Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-01 · Administracinė byla Nr. eI2-11342-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
eI2-11342-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02748-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Ermino Baziulio
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11342-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02748-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ermino Baziulio, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu prašo panaikinti 2024-05-24 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S129349 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760254258 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjas ketindamas pakeisti darbdavį ir toliau dirbti UAB „Lumifast“, 2023-06-29 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį UTPĮ 44 str. 6 d. nustatytu pagrindu, 2023-07-18 sprendimu jam buvo leista pakeisti darbdavį. Kadangi ketino dirbti UAB „Lumifast“ ir nuo 2023-07-21 įsidarbino ir dirbo bendrovėje pagal darbo sutartį.

Teigia, kad pareiškėjas pažymi, kad teikdamas prašymą pakeisti darbdavį jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti ir gauti už darbą reguliarias pajamas bei pagrįstai tikėjosi, kad Bendrovė, pateikusi Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojo jį įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį ir darbo sutarties laikotarpiu mokėti jam darbo užmokestį, kurio dydis yra 1789 Eur, lygiai taip pat kaip ir jis, laikysis savo įsipareigojimų.

Paaiškino, jog po darbo sutarties su bendrovė sudarymo, pareiškėjas iš savo pusės stengėsi sąžiningai atlikti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas ir kurį laiką viskas klostėsi pakankamai gerai, darbdavys 2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. mokėjo jam darbo užmokestį tarpininkavimo rašte numatytus 1789 Eur, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių darbdavys nuo 2023 m. lapkričio mėn. nustojo mokėti pažadėto darbo užmokesčio, nenutraukęs su pareiškėju darbo sutarties. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2023-08-21 vykdo individualią veiklą, 2023-08-25 pareiškėjui išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2023-04-26 pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Valorvita“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023-05-25 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023-06-29 pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Lumifast“ (toliau – Bendrovė) pagal Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas, Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023-07-18 priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2023-07-21. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 205 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugpjūčio - spalio mėn. – 1789 Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis nemokamas, t. y. pareiškėjas Bendrovėje nedirba.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunat tarpininkavimo rašte numatyto darbo užmokesčio, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas byloje kilo dėl 2024-05-24 Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S129349 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. 760254258“, galiojusį iki 2025-05-31, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra Kirgizijos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad darbdavys 2023-03-30 pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2303-LLG-7751 Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).

Migracijos departamentui buvo pateiktas pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230629-119126, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti šioje bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotoju, jo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis 1789 Eur.

2023-05-25 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023-05-31 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760254258, galiojantis iki 2025-05-31.

2024-06-13 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.24S145100 neleisti pakeisti darbdavio, nes pareiškėjo išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas Migracijos departamento 2024-05-24 sprendimu, todėl pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.

2023-06-26 Pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2306-LLGD-2310.

Migracijos departamentas 2024-05-24 priėmė Sprendimą Nr.24S129349, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760254258, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Nustatyta, kad 2023-07-18 Migracijos departamentas užsieniečiui leido pakeisti darbdavį, tačiau nuo 2023 m. lapkričio mėnesio uz?sieniec?iui nebuvo is?moke?tas pras?yme de?l leidimo laikinai gyventi is?davimo ir tarpininkavimo ras?te nurodytas moke?tinas me?nesinis darbo uz?mokestis – 1789 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad uz?sieniec?iui visa? darbo Bendrove?je laikotarpi? nebuvo mokamas numatytas darbo uz?mokestis arba mokamas maz?esnis už sutartą atlyginimą ir net mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta MMA. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, teigia, kad pradėjo vykdyti individualią veiklą.

Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodytas pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad ginčija jam išmokamą darbo užmokestį. Nors pareiškėjas mano, kad sąžiningai nurodė ir pateikė informaciją, kad su darbdaviu vykdytų darbo sutartį, teigia, kad darbo sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl jo kaltės, tačiau jo pateikti argumentai šioje byloje nenuginčija atsakovės pateiktų faktų ir įrodymų.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra panaikintas leidimas gyventi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir tai, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame pareiškėjas faktiškai nedirbo, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog vien tai, kad pareiškėjas nepatvirtina turėjęs kitų pragyvenimo lėšų, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje tačiau, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, šių aplinkybių nenurodė, liudija, kad teikiant prašymą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo pradžios nė karto negavo viso įsipareigoto jam mokėti darbo užmokesčio, neleidžia abejoti, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo minėtoje įmonėje.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, aplinkybių, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis, nepateikė ir teismui pateiktame skunde.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Vien dėl to, kad pareiškėjas nori pasilikti ir jam patinka gyvenimas Lietuvos Respublikoje, savaime nekyla prielaida, kad pareiškėjas turi glaudžius ryšius su Lietuva. Pažymėtina, kad pareiškėjo ryšiai su valstybe yra trumpalaikio pobūdžio, o tokių ryšių turėjimas nereiškia, kad asmuo atitinka sąlygas, numatytas leidimui laikinai gyventi gauti.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, pateiktos is?samios ir motyvuotos is?vados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos proporcingumo principas, valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei interesų pusiausvyra. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t.y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Be to, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo ir kiti principai, ar teisės aktų reikalavimai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. balandžio 30 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S112079, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760256442, galiojusį iki 2025 m. birželio 7 d.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 22,50 Eur, nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas bei neprašo jų priteisti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Nustatyta, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.

Ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėErmino BaziulioLaimutė Jokubauskaitė