Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-884-759/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
A20.-884-759/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00141-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Resbublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška
Kategorijos
Byla Nr. A20.-884-759/2022
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00141-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7; 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui I. S. I., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) atstovui Rimantui Stroliui,

Vertėjams Kastyčiui Rimkevičiui, Uru Onyemobi,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsieniečio Nigerijos Respublikos piliečio I. S. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo bei termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64980 dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei atnaujinti terminą skundui pateikti. Skunde nurodoma, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 115 straipsnyje įtvirtintų vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių – Užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo Įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Be to pažymėjo, kad pareiškėjui nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, byla nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021-08-17. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra nurodomas 2022-03-02 Nr. 13KMURC-633 VSAT Tarnybiniame pranešime dėl neramumų Medininkų užsieniečių registracijos centre, dėl ko 2022-03-02 VSAT Sprendime dėl sulaikymo, pareiškėją buvo nuspręsta sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Taip pat dėl pareiškėjo dalyvavimo neramumuose Medininkų užsieniečių registracijos centre VSAT Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė sulaikyti pareiškėją iki 2022-09-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai sprendimu teikimą tenkino iš dalies - sulaikė pareiškėją 3 mėnesiams, t. y. iki 2022-06-02, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje. Dėl šio VSAT teikimo yra priimta neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-07 nutartis atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-03- 04 sprendimą nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. LVAT 2022-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, kurioje taip pat buvo skundžiamas Migracijos departamento sprendimas įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas Centre laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Užsienietis I. S. I. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutinka su sulaikymu, nesupranta dėl ko byla, jis nelegaliai kirto sieną, neramumai kilo jo sektoriuje, jis buvo viduje, visi garsiai rėkė ir šaukė, jis nesuprato kas vyksta, riaušėse nedalyvavo.

Užsienietės atstovas advokatas Romas Jonuška teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovas Rimantas Strolys prašo skundą atmesti jame nurodytais pagrindais, užsienietis kovo 2 d. dalyvavo neramumuose, buvo Trakų teismo sulaikytas iki birželio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad Nigerijos Respublikos pilietis I. S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S47869, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, byla nėra išnagrinėta. Dėl Medininkų užsieniečių registracijos centre įvykusių neramumų, VSAT 2022-03-02 priėmė sprendimą Nr. 13 KMURC- 633, kuriuo pagrindu nusprendė, pareiškėją I. S. I. sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Taip pat dėl VSAT registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė sulaikyti pareiškėją iki 2022-09-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai sprendimu teikimą tenkino iš dalies – sulaikė pareiškėją 3 mėnesiams, t.y. iki 2022-06-02, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje. Dėl šio VSAT teikimo yra priimta neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-07 nutartis atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-03-04 sprendimą nepakeistą. Šiuo metu pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos nustatytos šiuo VSAT sprendimu.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S63210 įleisti Nigerijos Respublikos pilietį I. S. I. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Migracijos departamentas sprendime nustatė, jog užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas), todėl gali pasislėpti, dėl ko jo atžvilgiu taikytinas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, pateikė ribotą, klaidinančio pobūdžio informaciją, rodo, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekė vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Be to, jis 2022 m. kovo 1 d. dalyvavo Užsieniečių registravimo centre kilusiose riaušėse, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, atsisakius suteikti jam prieglobstį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Pažymėtina, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o tik buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Atmesti Nigerijos Respublikos piliečio I. S. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64980 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Snieguolė Bielskienė