Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2007 m.

1.1.7.1., 1.1.8.1., 2.1.6.2., 2.4.8., (S).

2007 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. G. pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir nubausta 20 MGL (dvieju tukstanciu penkiu šimtu litu) dydžio bauda.

D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL (vieno tukstancio aštuoniu šimtu septyniasdešimt penkiu litu) dydžio bauda. I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2004-12-20 iki 2004-12-22 ir galutine bausme paskirta 11 MGL (vieno tukstancio triju šimtu septyniasdešimt penkiu litu) dydžio bauda (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustate:

M. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2004 m. birželio 28 d. laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 05.00 val. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turedamas tiksla lytiškai santykiauti su S. L. , sudave jai tris smugius i veida, grasino sumušti ir, taip palaužes nukentejusiosios pasipriešinima, užgules ant S. L. , atliko su ja lytini akta.

T. G. nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 28 d., S. L. bunant Justiniškiu mikrorajone ir Krokuvos gatveje, Vilniuje, tiksliai nenustatytose vietose, telefonu ir susitikimuose, kuriu datos tiksliai nenustatytos, praše nukentejusiosios S. L. atsiimti pareiškima iš policijos ir pakeisti parodymus apie 2004-06-28 ivykio aplinkybes, užuominomis grasino, kad nukentejusiajai atsisakius tai padaryti, su ja gali susidoroti sunaus draugas D. K. .

D. K. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 25 d., S. L. bunant Justiniškiu mikrorajone ir Krokuvos gatveje, Vilniuje, tiksliai nenustatytose vietose, telefonu ir susitikimuose, kuriu datos tiksliai nenustatytos, praše nukentejusiosios S. L. atsiimti pareiškima iš policijos, užuominomis grasino, kad nukentejusiajai atsisakius tai padaryti, su ja gali susidoroti.

- panaikinti nuosprendžio dali, kuria M. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ir priimti nauja nuosprendi – M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteisti ji laisves atemimu 4 metams 6 menesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmes prideti visa Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dali – 7 menesius ir 12 dienu – ir galutine bausme skirti 5 metus 1 menesi ir 12 dienu laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose;

- pakeisti nuosprendžio dali, kuria T. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., ir paskirti 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

- pakeisti nuosprendžio dali, kuria D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., ir paskirti 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Be to, teismas nemotyvuotai atmete teisme duotus nukentejusiosios parodymus, kad M. G. iki ateinant i jo namus, ja buciavo draugiškai, i žandus, bei liudytojos I. G. parodymus, kad S. L. neflirtavo su M. G. , simpatijos tarp ju nebuvo, ji nemate S. L. , sedincios M. G. ant keliu, mane, kad kambaryje šie kalbasi, ir nenorejo trukdyti. Apelianto nuomone, liudytojos I. G. nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad nukentejusioji neturejo ketinimo lytiškai santykiauti su M. G. , tai buvo suprantama liudytojai I. G. ir turejo buti suprantama M. G. .

Apeliantas pažymi, kad teismas atmete liudytoju I. G. , I. B. ir D. B. parodymus kaip neturincius irodomosios reikšmes, nes mineti liudytojai apie ivyki sužinojo iš S. L. . Tuo paciu teismas remesi kaltinamosios T. G. parodymais, nors kaltinamoji ivykio taip pat nemate. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad kaltinamoji T. G. ikiteisminio tyrimo metu nieko nesake apie girdetus moters ištartus žodžius „Marek, kur tu?“, kad girdejo tekanti vandeni vonioje, išeinancia mergina. Apelianto nuomone, duodama parodymus teismui, T. G. perpasakojo kaltinamajam akte perskaitytus jos sutuoktinio K. G. parodymus, todel jos parodymu negalima vertinti patikimais.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelge i tai, kad liudytojas K. G. ir kaltinamoji T. G. yra kaltinamojo M. G. tevai, be to, teismas T. G. parodymus ivertino patikimais nepaisydamas to, kad tuo paciu nuosprendžiu nustate, jog T. G. , darydama poveiki nukentejusiajai, sieke padeti savo sunui M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybes, kas, apelianto nuomone, rodo akivaizdu jos suinteresuotuma bylos baigtimi.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, grisdamas nuosprendi liudytojo K. G. parodymais, pažeide Lietuvos Respublikos BPK 242 str. ir 301 str. reikalavimus, nes minetas liudytojas del mirties nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teiseja.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas remesi nukentejusiosios S. L. , liudytoju I. B. ir D. B. parodymais ir atmete T. G. ir D. K. paaiškinimus, priimdamas nuosprendi T. G. ir D. K. atžvilgiu, taciau nenurode motyvu, kodel priimdamas nuosprendi M. G. atžvilgiu irodymais pripažista T. G. parodymus ir nevertina liudytoju I. G. , I. B. ir D. B. parodymu.

Be to, teismas neatsižvelge i liudytoju D. B. , I. B. ir I. G. parodymus apie nukentejusiosios S. L. bukle po išžaginimo. Apelianto nuomone, tokia nukentejusiosios busena galejo sukelti tik prievartiniai lytiniai santykiai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad nukentejusiosios elgesys iki nusikaltimo ivykio galejo buti pripažintas M. G. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taciau tai nera istatymo numatytas pagrindas, pašalinantis kaltininko baudžiamaja atsakomybe.

Taigi, skunde teigiama, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu, pripažintinu irodymais, kad M. G. vartojo fizini smurta, grasino nukentejusiajai ir taip palaužes šios pasipriešinima, atliko su ja lytini akta, todel nuosprendis M. G. atžvilgiu naikintinas, jis pripažintinas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ir už tai baustinas.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. G. bei D. K. paskirtos bausmes nera adekvacios ju padarytoms nusikalstamoms veikoms. Teismas, konstataves, kad nera T. G. ir D. K. atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu, nemotyvuotai skyre bausme, žymiai švelnesne nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas bausmes - baudos vidurkis. Skirdamas bausme, teismas neatsižvelge i tai, kad T. G. ir D. K. padare nesunkius nusikaltimus teisingumui, veike tiesiogine tycia ir sukele norimas pasekmes – sutrikde baudžiamaji procesa byloje del išžaginimo, abu nuteistieji teisme neprisipažino ir nesigailejo del padaryto nusikaltimo. Individualizuodamas bausmes, teismas neivertino, kad T. G. dažniau ir aktyviau dare poveiki nukentejusiajai. Neivertino ir nuteistuju asmenybiu skirtumo – D. K. 2 kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, jam buvo skirta laisves atemimo bausme, tuo tarpu T. G. anksciau neteista. Todel, apelianto nuomone, nuosprendis keistinas del T. G. ir D. K. neteisingai paskirtu bausmiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda tenkinti. Išteisintasis M. G. , nuteistieji T. G. ir D. K. bei ju gynejai praše apeliacini skunda atmesti. Nukentejusioji S. L. praše apeliacini skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del M. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. yra teisetas ir pagristas. Teismas išnagrinejo byla nepažeisdamas baudžiamojo proceso istatymo, išsamiai ir objektyviai ištyre bylos aplinkybes, todel naikinti teismo nuosprendi M. G. atžvilgiu apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagristai atmete nukentejusiosios S. L. parodymus del išžaginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusioji, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, skirtingai aiškino eile aplinkybiu.

2004-06-28 d. protokole-pareiškime nukentejusioji nurode, kad apie 22 val. ji susitiko su drauge I. G. , ten pat jos sutiko I. G. pažistama vardu Marek, kuri ji mate pirma karta (T. 1, b.l. 3-4). Ta pacia diena vykusios apklausos metu S. L. jau parode, kad M. G. prie jos priejo tuomet, kai ji stovejo prie klubo „Era“ viena ir lauke I. G. . Be to, priešingai, nei protokole-pareiškime, nukentejusioji parode, kad M. G. ji pažinojo iš matymo, dar daugiau – iš kitu asmenu buvo girdejusi, jog M. G. buvo teistas už išžaginima (T. 1, b.l. 54-56). Apklausos, vykusios 2006-01-11 pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu S. L. nurode, jog apie tai, kad M. G. buvo nuteistas už išžaginima jai pasakojo I. G. (T. 1, b.l. 102-107).

Toliau aiškindama ivykio aplinkybes, nukentejusioji protokole-pareiškime nurode, kad visi trys, t.y. ji, I. G. ir M. G. pasikalbejo prie klubo „Era“, po to trise nusprende nueiti i parduotuve, parduotuveje „Ikiukas“ M. G. nupirko 0,5 l talpos buteli degtines ir pasiule išgerti jo namuose, visi trys nuejo i M. G. namus, M. G. namu adreso ji nežino, bet butas buvo pirmame aukšte (T. 1, b.l. 3-4). Parodymu patikrinimo vietoje metu S. L. parode buta, i kuri 2004-06-28 apie 2 val. ejo kartu su I. G. ir M. G. . Pažymetina, kad minetas butas yra namo (duomenys neskelbtini) šeštame aukšte (T. 1, b.l. 62-70).

Atkreiptinas demesys, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu metu nukentejusioji nieko nepasakojo apie tai, kad nusipirke degtines jie grižo i kluba „Era“, ten gere, veliau gere prie klubo „Karolina“, po to vel nuejo i parduotuve, kur M. G. nupirko dar viena buteli degtines ir tik tuomet M. G. siulymu visi trys nuejo i jo namus. Apie šias aplinkybes nukentejusioji išsamiai papasakojo tik akistatos su M. G. metu (T. 1, b.l. 75-76) bei 2006-05-22 teisiamajame posedyje. Pažymetina, jog šiu aplinkybiu S. L. neaiškino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, nors nurode, jog ta vakara trise išgere du butelius degtines (T. 1, b.l. 102-107).

2006-06-28 d. protokole-pareiškime nukentejusioji S. L. nurode, kad M. G. bute buvo jo tevai, nes kažkas kambaryje vaikšciojo ir kalbejo, o jie visi trys nuejo i virtuve, ten bendravo ir gere, ji išgere apie 100 g degtines. Po valandos M. G. pasiule jai nueiti i kambari pasikalbeti, kodel jis to norejo, ji nežino. Kambaryje jie atsisedo ant grindu, pasikalbejo, o po to M. G. pradejo prie jos listi, nurengineti. Ji priešinosi, taciau M. G. pradejo ja mušti, sudave tris kartus i veida delnu ar kumšciu. Ji reke, taciau niekas neatejo jai padeti, ka dare virtuveje drauge ji nežino. Ji stume M. G. , taciau jis buvo fiziškai stiprus, todel ji negalejo jam priešintis. M. G. ja nurenge ir prieš jos valia atliko lytini akta naturaliu budu. Ji visa laika stume M. G. nuo saves, taciau M. G. liepe jai tyleti, keikesi. Kur M. G. baige ji nežino, nepastebejo. Po to ji apsirenge, M. G. dar kuri laika laike ja kambaryje. Po to jie nuejo i virtuve, I. G. ten jau nebuvo. M. G. jai liepe išgerti, ji išsigandusi išgere dar apie 100 g. Apie 5 val. M. G. ja išleido namo (T. 1, b.l. 3-4).

2004-06-28 apklausos protokole be išvardintu aplinkybiu nukentejusioji papildomai nurode, kad kambaryje M. G. jai kažka kalbejo, sake, kad ji graži, bet tiksliai ji pasakyti negali, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, šviesos M. G. kambaryje neijunge. Be to, nurode, kad M. G. pradejus ja nurengineti, ji verke, šauke tikrai garsiai. M. G. liepe jai nerekti, grasino, kad sumuš. Ji išsigando, bijojo buti sumušta. Kur baige lytini akta M. G. , ji nepastebejo, nes verke, buvo šoke. Lytinis aktas truko apie 30 min. Po to, kai viskas pasibaige, M. G. ja nuoga nuvede i vonia, kad nusipraustu, nusipraususi ji apsirenge ir tada M. G. ja nuvede i virtuve (T. 1, b.l. 54-56). Tuo tarpu 2006-01-11 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu nukentejusioji parode, kad kambaryje M. G. ijunge televizoriu, po kokiu dešimties minuciu jis išejo iš kambario ir ji apie dešimt minuciu kambaryje sedejo viena. Grižes M. G. jai nepasake, kad I. G. jau išejo, jei ji butu apie tai žinojusi, butu ejusi kartu su drauge. Kambaryje iki M. G. pradejo prie jos listi kalbejosi apie pusvalandi, lytiniai santykiai ivyko apie trecia valanda nakties (T. 1, b.l. 102-107).

2004-07-02 papildomos apklausos metu nukentejusioji nurode, kad jiems bunant prie klubo „Karolina“ M. G. ja pabuciavo keleta kartu i lupas ir i skruosta, taip ivyko del to, kad abu buvo girti (T. 1, b.l. 59). 2004-07-12 papildomos apklausos metu nukentejusioji S. L. parode, kad su M. G. buciavosi vien del to, kad jis jai iš pradžiu patiko ir ji buvo išgerusi (T. 1, b.l. 60).

2004-07-23 vykusios akistatos tarp S. L. ir M. G. metu nukentejusioji parode, kad M. G. bute ji buvo nuejusi i tualeta, o po to pati nuejo i kambari, kur kalbejosi su M. G. , po to pradejo buciuotis, ji buvo išgerusi, todel ne viska prisimena. Ji pati nusirenge drabužius ir jai sutinkant jie atliko lytini akta. Ji reke, šauke, bet šauke ne pagalbos, o iš malonumo. Susižaloti ji galejo pati lytinio akto metu i stala ir kedes. Policijai sake, kad ja išžagino, nes jai dar skaudejo galva, buvo bloga, ji norejo draugauti su M. G. , taciau jis atsisake. Be to, ji pastebejo melynes kune ir jai butu sunku pasiaiškinti del ju tevams ir draugui I. B. . Be to, ji pyko ant M. G. , kad jis atsisake su ja draugauti (T. 1, b.l. 75-76). Tas pacias aplinkybes S. L. nurode 2004-07-26 papildomos apklausos metu (T. 1, b.l. 77).

Teisme nukentejusioji S. L. parode, kad M. G. kvietimu nuejo i sveciu kambari, ten sedejo ir žiurejo televizoriu, sedejo ant mažos lovos. Po to jis išejo iš kambario, palydejo I. G. namo, apie ka ji tuo metu nežinojo, grižo po 1-2 minuciu. Sugrižes i kambari, M. G. pradejo prie jos listi, nurengineti, ji nenorejo, praše to nedaryti, stume nuo saves. Šaukti pradejo tuomet, kai M. G. pradejo ja nurengineti. Tuomet M. G. trenke jai tris kartus kumšciu i veida, išprievartavo. Šauke ji negarsiai, nes bijojo, kad ja vel muš. Šauksmas vyko jam, bet ne aplinkiniams. Ji mate, kad kažkas buvo M. G. namuose. Lytinis aktas vyko apie 15 minuciu, sperma M. G. išliejo jai ant nugaros, ji tai jaute. Po to M. G. nutempe ja i vonia, liepe praustis. Kai išejo iš vonios, nuejo i virtuve. Ji norejo išeiti, bet M. G. liepe jai išgerti, ji išgere dvi taures degtines ir išejo (T. 4., b.l. 67-80).

Apklausta apeliacines instancijos teisme nukentejusioji S. L. parode, kad M. G. bute ji, I. G. ir M. G. sedejo virtuveje. Po kurio laiko ji nuejo i tualeta, o išejusi pamate, kad M. G. yra kambaryje ir nuejo pas ji i kambari, kur abu kalbejosi. Taip pat ji parode, kad M. G. pradejus listi prie jos šaukti ji negalejo, nes kai tik pradedavo šaukti, M. G. iš karto pradedavo ja mušti.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad kai kurias nukentejusiosios nurodytas aplinkybes paneigia net ir jos drauges I. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu mineta liudytoja parode, kad M. G. ir S. L. nuejus i kambari, ji liko virtuveje, jokio triukšmo iš kambario ji negirdejo, niekas iš kambario išejes nebuvo (T.1, b.l. 151-152). Teisme liudytoja I. G. parode, kad jai atsibodo laukti M. G. ir S. L. , ji nusprende išeiti, o išeidama priejo prie duru ir pasake, kad eina namo. Sededama virtuveje jokiu garsu iš kambario negirdejo (T. 4., b.l. 67-80).

Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentejusiosios S. L. parodymai del išžaginimo yra nenuoseklus, prieštaringi ir neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Remtis tokiais nukentejusiosios parodymais, priimant apkaltinamaji nuosprendi, negalima, M. G. savo kalte neigia, tuo tarpu kitu irodymu, patvirtinanciu, kad 2004-06-28 lytinis aktas tarp M. G. ir S. L. vyko prieš pastarosios valia, byloje nera.

Apeliantas teisingai nurodo, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad S. L. kuno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje ir galejo gautis suduodant smugius ranka (pvz., delnu), griuvimui budingu sužalojimu nenustatyta. Taciau toje pacioje išvadoje nurodyta, kad mineti sužalojimai galejo buti padaryti 24 val. laikotarpyje iki nukentejusiosios apžiuros, o mineta apžiura buvo pradeta 2004-06-28 23 val. (T. 1, b.l. 117-118).

Kolegija pažymi, jog teisiamojo posedžio protokole apelianto nurodytu S. L. parodymu apie tai, jog M. G. ja buciavo draugiškai, i žandus, užfiksuota iš viso nera. S. L. teisme paaiškino tik tiek, jog prie klubo ji nesedejo M. G. ant keliu ir nesibuciavo, tureti lytiniu santykiu su M. G. ji nenorejo. Liudytoja I. G. teisme parode, kad S. L. normaliai bendravo su M. G. , nekoketavo, taciau tuo paciu ji nurode, kad neatsimena, ar S. L. sedejo M. G. ant keliu ir buciavosi (T. 4, b.l. 67-80). Kolegijos nuomone, tokie nukentejusiosios ir liudytojos parodymai nera pagrindas daryti išvada, kad M. G. turejo buti suprantama, jog S. L. nenorejusi tureti su juo lytiniu santykiu.

Apeliantas nepagristai nurodo, kad teismas nemotyvuotai atmete liudytoju I. G. I. B. ir D. B. parodymus ir remesi kaltinamosios T. G. parodymais, nors pastaroji, kaip ir mineti liudytojai, ivykio nemate, neatsižvelge i tai, kad T. G. ir liudytojas K. G. yra M. G. tevai. Teismas atmete liudytoju I. G. , I. B. ir D. B. parodymus del išžaginimo, nurodydamas, kad mineti liudytojai apie ivyki sužinojo iš S. L. , ir pagristai remesi tik tais liudytoju I. G. , I. B. , D. B. bei kaltinamosios T. G. parodymais, kuriuose jie nurodo betarpiškai matytas ar girdetas aplinkybes. Apelianto nurodyti liudytoju I. G. , I. B. ir D. B. parodymai apie S. L. bukle po ivykio negali buti laikomi pagrindu priimti apkaltinamaji nuosprendi M. G. atžvilgiu. Juo labiau, kad apeliacines instancijos teismo posedyje apklausta kartu su nukentejusiaja S. L. gyvenanti jos motina N. L. paaiškino, jog apie ivyki sužinojo tik tuomet, kai dukra gavo šaukima i teisma. Taigi, akivaizdu, jog apeliaciniame skunde akcentuojamu S. L. busenos pokyciu nebuvo.

Kaltinamosios T. G. ir liudytojo K. G. parodymus, kuriais remesi teismas, patvirtina kiti bylos irodymai, iskaitant liudytojos I. G. parodymus apie tai, kad jokio triukšmo iš kambario ji negirdejo, jokio triukšmo negirdejo ir M. G. buto kaimynai, todel šioje dalyje nera pagrindo vertinti T. G. ir K. G. parodymus kaip nepatikimus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., tuo atveju, kai liudytojas yra mires, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui arba pirmiau teisme, gali buti teisiamajame posedyje balsu perskaitomi, o sutinkamai su to paties straipsnio 4 d., byloje esantiems irodymams patikrinti gali buti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigunui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Liudytojo K. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems irodymams, todel pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu nepažeide.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004-06-28 lytinis aktas tarp M. G. ir S. L. vyko abipusiu sutikimu, todel M. G. veikoje nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., sudeties. Taip pat kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas M. G. išteisino butent šiuo pagrindu, o ne nustates istatymo numatyta pagrinda, pašalinanti kaltininko baudžiamaja atsakomybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T. G. ir D. K. , Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. reikalavimu nepažeide.

Teismas atsižvelge i tai, kad T. G. padare nesunku nusikaltima, ji anksciau neteista, 3 grupes invalide. Teismas atsižvelge i tai, kad D. K. padare nesunku nusikaltima, anksciau yra teistas, dirba. T. G. ir D. K. atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai parinko bausmes ruši nuteistiesiems T. G. ir D. K. , o konkretu baudos dydi nustate objektyviai ivertines visas šios bausmes rušiai paskirti reikšmingas aplinkybes ir pagristai T. G. paskyre 20 MGL (dvieju tukstanciu penkiu šimtu litu) dydžio bauda, o D. K. – 15 MGL (vieno tukstancio aštuoniu šimtu septyniasdešimt penkiu litu) dydžio bauda, teisingai i D. K. paskirtos bausmes laika iskaite laikino sulaikymo laika nuo 2004-12-20 iki 2004-12-22 ir paskyre galutine bausme 11 MGL (vieno tukstancio triju šimtu septyniasdešimt penkiu litu) dydžio bauda. Kolegija pažymi, kad teismu praktikoje, nustatant konkretu baudos dydi, be kitu aplinkybiu, itin idemiai vertinama kaltininko turtine padetis. Nera tikslinga skirti tokio dydžio baudos, kurios asmuo objektyviai vertinant negales sumoketi. Kaip matyti iš bylos duomenu, T. G. yra trecios grupes invalide, dirba PI „Vežano“ pardaveja, D. K. dirba D. D. II vadybininko asistentu, jo menesinis atlyginimas nesiekia 3 MGL. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad nuteistiesiems T. G. ir D. K. paskirtos bausmes negali buti laikomos per švelniomis, ju griežtinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, teismo nuosprendžio dalis, kuria T. G. ir D. K. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., paliekama galioti apeliacinio skundo ribose.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda atmesti.