Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. B. 2023 m. gegužės 28 d. apie 12.00 val. autobusų sustojimo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą M. Š., šiam dėl to praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, vieną kartą spyrė jam į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame momenyje, pereinant į kairį smilkinį, dešinės ausies kaušelyje, muštinių žaizdų viršutinėje lūpoje, liežuvio gale, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties krašto nuskėlimo nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis 2023 m. gegužės 28 d. apie 12 val. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu pažįstamo P., iš (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini), kaltinamasis sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, galinėje sėdynėje sėdėjo M. Š. ir kažkokia mergina. Kaltinamasis pats nevairavo, nes iš vakaro buvo klube, vartojo alkoholį, todėl jautėsi prastai, bet apsvaigęs nebuvo. Važiuojant automobilyje tarp kaltinamojo ir M. Š. kilo konfliktas dėl kažkokio menkniekio, kuris stipresnis ir pan., M. Š. iš už nugaros jį apkabino sulenkta ranka už kaklo, tai sukėlė D. B. diskomfortą. Kilus konfliktui, M. Š. pasiūlė sustoti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje išsiaiškinti tarpusavio santykius. Jie sustojo, kaltinamasis ir M. Š. išlipo iš automobilio, vairuotojas ir mergina liko sėdėti. D. B. išlipęs iškart dešiniu kumščiu trenkė M. Š. į veidą, pataikė į jo veido kairę pusę, kažkur ties akimi, M. Š. nukrito ant pilvo, tada jam nukritusiam kaltinamasis dar įspyrė kažkur į veidą. Jis nereagavo, greičiausiai prarado sąmonę po smūgio kumščiu. Tada iš automobilio išlipo ir vairuotojas bei mergina, kaltinamasis su P. įkėlė M. Š. į automobilį, paguldė ant šono galinėje sėdynėje ir parvežė jį namo. Vėliau ant sėdynės matė kraujo. Kada M. Š. atgavo sąmonę, nepastebėjo, bet iš automobilio M. Š. jau išlipo pats ir nuėjo kartu su (duomenys neskelbtini). Nežino, ar M. tada buvo blaivus. Pripažįsta, kad kaltinime nurodyti sužalojimai M. Š. atsirado nuo D. B. veiksmų. Po įvykio vieną kartą buvo susitikę su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau M. Š. paprašyta atlyginti suma buvo neadekvati, todėl jos neatlygino, daugiau nebuvo susitikę. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi dėl jų. Atsiprašo nukentėjusiojo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti, gauna (duomenys neskelbtini) eurų pajamas per mėnesį, turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2023 m. gegužės 31 d. užfiksuota, jog M. Š. nurodė, kad 2023 m. gegužės 28 d. apie 19.30 val., vykstant iš (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini), jį sumušė D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė į veidą, nuo to M. Š. prarado sąmonę, tada D. B. pradėjo jį spardyti (1 t., b. l. 1-8).

Nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2023 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, kartu buvo P. K., D. B. ir kažkokia mergina. Baigus gerti, šie visi trys jį vežė į namus (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo P. K. Važiuojant tarp jo ir D. B. įvyko žodinis konfliktas, abu susiginčijo, tada D. P. K. liepė sustoti. P. sustojo (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo stotelėje. Iš automobilio išlipo M. Š. ir D. B., šis priėjęs dešine ranka sudavė vieną smūgį M. Š. į veidą, nuo smūgio M. Š. neteko sąmonės ir nukrito. Daugiau smūgių jis nejautė, atsipeikėjo jau namuose, jautė labai stiprų skausmą galvoje, taip pat akių ir nosies srityje. Grįžęs į namą, pamatė, kad jam yra išmušti du priekiniai dantys ir prakirstos lūpos. Jautėsi labai blogai, paskambino 112. Priėmimo skyriuje apžiūrėję medikai jį paguldė į (duomenys neskelbtini), iš ligoninės išleido (duomenys neskelbtini). P. K. jam gegužės 30 d. telefonu papasakojo, kad D. B., kai sudavė smūgį į veidą ir M. Š. neteko sąmonės, dar spyrė jam į galvą, tačiau nenurodė, kiek kartų, o kai D. nurimo, jie M. Š. be sąmonės įdėjo į mašiną ir parvežė namo. Po pirmo smūgio jis neteko sąmonės, todėl negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių jam buvo suduota. Iki šiol skauda galvą, po smūgio yra dvi kraujosruvos po abiem akimis ir yra netekęs dviejų dantų (1 t., b. l. 1-8, 13-16).

(Duomenys neskelbtini) P. A. 2023 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. gegužės 28 d. 23.16 val. (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) B. telefoninis pranešimas, jog į ligoninės (duomenys neskelbtini) atvyko M. Š., kuriam nustatytas trumpalaikis sąmonės netekimas, asmuo guldomas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-19).

(Duomenys neskelbtini) P. A. 2023 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodė, kad gegužės 28 d. apie 19.10 val. gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) prieš 2 valandas pranešėją sumušė jo pažįstamas. Atvykus pranešėjas M. Š. paaiškino, kad jis su pažįstamais (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį ir važiuojant namo, jį sumušė pažįstami. Jis negalėjo pasakyti, kurioje tiksliai vietoje buvo sumuštas, tik pasakė, kad viskas įvyko automobilyje, kuriame asmenys buvo trys, vienas iš jų – mergina, nurodė, kad smūgius jam sudavė tiek rankomis, tiek kojomis. Buvo akivaizdžiai matomi M. Š. veido sužalojimai - išmuštas viršutinis priekinis dantis, ištinusios, kruvinos lūpos, nubrozdinimai. M. Š. skubiai išvyko į (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matavimo prietaisu M. Š. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 20-21).

Policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. gegužės 28 d. 19.05 val. užfiksuotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją prieš dvi valandas sumušė jo pažįstamas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-26).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje 2023 m. birželio 1 d. užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo stotelėje apžiūra (1 t., b. l. 34-40).

(Duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. Š. poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame momenyje, pereinant į kairį smilkinį, dešinės ausies kaušelyje, muštinių žaizdų viršutinėje lūpoje, liežuvio gale, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties krašto nuskėlimas galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56-57).

Specialisto paaiškinimo protokole 2023 m. liepos 13 d. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) L. U. nurodė, kad jis surašė Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. Š. kūno tyrimo, nukentėjusysis į apžiūrą buvo atvykęs 2023 m. gegužės 31 d. Trauminiai poveikiai nėra tas pats, kas smūgių skaičius. Trauminiai poveikiai nurodo, kiek vizualiai yra matomų izoliuotų sužalojimų. Todėl tikėtina, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūgio į veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir vieno spyrio į galvą metu (1 t., b. l. 91-94).

Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 9 d. parodė, kad 2023 m. gegužės 28 d. apie 11.40 val. su D. B., M. Š. ir I. R. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas M. į pirtį. Blaivus buvo tik pats P. K., todėl jis ir vairavo D. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kiti buvo neblaivūs, kadangi iš vakaro buvo klube. Priekyje keleivio sėdynėje sėdėjo D. B., gale už P. K. sėdėjo I., o už D. – M. Ties (duomenys neskelbtini) tarp M. ir D. įvyko žodinis konfliktas, jie susiginčijo, kuris kurį gali „iškirsti“, kažkuris iš jų paprašė sustoti autobusų stotelėje. (Duomenys neskelbtini) buvo apie 12.00 val., M. ir D. išlipo iš automobilio, M. net nespėjus sureaguoti, D. vieną kartą kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, nuo jo M. iš karto nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tada D. spyrė į gulintį M., bet liudytojas tuo metu sėdėjo automobilyje, todėl nematė, kur tiksliai pataikė ir kiek kartų spyrė. Pamatęs, kad D. spardo M., liudytojas ir I. iš karto išlipo iš automobilio. Tada suprato, kad M. į aplinką nereaguoja, ant žemės gulėjo nugara, todėl kartu su D. jį įkėlė į automobilį. Matė, kad M. visas veidas buvo kraujuotas, per kraują nesimatė išmuštų dantų, tačiau prieš įvykį M. tikrai buvo su dantimis. M. parvežė į jo namus (duomenys neskelbtini), iki tol M. jau atgavo sąmonę ir pats nuėjo į savo kambarį atsigulti, o jie visi išsiskirstė. M. (duomenys neskelbtini) A. matė, kad jie parvežė (duomenys neskelbtini). Jie visi išsiskirstė savo keliais. M. tada jokių smūgių D. nesudavė (1 t., b. l. 97-100).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2023 m. gegužės 28 d. apie 12.00 val. autobusų sustojimo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą M. Š., šiam dėl to praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, vieną kartą spyrė jam į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame momenyje, pereinant į kairį smilkinį, dešinės ausies kaušelyje, muštinių žaizdų viršutinėje lūpoje, liežuvio gale, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties krašto nuskėlimo nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo M. Š. ir liudytojo P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis parodė, kad jis autobusų stotelėje tyčia, dėl kilusio konflikto dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė M. Š. į veidą, šiam pargriuvus ant žemės, dar vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, gulinčiam ant pilvo, į veidą. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam kaltinamasis sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, po šio smūgio jis parrado sąmonę, todėl nežino, kiek dar smūgių jam buvo suduota. Tai, kad D. B. jam sudavė bent vieną smūgį kumščiu į veidą ir bent vieną kartą spyrė gulinčiam, jam po įvykio telefonu pasakė P. K.. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė matęs, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu M. Š. į veidą ir, šiam nukritus ant žemės, dar spyrė vieną kartą, tačiau parodė nematęs, kur D. B. spirdamas pataikė ir kiek kartų spyrė. Tai, kad M. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti šiais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino pats kaltinamasis, kuris patvirtino vėliau matęs ir kraują ant savo automobilio galinės sėdynės, kur po smurtavimo paguldė sąmonę praradusį M. Š., liudytojas P. K. taip pat patvirtino, kad prieš sumušimą M. Š. buvo su visais priekiniais dantimis, o po D. B. suduotų smūgių M. Š. veidas buvo kruvinas. Sužalojimus M. Š. veide nurodė matęs ir (duomenys neskelbtini) P. A., po poros valandų nuo įvykio pagal iškvietimą atvykęs į M. Š. namus. (Duomenys neskelbtini) L. U. atliko nukentėjusiojo kūno tyrimą ir objektyviai užfiksavo M. Š. padarytus sužalojimus, jis paaiškino, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūgio į veidą, krentant ant žemės ir vieno spyrio į veidą metu. Taigi tai, jog M. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį kumščiu ir spyrė dėl to, kad jie, važiuodami automobiliu, sukonfliktavo ir paprašė P. K. sustabdyti automobilį autobusų stotelėje, siekdami išsiaiškinti tarpusavio santykius, sprendžia, kad D. B. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad, suduodamas kumščiu ir spirdamas į veidą, sukels bent fizinį skausmą ir nežymiai sužalos M. Š., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas D. B. tyčia nežymiai sutrikdžius M. Š. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. praeityje du kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 139-143). Nusikaltimo padarymo metu jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vėliau registravosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144-145, 146), šiuo metu, pasak jo paties, (duomenys neskelbtini). Jis keturiolika kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (visos baudos sumokėtos) (1 t., b. l. 148-157, 158). Į (duomenys neskelbtini) pacientų tarpą neįrašytas (1 t., b. l. 161).

Įvertinęs bylos aplinkybes, patenkinamą kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. B. straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau kumščiu suduota ir spirta žmogui į veidą), vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina artima jos dydžio vidurkiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis (duomenys neskelbtini), jam bausmės vykdymo laikotarpiui skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 205,05 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73-76). Ieškinyje nurodė, jog už M. Š. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 205,05 Eur. (Duomenys neskelbtini) pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 76) patvirtina, kad M. Š. (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 205,05 Eur. Tarp D. B. nusikalstamų veiksmų ir dėl M. Š. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimo padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. B. priteistina 205,05 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš D. B. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 205,05 Eur (du šimtus penkis eurus 05 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (205,05 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.