- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-16
- Bylos Nr.
- P-663-132-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. J., D. T., I. B., A. K.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-420-552/2005 pagal pareiškėjų J. J. , D. T. , I. B. ir A. K. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. J. , D. T. , I. B. ir A. K. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono policijos komisariato jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Pareiškėja J. J. prašė priteisti 338,79 Lt. Nurodė, kad minėta darbo užmokesčio dalis jai nebuvo išmokėta neteisėtai taikant indeksavimo koeficientą vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53. Indeksavimo koeficiento taikymą numačiusius teisės aktus Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53, darbo užmokesčio skaičiavimui taikomą indeksavimo koeficientą nustatydavo įsakymais. Vykdant šiuos įsakymus, pareiškėjams nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, jog indeksavimo koeficiento taikymą numatę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Pagal Lietuvos teisėje galiojančią įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vykdyti įstatymų nuostatas privalo tiek privatūs asmenys, tiek valstybės valdžios institucijos. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui, tad kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi atsakovas negalėjo atsisakyti vykdyti atitinkamus Vyriausybės nutarimus ir, priimdamas įsakymus dėl indeksavimo koeficiento nustatymo, jis veikė teisėtai. Atsakovo įsakymai dėl indeksavimo koeficiento nustatymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Šie įsakymai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos D. T. apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeitė ir iš atsakovo D. T. priteisė jai neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 1319,87 Lt.
III.
Pareiškėja J. J. 2006 m. kovo 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-420-552/2005 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu. Nurodo, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Šio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. priimtos nutarties išvados turi precedentinę reikšmę panašaus pobūdžio bylose. Taip pat nurodė, kad trijų mėnesių terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo minėtos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja J. J. prašymą atnaujinti procesą pateikė 2006 m. kovo 15 d. Minėtą prašymą ji grindžia aplinkybe, kad byloje, kurioje ji prašo atnaujinti procesą, jos atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties išvadų. Objektyvi galimybė sužinoti šią aplinkybę sietina su minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo data, tad spręstina, kad prašymas buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.
V.
Prašymas dėl proceso byloje atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu - kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Pirmosios instancijos teismas 2005 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų, tame tarpe ir pareiškėjos J. J. , reikalavimai, grindė išvadomis, kad atsakovo įsakymai dėl indeksavimo koeficiento nustatymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka; šie įsakymai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šios teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai administracinių teismų praktikai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5, yra pažymėjusi: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Šarkys v. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalimi, tai pat ir minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, išvadomis, konstatavo, kad: „ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio ,,sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.“
Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Nutartyje taip pat konstatuota, kad vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo.
Pažymėtina, kad pareiškėja J. J. dėl 2004 metais taikant indeksavimo koeficientą jai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2005 m. vasario 23 d. (b. l. 7 - 8), tai yra neparleidusi minėto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatyto trijų metų senaties termino.
Remiantis tuo, kas pasakyta, procesas administracinėje byloje Nr. I-420-552/2005 pareiškėjos J. J. pareikštų reikalavimų dalyje yra atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
VI.
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį), tačiau prašyme nėra nurodyta, kurių materialinių normų pažeidimas jas taikant buvo padarytas. Atsižvelgus į tai pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą minėtu pagrindu nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-420-552/2005 pagal pareiškėjų J. J. , D. T. , I. B. ir A. K. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjos J. J. pareikštų reikalavimų dalyje.
Administracinę bylą Nr. I-420-552/2005 pareiškėjos J. J. pareikštų reikalavimų dalyje perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.