Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-254-795/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
II-254-795/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00909-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-254-795/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00909-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (asm. dok. V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio Klaipėdos m. sav., skundą dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis S. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 26 d., 13 val. 50 min., Liepų g. 54, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (b. l. 6).

2017 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistė J. R. surašė V. K. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, bei paskirta 450 Eur bauda (b. l. 4).

2017 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens V. K. skundas dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad įvykio dieną, apie 13 val. 45 min. automobilį vairavo V. K. sugyventinė O. U., buvo susitarę dėl vaiko med. apžiūros 14 val. Į automobilį sėdo pora minučių iki sustabdymo, pareigūnai paniojosi nurodydami sustabdymo priežastį, teigė, jog įtarė, kad V. K. vairavo neblaivus (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 13 val. su sugyventine vežė vaiką gydytojo konsultacijai. Klaipėdoje apsistoja (duomenys neskelbtini) name, o prie Liepų g. 54 namo buvo sustabdytas šeimos automobilis. Nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, nes pareigūnai sustabdė be priežasties, neturėjo teisės stabdyti automobilio. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, automobilį vairavo sugyventinė, kuri turi teisę vairuoti. Šiuo metu ji yra išvykusi į užsienį, į Lietuvą grįš 2017 m. gruodžio 30 d. Jis teisės vairuoti neturi, nes nėra jos įgijęs. Faktas, kad būtent jis vairavo automobilį nėra užfiksuotas. Paaiškino, kad prieš dvejus metus pasikeitė pavardę, anksčiau buvo D..

Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą V. K. nesutiko su padarytu pažeidimu (b. l. 4, 6).

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į V. K. skundą prašė skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017-09-11 priimtą nutarimą, kadangi pareigūno S. B. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kaip buvo sustabdyta V. K. vairuojama transporto priemonė, pro automobilio galinio dangčio langą buvo matyti, kaip vairuotojas neišlipęs iš automobilio persėdo ant galinės sėdynės, o keleivis, buvęs vairuotojui iš dešinės persėdo į vairuotojo vietą (b. l. 21).

Liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje ir paaiškino, kad įvykio dieną dirbo kartu su pareigūnu S. B., prasilenkė gatvėje su V. K. automobiliu, aiškiai matė, jog automobilį vairavo vyras, šalia sėdėjo moteris. Sustabdė automobilį spec. šviesų pagalba. Automobiliui sustojus prie kelkraščio liudytojas matė, kad vairuotojas perlipo į automobilio galą. Automobilyje buvo vaikas. Šį automobilį stabdė, nes pareigūnas S. B. atpažino automobilį ir įtarė, jog jį vairuoja asmuo, kurį anksčiau yra baudęs už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti.

Liudytojas S. B. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje ir paaiškino, jog įvyko dieną dirbo kartu su V. P., patruliuojant tarnybiniu automobiliu Donelaičio g. pastebėjo pravažiuojantį automobilį, kurį vairavo vyras. Prisiminė, jog anksčiau yra baudęs to automobilio vairuotoją už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, todėl nusprendė sustabdyti automobilį patikrinimui. Stabdomam automobiliui sustojus, kartu su kolega per galinį automobilio langą matė, kad vairuotojas persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o į vairuotojo vietą atsisėdo šalia vairuotojo sėdėjęs asmuo. Vyras V. K. neigė, jog vairavo automobilį. Automobilyje buvo vaikas, asmenys nurodė, jog vežė vaiką pas gydytoją.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 26 d., 13 val. 50 min., Liepų g. 54, Klaipėdoje, patikrinimui sustabdė automobilį Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Per galinio dangčio langą pamatė, kaip vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, persėdo ant galinės sėdynės, o keleivis buvęs vairuotojui iš dešinės persėdo į vairuotojo vietą. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškinus, kad pareigūnai matė kaip asmenys pasikeitė vietomis, vyras teigė, kad nevairavo automobilio ir asmens dokumento neturi. POLIS II naršyklės pagalba nustatė, kad tai V. K., gimęs 1(duomenys neskelbtini), kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes nėra įgijęs teisės vairuoti. Vyras nesutiko, kad jis vairavo transporto priemonę (b. l. 5).

Iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 17 d. nutarimu V. K. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 375 Eur bauda už tai, kad 2017 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 7-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. K. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės reikalavimus (b. l. 6). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės nepripažįsta ir neigia, jog vairavo automobilį. Tuo tarpu liudytojai S. B. ir V. P. apklausti teismo posėdyje paaiškino priešingai, nurodė, jog matė, kad automobilį pažeidimo metu vairavo V. K.. Pareigūnų teigimu, jų automobiliai prasilenkė, ir pareigūnai matė, kad automobilį vairuoja vyras. Be to, pareigūnas S. B. nurodė, jog pamatęs automobilį prisiminė, jog šio automobilio vairuotoją yra baudęs anksčiau už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai vienodai nurodė, jog sustabdžius automobilį Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per automobilio galinio dangčio langą matė, jog vairuotojas neišlipdamas iš automobilio persėdo ant galinės sėdynės, o vairuotojui iš dešinės sėdėjęs asmuo persėdo į vairuotojo vietą.

Vertindamas liudytojų parodymus, teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad liudytojų S. B. ir V. P. parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka S. B. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 5). Liudytojas S. B. nurodė, jog automobilį pastebėjo ir atkreipė jį į dėmesį, nes anksčiau yra baudęs šio automobilio vairuotoją kaip neturintį teisės vairuoti, todėl pamatęs šį automobilį nusprendė jį patikrinti. Teismas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šie liudytojai siektų melagingai apkalbėti V. K. ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Priešingai, byloje pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio nustatyta, jog V. K. baustas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 17 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 375 Eur bauda už tai, kad 2017 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 7-15). Tai patvirtina liudytojo S. B. parodymus, jog automobilį Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisiminė, nes anksčiau yra baudęs (surašęs administracinio nusižengimo protokolą) jo vairuotoją už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, nes nėra jos įgijęs.

Vertindamas V. K. paaiškinimus ir aplinkybę, jog nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo V. K. neigė, jog vairavo automobilį ir savo kaltės nepripažino, teigė, kad automobilį vairavo jo sugyventinė O. U., kuri V. K. teigimu, yra išvykusi į užsienį ir grįš tik gruodžio 30 d., teismas pažymi, kad vien ši aplinkybė, negali būti pagrindas netaikyti atsakomybės V. K., nes toks faktas turi būti pagrįstas kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Tokių įrodymų byloje nėra. Teismo vertinimu, V. K. paaiškinimai šiuo atveju nėra pakankamai patikimi ir duoti siekiant išvengti administracinė atsakomybės.

Atsakydamas į V. K. teiginį, jog pareigūnai neturėjo teisės stabdyti jo šeimos automobilio patikrinimui, teismas pažymi, kad bendrosios policijos pareigūnų teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas ir įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) turi teisę <...> tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus <...>. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (galiojanti 2015-11-06 suvestinė redakcija) 22.1 punkte nustatyta, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Pareigūnas S. B. paaiškino, jog automobilį nutarė sustabdyti su tikslu patikrinti, ar jo nevairuoja tas pats asmuo, kuris anksčiau buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Automobilis Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdytas pagrįstai ir teisėtai siekiant nustatyti galimai daromą teisės pažeidimą.

Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių dėl to, kad automobilį Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. K., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Skiriant nuobaudą V. K. buvo atsižvelgta į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytą pažeidimą padarė pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (baustas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 17 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 375 Eur bauda) ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad už vairavimą neturint teisės vairuoti jis buvo baustas net penkis kartus, dar tris kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat yra baustas ir už kitokius KET pažeidimus, todėl darytina pagrįsta išvada, jog V. K. pagrįstai paskirta 450 Eur bauda.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. (asm. dok. V. K.) skundo netenkinti.

2017 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė