąlygas galimas spręsti savivaldybei priklausančių patalpų privatizavimo klausimas. Tačiau net ir tokiu atveju, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę, bet ne įpareigojimą, leisti išpirkti šį turtą nuomininkams (LAT 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99/2007). Ieškovas atitinka Įstatyme nustatytas privatizavimo subjekto sąlygas, tačiau net įrodžius privatizavimo objekto fizinio nusidėvėjimo per 60 proc. (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-03-28 atsakyme ieškovui nurodyta, kad ginčo buto nusidėvėjimo lygis yra 58 proc.), lieka neįrodyta aplinkybė – patalpų remonto ar rekonstrukcijos ekonominis nenaudingumas savivaldybei arba savivaldybės lėšų neturėjimas patalpų remontui ar rekonstrukcijai, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovo prašomai sutarčiai sudaryti. Tokio privatizavimo (nuomininko išpirkimo) sandorio paskirtis susijusi su tuo, kad fiziškai susidėvėjusios gyvenamosios patalpos turi būti tvarkomos jas kapitaliai remontuojant, taip išvengiant patalpų tapimo avarinėmis ir dėl to kylančios grėsmės žmonių saugai ir sveikatai. Akivaizdu, kad atsakovas rūpinasi socialiniais būstais, neišskiriant ir ginčo buto, skirdama lėšų patalpas prižiūrėti, suremontuoti (rekonstruoti). Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-09-21 d. sprendimu Nr.1-218 „Dėl Vilniaus m. savivaldybei priklausančių per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių, taip pat butų remonto bei rekonstrukcijos“ buvo nuspręsta, kad savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti savivaldybei priklausančius per 60 procentų nusidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai vienbučiai namai, butai yra pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių. Duomenų, kad ginčo butas yra avarinis ar turėtų avarinės būklės požymių, nėra. Minimas atsakovo sprendimas tai įrodymas, kad savivaldybė yra pasirengusi remontuoti tokius būstus, todėl nėra pagrindo leisti tokias gyvenamąsias patalpas privatizuoti nuomininkams. Minimas atsakovo sprendimas yra galiojantis, teisėtas, jo neteisėtumo, prieštaravimo įstatymams klausimas byloje nėra keliamas. Jeigu yra skiriamos lėšos nusidėvėjusio nekilnojamojo daikto atnaujinimui ar remontui, siekiant pagerinti jo būklę, tai nėra pagrindo išvadai, jog šiuo daiktu nesirūpinama. Savivaldybės skiriamos lėšos tiek viso savivaldybės būsto fondo, tiek konkretaus buto remontui, atsižvelgiant į lėšų tikslinę paskirtį, rodo savivaldybės valią rūpintis būsto fondu išlaikant šį fondą sudarančius objektus savo žinioje. Kai savivaldybė imasi racionalių bei tikslingų priemonių ginčo objektui atnaujinti ar rekonstruoti, taip padidindama jo vertę, tai nėra pagrindo teigti, kad tokio daikto tolesnis išlaikymas savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingas ar kad savivaldybė neturi lėšų šio daikto priežiūrai. Apie atsisakymą leisti privatizuoti ginčo patalpas atsakovas buvo informuotas Senamiesčio seniūnijos 2011-10-17 raštu Nr.A6-7408, rašte buvo išsamiai ir pagrįstai atsakyta, kad privatizavimas negalimas. Laikydamasis teismų praktikos, atsakovas nurodė ieškovui tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrindžia objektyvią būtinybę išlaikyti turtą institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti. Savivaldybė yra suinteresuota išlaikyti kuo didesnį socialinio būsto fondą, kad būtų sąlygos tinkamai vykdyti jai priskirtas pareigas aprūpinant gyventojus socialiniu būstu. Leidžiant visiems norintiems privatizuoti suteiktas gyvenamas patalpas, bus privatizuota daugiau dauguma socialinio būsto fondo butų, ir, asmenys, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, niekada negalės šios teisės įgyvendinti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo struktūriniai padaliniai atsakydavo ieškovui į jo prašymus ir paklausimus, paaiškindavo, kodėl privatizavimas nėra galimas, ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka jų neskundė. Ieškovo ginčijamo nuomojamo buto fizinio nusidėvėjimo lygio atsakovas neatliko, nes tam yra nekompetentingas. Ginčo objekto rinkos vertę 2009 m. nustatė kvalifikuoti specialistai, o nusidėvėjimo lygis gali būti nustatytas tik VĮ Registrų centras pažyma. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas „vieno langelio“ principas, ieškovui buvo pateikti visi reikiami atsakymai. Atsakovas taip pat prašo atmesti ieškovo prašymą panaikinti 2011-10-17 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos raštą Nr.A6-7408(2.14.1.9-S14) dėl buto privatizavimo. Ieškovo nurodytas raštas yra atsakymas į ieškovo prašymą ir jame pateikiama informacija apie privatizavimo tvarką, šiuo raštu ieškovui nėra suteikiamos jokios teisės ar nustatomos pareigos, juo nėra sutinkama ar atsisakoma leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, todėl jis nėra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr.A2-624/2006). Be to, individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumo ginčijimas negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 26 str.). Jei teismas laikytų kitaip – atsakovas prašo taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovas T. B. palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad jo nuomojamas būstas buvo labai blogos būklės, nusidėvėjęs, siūbavo grindys, parketas supuvęs, padidinta drėgmė, blogai veikė katilas ir kaminas, supuvęs šiferis. Jis kreipėsi į atsakovą dėl remonto, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tam lėšų nėra. Tada nusprendė pradėti būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, padavė atsakovui prašymą ir visus reikiamus dokumentus, tačiau sprendimas buvo vilkinamas, o po trijų metų gavo neigiamą atsakovo atsakymą. Ieškovas nurodė, kad jis pats remontavo butą, keitė duris, tam išleido apie 1600 Lt, darė fasado apšiltinimo darbus. Atsakovas pakeitė krosnį, nes ją jau buvo būtina keisti, ji kėlė grėsmę visam namui. Kapitalinio remonto atsakovas nedarė, tik pakeitė langus, įstatė plastikinius, bet to negalima buvo daryti, nes namas priskirtas kultūros paveldui. Atsakovas taip pat pakeitė elektros instaliaciją, grindys ir kaminas liko nepakeisti (b.l. 156, 158, 161).
Ieškovo atstovė advokato padėjėja A. Bissekerskaja prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad socialinį būstą būtų galima privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, reikalingos trys sąlygos – nuomotojas turi gyventi bute nemažiau kaip 3 m, buto nusidėvėjimo lygis turi būti ne mažesnis kaip 60 proc., savivaldybei turi būti ekonomiškai nenaudinga atlikti remontą ar rekonstrukciją. Dėl pirmų dviejų sąlygų ginčo nėra, ginčas kyla tik dėl ekonominio naudingumo. Kaip matyti iš bylos įrodymų, atsakovas negali atlikti reikiamo būtino remonto, nuomojamas būstas neatitinka minimalių sąlygų normaliam gyvenimui. Jokie kapitalinio remonto darbai atlikti nebuvo, ir tik 2011 m savivaldybė nusprendė, kad jam ekonomiškai naudinga tą daryti. Iki to laiko jokio sprendimo šiuo klausimu nebuvo priimta, todėl ieškinys turi būti patenkintas ieškinyje nurodytais argumentais (b.l. 158, 161).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė R. Beniušytė prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais. Įstatymas numato galimybę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, tačiau tai savaime nereiškia, kad savivaldybė privalo leisti privatizuoti nusidėvėjusį būstą visais atvejais. Atsakovas pripažįsta, kad 2008 m,. buvo gautas ieškovo prašymas leisti privatizuoti butą, tačiau atsakovas niekada nedeklaravo kad jam ekonomiškai nenaudinga remontuoti butą. Be to, tuo metu, kada ieškovas kreipėsi dėl privatizavimo, nėra duomenų apie tai, kad butas jau buvo nusidėvėjęs per 60 proc. Tokie duomenys atsiranda tik 2011 m., savivaldybės sprendimas remontuoti nusidėvėjusius namus, butus taip pat priimtas 2011 m. Vykdant sprendimą 2011 m. sudarytas remontuotinų gyvenamų patalpų sąrašas. Ieškovo nuomojamas butas įtrauktas į šį sąrašą. Taip pat buvo sudarytas sąrašas objektų, kuriuos netikslinga remontuoti. Tikriausiai buvo ir ankstesni sąrašai, kadangi butais rūpinosi Senamiesčio seniūnija, jiems buvo perduoti objektai patikėjimo teise. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad butu buvo nesirūpinama. Iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės padaliniai visą laiką bendravo su ieškovu, jam buvo pateikiami atsakymai į visus rūpimus klausimus, tikrai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas nieko nedarė tik vilkino jo prašymo sprendimą. Buvo pakeisti atsakovo buto langai, atlikti kitai darbai, tai rodo, kad net iki 2011 m. atsakovo sprendimo remontuoti nusidėvėjusius būstus, atsakovas socialinio būsto fondu, ir atsakovo butu rūpinosi. Būtų puiku, jei savivaldybė galėtų iš karto kapitaliai suremontuoti visus būstus, tačiau tokios galimybės nėra dėl finansinės atsakovo padėties. Reikalaujančių remonto socialinių būstų yra daug, todėl atliekami būtiniausi darbai, taip pat ir atsakovo bute. Tai, kad atsakovas negali padaryti visų ieškovo buto remonto darbų iš karto, nereiškia, kad atsakovui nenaudinga remontuoti. Asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje socialiniam būstui gauti yra per 6000, atsakovas stengiasi išlaikyti socialinius būstus savo žinioje. Apie tai motyvuotus atsakymus atsakovas siuntė ieškovui ir nurodė, kad privatizavimas nėra galimas. Atstovė taip pat prašė atmesti ieškovo prašymą dėl atsakovo atsakymo pripažinimo negaliojančiu atiliepime nurodytais motyvais, taikyti šioje dalyje ieškinio senatį (b.l. 158-160, 161).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų – savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Šiame įstatymo skirsnyje esančio 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu savivaldybei (valstybei) suteikta teisė parduoti savivaldybei (valstybei) priklausančias gyvenamąsias patalpas jose ne mažiau kaip trejus metus išgyvenusiems nuomininkams už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu tokios patalpos yra per 60 proc. fiziškai susidėvėjusios ir jų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas T. B. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, sudarančioje butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1987-11-24 kaip pagrindinio buto nuomininko A. J. B. šeimos narys.
Pagrindinis buto nuomininkas, ieškovo tėvas A. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (Gyvenamos vietos deklaravimo pažymos, b.l. 12, 14). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo tėvui minimas butas buvo išnuomotas 1971-04-20, tai patvirtina buto orderis Nr.045592 ir 1985-09-25 Sovietų rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr.374 dėl nuomos sutarties pakeitimo ir asmeninės buto sąskaitos atidarymo A. J. B. (jo 3 asmenų šeimai) (b.l. 95-98). Vilniaus m. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2006-01-11 posėdžio protokole nurodyta, kad nutarta perrašyti nuomos sutartį su ieškovui, mirus tėvui, sudaryti sutartį pavesta Senamiesčio seniūnui (b.l. 15). 2006-05-18 su ieškovu buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Sutartis, Gyvenamosios patalpos pasas, perdavimo aktas, b.l. 17, 16-19, 20).
Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad per visą laikotarpį jo teisės į nekilnojamuosius daiktus Lietuvoje įregistruotos nebuvo (b.l. 13).
2008-11-07 prašymu ieškovas T. B. kreipėsi į atsakovą leisti privatizuoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, prašymą pateikė Senamiesčio seniūnijai (b.l. 21). Šią aplinkybę atsakovas pripažįsta.
Duomenų apie tai, koks ginčo patalpų fizinis susidėvėjimas buvo ir ar jis viršijo 60 procentų ieškovo prašymo leisti privatizuoti padavimo dieną, byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kreipdamasis dėl buto privatizavimo į atsakovą 2008-11-07 dieną ieškovas T. B. būtų pateikęs įrodymus apie nustatytą nuomojamų patalpų fininio nusidėvėjimo procentą.
Nustatyta, kad spręsdama ieškovo prašymą leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija 2008-12-30 užsakymu Nr. 28 kreipėsi į turto vertintojus dėl patalpų įvertinimo (b.l. 60). Pagal šį užsakymą buvo gauta UAB „Turto siekis“ Turto vertės nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad apžiūrėjus butą buvo atliktas ginčo buto įvertinimas lyginamosios vertės metodu, jo rinkos vertė 2009-04-27 dienai buvo 72000 Lt. Fizinio nusidėvėjimo laipsnis pažymoje nebuvo nurodytas. Kaip matyti iš 2009-12-18 tarnybinio dokumento (dėl pažymos Nr.A121-(2.1.19-MB), nagrinėdama ieškovo prašymą dėl buto privatizavimo, Senamiesčio seniūnija pateikė paklausimą dėl ginčo buto nusidėvėjimo pažymos, tačiau Vilniaus m. savivaldybės administracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad tokios pažymos pateikti negali, nes savivaldybės administracija nesudariusi sutarties su VĮ Registrų centras dėl kadastrinių matavimų darbų atlikimo (b.l. 61).
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas 2012-03-23 pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, į kurį jis gavo 2012-03-28 atsakymą dėl informacijos pateikimo, jog gyvenamojo namo 3A1/p, unikalus Nr.1094-0100-7027, kuriame yra ieškovo nuomojamas butas, fizinio nusidėvėjimo procentas pagal statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus taikant kasmetinį vertės mažinimo procentą 2012-03-28 yra 58 procentai (b.l. 99).
Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas T. B. užsakė UAB „Statikada“ atlikti kadastrinius matavimus ir pateikė kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Statikada“ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kur 2012-03-26 ginčo objekto nusidėvėjimas nurodytas 64 procentai (b.l. 100-109). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2012-09-13 rašto dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr.1094-0100-7027, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašo pateikimo (b.l. 143-147), UAB „Statikada 2012-03-26 atliktų matavimų pagrindu atliktas ginčo objekto fizinio nusidėvėjimo procento įrašas - 64 procentai (kadastro duomenų nustatymo data 2012-03-26, įrašas galioja nuo 2012-08-23). Iki 2012-08-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įrašo apie ginčo objekto fizinio nusidėvėjimo procentą atlikta nebuvo (2012-03-23 išrašas, b.l. 76-78).
Remdamasis šiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad ginčo patalpos teismo sprendimo priėmimo metu yra per 60 proc. fiziškai susidėvėjusios.
Byloje nustatyta, kad 2011-09-21 Vilniaus m. savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.1-218 Dėl Vilniaus m. savivaldybei priklausančių namų, jų dalių, taip pat fiziškai susidėvėjusių butų remonto bei rekonstrukcijos (Sprendimas, b.l. 59), kuriuo Vilniaus m. savivaldybės taryba nusprendė nustatyti, kad savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti jai priklausančius per 60 procentų fiziškai susidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai jie pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių. Šiuo sprendimu savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam subjektui buvo pavesta sudaryti remontuotinų vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių (ir priklausinių), taip pat butų sąrašą, planuoti lėšas bei kiekvienų metų biudžete numatyti lėšas jų remontui ir rekonstrukcijai. Šioje civilinėje byloje minimo sprendimo teisėtumas nėra ginčijamas. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovo nuomojamas butas ar namas, kuriame jis yra būtų pripažintas avariniu ar turėtų avarinės būklės požymių.
Vilniaus m. savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija 2011-10-17 atsakymu Nr.A6-7408 (2.14.1.9-S14) informavo ieškovą T. B. apie Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimą, jog savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti jai priklausančius per 60 procentų fiziškai susidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai jie pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių, o taip pat apie tai, kad savivaldybės direktoriui ar jo įgaliotam atstovui pavesta sudaryti remontuotinų vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių (ir priklausinių), taip pat butų sąrašą, planuoti lėšas bei kiekvienų metų biudžete numatyti lėšas jų remontui ir rekonstrukcijai (b.l. 34).
Teismo vertinimu, ieškovo argumentai apie tai, kad remiantis CK 6.163 straipsniu, 6.169 straipsniu ir kitais šio Kodekso straipsniais, jam išreiškus valią pradėti privatizavimo procesą, atsakovas ofertos atšaukti negalėjo ir kad jo atsisakymas leisti jam privatizuoti butą po trejų metų yra nesąžiningas bei negalioja, yra nepagrįsti. Formuodamas vieningą praktiką šios rūšies bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-440/2005; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims P. M. ir V. M., bylos Nr. 3K-3-99/2007) dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis yra nurodęs, kad kiekvienu atveju, atitinkančiu šioje teisės normoje nustatytas sąlygas, savivaldybės (valstybės) institucija, nuomojanti nuosavybės teise priklausančias patalpas, turi teisę, bet ne įpareigojimą, leisti išpirkti šį turtą nuomininkui, tačiau visais atvejais atsisakymas pradėti pardavimo procedūrą to pageidaujančiam nuomininkui turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Netenkinus prašymo sudaryti prašomų privatizuoti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį piliečiui turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas (Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintos Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos 3 punktas). Toks atsakymas ieškovui buvo duotas.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir iš teismų praktikos, šiame įstatyme nustatyto pagrindo nuomininkui išpirkti jo išsinuomotas gyvenamąsias patalpas paskirtis yra susijusi su tuo, kad fiziškai susidėvėjusios gyvenamosios patalpos turi būti tvarkomos jas kapitaliai remontuojant, taip išvengiant patalpų tapimo avarinėmis ir dėl to kylančios grėsmės žmonių saugai ir sveikatai. Jei patalpų savininkas (savivaldybė ar valstybė) neskiria lėšų tokioms patalpoms suremontuoti, tai pagal įstatymo prasmę ir tikslus tokias patalpas suremontuoti arba rekonstruoti turėtų būti suteikta galimybė jų nuomininkui, šiam įgijus patalpas nuosavybėn. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ginčo patalpų remontui Vilniaus m. savivaldybė skyrė lėšų, remonto darbus atliko, juos apmokėjo, o taip pat planuoja lėšas viso socialinio būsto fondo, kartu ir šio ginčo buto tolesniam remontui. Šią išvadą teismas daro remdamasis atsakovo į bylą pateikto 2012-08-24 d. elektroninių pranešimų tarnybinės veiklos klausimais (sistemoje @vilys) pranešimu, kad pagal ieškovo T. B. prašymus buvo atlikti tokie remonto darbai: 2010-11-10 pakeisti langai, 2011-11-30 suremontuota krosnis, 2012-03-23 atlikti elektros instaliacijos remonto darbai, už kuriuos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš viso sumokėjo 6.809,71 Lt (b.l. 153). Ieškovas teisme pripažino, kad atsakovas pakeitė krosnį, pakeitė langus, pakeitė elektros instaliaciją (b.l. 156, 158). Kaip matyti iš bylos įrodymų, savivaldybės išnuomotuose butuose remontai atliekami pagal buto nuomininkų pateiktus prašymus, atlikus buto apžiūrą ir išnagrinėjus tai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-06-20 direktoriaus įsakymu Nr.1.23-11/79 sudarytoje komisijoje „Dėl gyvenamųjų patalpų remonto“ (b.l. 152). Ieškovas nurodė, kad ginčo būstą ir toliau reikia remontuoti, jame kaupiasi drėgmė, siūbuoja grindys ir kita, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovas nesiekia pagerinti ginčo objekto būklės. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ginčo objektu nesirūpina. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-09-21 sprendimas Nr.1-218 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės priklausančių per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių taip pat butų remonto ir rekonstrukcijos“ yra vykdomas faktiškai, todėl nėra vien formalus atsisakymas leisti ieškovui privatizuoti nuomojamą būstą. Iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-11-05 elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais Nr.A121-24404(2.1.19-MB) administracijos direktoriaus pavaduotojai ir Socialinių reikalų sveikatos departamento Socialinio būsto skyriui matyti, kad vykdant Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-09-21 sprendimą Nr.1-218 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės priklausančių per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių taip pat butų remonto ir rekonstrukcijos“ buvo sudaryti ir pateikti sąrašai išnuomotų (1 sąrašas, 981 butas) ir neišnuomotų (2 sąrašas, 98 butai) butų ir butų, kuriuos manoma netikslinga remontuoti (3 sąrašas, 111 butai). Atsakovas (per jo struktūrinius padalinius, įmonės) apskaičiavo pirmame sąraše esančių butų lėšų poreikį remontui, kuris sudarė 23.683.535,00 Lt. Skaičiuojant lėšų poreikį butų darbams atlikti buvo priimtos vidutinės remonto darbų kainos. Kaip nurodyta pranešime, apskaičiuotas ir antrame sąraše esančių būtų lėšų poreikis remontui, kuris sudarė 3.043.030,00 Lt, trečiame – 2.417.530,00 Lt (b.l. 152). Atsakovo planuojamos ir skiriamos lėšos tiek viso savivaldybės būsto fondo, tiek ir konkretaus ieškovo nuomojamo buto remontui, atsižvelgiant į lėšų tikslinę paskirtį ir mastą, rodo savivaldybės valią rūpintis būsto fondu išlaikant šį fondą sudarančius objektus savo žinioje. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paruošto per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių neprivatizuotų butų remonto sąrašo išrašo (lentelė, b.l. 154) matyti, kad jau 2010 metais ir 2012 metais buvo ir toliau yra atliekami savivaldybės žinioje esančių per 60 proc. nusidėvėjusių butų (patalpų, namų) remonto darbai, tam skiriamos ir panaudojamos lėšos, kaip antai 2010 m. tam panaudota 277.555,58 Lt, 2011 m. – 356.932,33 Lt, 2012 m. iki rugpjūčio mėnesio – 81.260,61 Lt (b.l. 154). Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2011-10-27 Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančių išnuomotų per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių gyvenamųjų patalpų sąrašo išrašo, ieškovo nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms taip pat buvo apskaičiuotas ir nustatytas 64.020,00 Lt lėšų poreikis (b.l. 155). Kai savivaldybė nusprendžia būsto fonde išlaikyti konkretų nusidėvėjusį objektą ir imasi racionalių bei tikslingų priemonių tokiam objektui atnaujinti ar rekonstruoti, taip padidindama naudojamo objekto vertę, tai nėra pagrindo teigti, kad tokio nekilnojamojo daikto tolesnis išlaikymas savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingas ar kad savivaldybė neturi lėšų šio daikto priežiūrai. Spręsdamas šalių ginčą, teismas, vadovaujasi kasacinio teismo išnagrinėtoje (minėtose) bylose suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad ,,valstybės (savivaldybės) institucija, atsisakydama sudaryti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį, turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyvią būtinybę išlaikyti turtą institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti“. Remdamasis išdėstytais kriterijais nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad savivaldybė, finansuodama ginčo patalpų remonto darbus, iš tiesų siekia išsaugoti nuomojamą objektą ir šioje byloje įrodė poreikį turėti šį turtą nuosavybės teisėmis ir jo neparduoti ieškovui. Ieškovas šios aplinkybės byloje nepaneigė (CPK 178 str.).
Nors ieškovas T. B. atitinka nurodytoje teisės normoje išdėstytą sąlygą nuomininkui būti išgyvenusiam ginčo patalpose bent trejus metus, ir sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad ginčo būstas yra per 60 procentų fiziškai nusidėvėjęs, tačiau byloje nėra įrodyta įstatymo reikalaujama sąlyga – patalpų remonto ar rekonstrukcijos ekonominis nenaudingumas savivaldybei arba savivaldybės lėšų neturėjimas patalpų remontui (rekonstrukcijai). Tai lemia, kad nėra teisinio pagrindo pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą parduoti nusidėvėjusias gyvenamąsias patalpas nuomininkui, nes byloje nenustatyta visų aplinkybių, atitinkančių įstatyme nurodytas sąlygas, leidžiančias nuomininkui išpirkti išsinuomotas patalpas.
Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo argumentai apie jo prašymo sprendimo vilkinimą ar biurokratinį požiūrį, o taip pat į „vieno langelio“ principo pažeidimą bei teisėtų lūkesčių privatizuoti butą pažeidimo nėra visiškai pagrįsti. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų, gavusi ieškovo prašymą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija 2008-12-30 užsakė turto vertinimą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Turto departamentas 2009-02-02 atsakė į 2009-01-23 ieškovo paklausimą apie tai, kad jo prašymas persiųstas nagrinėti Socialinių reikalų departamentui (b.l. 26), o 2009-04-06 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinio būsto skyriaus atsakymu Nr.A51-7760-(2.14.1.37-SR3) nurodė, kad dėl tolimesnės buto privatizavimo eigos ieškovas turi kreiptis į Senamiesčio seniūniją (b.l. 32). 2010-08-04 raštu ieškovui Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas dar kartą nurodė, kad dėl socialinio būsto privatizavimo kreiptis į Senamiesčio seniūniją, o taip pat paaiškino bendrus gyvenamųjų patalpų privatizavimo atvejus pagal įstatymą, taip pat per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo sąlygas (b.l. 30-31). Ieškovas 2011-10-17 taip pat buvo informuotas apie tai, kad 2011-09-21 Vilniaus m. savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.1-218 Dėl Vilniaus m. savivaldybei priklausančių namų, jų dalių, taip pat fiziškai susidėvėjusių butų remonto bei rekonstrukcijos (Sprendimas, b.l. 59), kuriuo nuspręsta nustatyti, kad savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti jai priklausančius per 60 procentų fiziškai susidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai jie pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių ir kad savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam subjektui pavesta sudaryti remontuotinų vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių (ir priklausinių), taip pat butų sąrašą, planuoti lėšas bei kiekvienų metų biudžete numatyti lėšas jų remontui ir rekonstrukcijai (b.l. 34). Nors klausimo dėl buto privatizavimo nebuvo išspręstas nedelsiant, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti savarankišku pagrindu ieškiniui patenkinti.
Dėl išdėstytų motyvų teismas ieškinio netenkina (CPK 178 str.).
Bylinėjimosi išlaidos: atmetus ieškinį pagal CPK 96 str. 2 d iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 19,50 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.