Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, supaprastinta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. T. (G. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis „B.“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine I. S. gyvena, (duomenys neskelbtini). Šį butą nuomoja, taip pat su juo kartu gyvena jos pilnametė dukra. 2024-09-13 penktadienį, būdamas namuose, jis paprašė savo sugyventinės, kad ji nuvežtų broliui į kaimą vibroplokštę, kadangi pats jis turėjo važiuoti su autovežiu. Sugyventinė jo broliui vibroplokštę turėjo nuvežti šeštadienį, tačiau to nepadarė ir jis sugrįžęs namo šeštadienį jai dėl to priekaištavo. Tarp jų įvyko konfliktas. I. pradėjo draskyti jį ir spardytis, dėl to jis labai supyko, pasodino ją ant lovos ir jai priešinantis, lipnia juosta surišo jai rankas ir kojas. Taip pat rankas surišo dar diržu. Po to suėmęs ją už rankų tempė grindimis iš kambario į koridorių ir išvarė ją iš buto. Po šio konflikto I. išėjo iš namų, nepasiėmusi jokių daiktų. Kiek žino, ji iškart nuėjo pas jo pusseserę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kol kas gyvena pas ją. Supranta, kad jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Viskas įvyko tik dėl to, kad jis labai supyko. Supranta, kad taip elgtis negalima, labai dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena su G. T. apie 5 metus. 2024-09-14 apie 16 val. bute, kurį nuomojasi, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir G. prasidėjo konfliktas dėl to, kad ji nenorėjo važiuoti su juo į kaimą. Tada jis pasodino ją ant lovos, paėmė lipnią, permatomą juostą ir ją surišo. Iš pradžių surišo jai rankas, po to kojas. Iš pradžių ji priešinosi, vėliau suprato, kad jis stipresnis ir jai nepavyks išsilaisvinti, todėl nesipriešino. Taip surišęs jai rankas ir kojas, sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi jis stipriai suveržė, visą laiką jautė skausmą. Po to jis paėmė koridoriuje gulintį kelnių diržą ir juo jai surišo rankas. Po kurio laiko atėjo jos dukra E. S., kuri norėjo paimti daiktus. Dukra pamatė, kad ji yra surišta. Ji (nukentėjusioji) jai pasakė, kad ji paskambintų į policiją, bet G. atėmė iš jos telefoną. Tada dukra paėmė žirkles ir bandė nukirpti lipnią juostą, bet G. to padaryti neleido. Šiuo metu neatsimena, ar jis atėmė iš dukros žirkles ar pats paėmė, tik atsimena, kad jis pats nukarpė lipnią juostą nuo jos rankų. Nuo kojų lipnią juosta ji pati nusiėmė, kai judino kojas. Išsilaisvinusi, ji nebėgo iš buto, nes bute buvo dukra. G. jai davė 20 minučių, kad ji susirinktų daiktus. Ji sėdėjo ant lovos, norėjo nueiti pas dukrą, bet G. jai to neleido. Dukrai susirinkus daiktus, G. atidavė jai telefoną ir dukra išėjo iš buto, o ji pasiliko. Išėjus dukrai, G. vėl pradėjo sakyti, kad ji su juo važiuotų į kaimą, bet ji atsakė, kad ji su juo niekur nevažiuos, tada jis ranka, kuria būtent, neatsimena, paėmė už jos abiejų rankų ir tempė iš vaiko kambario iki išėjimo durų. Jis tempė stipriai, todėl ji juto fizinį skausmą. Priėjus prie durų, jis jas atidarė ir išprašė iš buto. Ji išėjo ir pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini), pas draugę M. Ji jai papasakojo apie įvykį ir ji iškvietė policiją. Nori pridurti, kad G. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, ji kvietė policiją 2024-07-25, tada jam buvo išduotas orderis. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. G. bijo ir nenori su juo taikytis.

2024-09-14 I. S. protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2024-09-14 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. T. konflikto metu lipnia, permatoma juosta surišo kojas ir rankas, po to dar kelnių diržu surišo rankas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau savo ranka, kuria dabar neatsimena, paėmė už jos abiejų rankų ir tempė iki išėjimo durų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą.

Liudytojo A. Z. (A. Z.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024-09-14 gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad laukia nukentėjusioji, kurią sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi nukentėjusioji, šalia stovėjo draugė ir dar kažkokia moteris, galimai kaimynė. Nukentėjusioji paaiškino, kad gyvena kitu adresu, tačiau po to, kai ją namuose surišo jos sugyventinis, ji pėsčiomis atėjo pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kadangi pati neturėjo telefono ir negalėjo išsikviesti pagalbos, jos draugė paskambino į policiją. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos sugyventinis konflikto metu, nes ji nenorėjo su juo kartu važiuoti kažkur į kaimą, surišo lipnia juosta jai rankas ir kojas, rankas dar buvo surišęs diržu. Paleido ją tik tada, kai netikėtai jos dukra atėjo į butą, t. y. pats nukirpo lipnią juostą. Po to, tempė už rankų ir išprašė iš buto. Tada ji pėsčiomis be telefono, atėjo pas draugę. Nukentėjusioji parodė savo rankas, riešų srityse matėsi paraudimai. Neatkreipė dėmesio ar ant kojų buvo paraudimai. Tada jie su nukentėjusiąja nuvyko jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusioji sakė, kad neturi raktų nuo buto, bet butas buvo atidarytas, sugyventinio namuose nebuvo. Nukentėjusioji bute rado savo telefoną, skambino sugyventiniui, jis pats su juo kalbėjo, prisistatė, paaiškino dėl ko, pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti, tačiau kaltinamasis atsisakė nurodyti kur randasi, todėl sulaikytas nebuvo.

Liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad I. S. yra jos mama. 2024-09-14 apie 15-16 val. ji atvažiavo pas mamą, kur ji tuo metu gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus, nes tuo metu gyveno pas tėvą. Mama minėtame bute gyveno su G. T.. Kai ji užėjo į butą, pamatė ant lovos sėdinčią mamą, jos rankos ir kojos buvo surištos lipnia juosta. Kambaryje taip pat buvo G., kuris tiesiog stovėjo. Tada ji iš virtuvės pasiėmė žirkles, norėjo mamai nuo rankų ir nuo kojų nukirpti lipnią juostą, tačiau G. neleido. Jis buvo sutrikęs, nes nustebo ją pamatęs, tačiau jos akivaizdoje nukirpo lipnią juostą motinai nuo kojų ir nuo rankų. Tada ji (liudytoja) nuėjo į savo kambarį rinktis daiktų, jis pripuolė prie jos, atėmė iš jos telefoną, pasakė jai, kad ji arba gyvena čia, arba atiduoda raktus, kadangi ji turėjo to buto raktus. Ji jam atidavė raktus, o jis jai grąžino telefoną. Ji, susirinkusi daiktus, išėjo iš buto, paskambino tėvui, kuris atvažiavo ją paimti. Mama pasiliko bute, todėl nematė, kas toliau buvo. Pačio konflikto tarp mamos ir G. ji nematė. Kai užėjo į kambarį, mama jai neatrodė išsigandusi, nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų, todėl susirinkusi daiktus ji ramiai išvažiavo.

2024-09-14-2024-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 7-8 užfiksuoti kelnių diržai ant lovos. Nuotraukoje Nr. 9 užfiksuotos ant lovos gulinčios žirklės. Nuotraukoje Nr. 10 užfiksuota panaudota lipni juostelė šiukšliadėžėje.

2024-10-14 pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kurio duomenimis, apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnus pasitinka nukentėjusioji, paaiškina, kad sugyventinis jai surišo rankas, kojas, kad ji važiuotų į kaimą, atėmė iš jos telefoną, neleido pasiimti daiktų, kad ji išėjo taip kaip stovi be jokių daiktų. Paaiškina, kad su sugyventiniu nuomojasi butą, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji paaiškina, kad čia ne pirmas pareiškimas, kad 2024-08-25 sugyventiniui buvo išduotas orderis, bet jis jį panaikino. Pareigūnas prašo moters parodyti rankas, ar yra matyti žymės. Moteris parodo rankas, sako, kad buvo surišęs su lipnia juosta, po to su diržu. Pareigūnas sako, kad matosi žymės. Pareigūnas klausia, ar reikia greitosios, moteris sako, kad nereikia.

2024-10-15 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas, kurio duomenimis pranešėja nurodo, jog jos pažįstamos šeimoje buvo smurtas. Pažįstamai surišo rankas ir kojas, išvarė iš namų. Pažįstama basa, be dokumentų ir telefono atėjo 10-12 km. Pranešėja patikslina įvykio adresą, įvykio aplinkybes bei nurodo, kad ant moters rankų matosi žymės.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I.“ E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo išraše nurodyta, kad 2024-09-16 8.45 val. kreipėsi I. S., pasak kurią, 2024-09-16 16 val. ji buvo surišta diržais sugyventinio. Atvyko bendram ištyrimui, būklės įvertinimui. Nurodo skausmą riešų srityje, hematomas, kitų skundų neturi. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Bendras medicininis ištyrimas, nustatymo data 2024-09-16, tipas „0“.

2025-03-19 Medicininių dokumentų apžiūros protokole pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuota, kad I. S. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje aprašyta kaip „blyški melsvai žalsvo atspalvio“, todėl ji vertintina kaip padaryta ne mažiau kaip prieš 3-4 paras iki apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o pati tiriamoji nurodė gydytojai, kad buvo sužalota prieš dvi paras iki apžiūros, t. y. 2024-09-14. Dešinio ir kairio dilbių srityje konstatuoti paraudimai sužalojimais nevertinami, nes paraudimo priežastys gali būti ir netrauminės kilmės.?

2024-07-25 3.56 val. surašytas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000016986 (ROIK 0124000457426) G. T., kuriame nurodyta, kad G. T. skirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos; nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje; nesiartinti 100 m atstumu prie I. S.. Nurodytas pavojų patiriantis asmuo I. S.. ??

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina kaltinamajam G. T. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu su nukentėjusiąja I. S., pasodino ją ant lovos ir jai priešinantis, lipnia juosta surišo kojas ir rankas, po to diržu surišo rankas jas stipriai suverždamas, po ko nukentėjusiajai išsilaisvinus, paėmęs ją už abiejų rankų stipriai jas suspaudęs, tempė grindimis iš vaiko kambario į buto koridorių bei išvarė iš buto, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet kitais pirmiau aptartais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sugyventiniai, kartu gyveno.

Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamasis G. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusioji 2025-04-09 elektroniniu paštu informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nereikš ieškinio dėl žalos atlyginimo.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybę ir, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. 2025-04-16 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 10 kartų už įvairius KET pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros ir kt.), paskirtos baudos apmokėtos. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), tačiau iš byloje esančiais duomenimis, kaltinamajam 2024-07-25 buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, taip pat tai, kad nors kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės paskirčiai pasiekti reiktų skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per 7 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis ir toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Kaltinamajam G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: Bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir policijos pareigūnų uniformos kamerų (Body) vaizdo įrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2025-11-13 nutarimu perduotus saugoti daiktus: žirkles (ID 239378), lipnią juostą (ID 239376), du kelnių diržus (ID 239377), saugomus Policijos departamento turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. T. (G. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, G. T. įpareigoti: per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir policijos pareigūnų uniformos kamerų (Body) vaizdo įrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Žirkles (ID 239378), lipnią juostą (ID 239376), du kelnių diržus (ID 239377), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus — sunaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.