Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-11054-1101/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-23
Bylos Nr.
e2YT-11054-1101/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06544-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-11054-1101/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06544-2023-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriame pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M. (J. M.) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės K. M. mirties.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. M.. Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą. Pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad po tėvo mirties paveldėjo tik ½ dalį nurodyto buto, nes kita ½ buto dalis nuosavybės teise priklausė pareiškėjo mamai K. M., mirusiai (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas ir motina susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo miręs tėvas manė, kad butas priklauso tik pareiškėjo tėvui, kadangi minėtas butas buvo įsigytas 1992 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta tik pareiškėjo tėvo vardu. Po pareiškėjo motinos mirties nei pareiškėjas, nei jo tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo tėvai minėtame bute kartu gyveno iki pareiškėjo motinos mirties, o po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas liko gyventi bute toliau.

4. Po pareiškėjo motinos mirties jos palikimą sudarė tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bute esantys baldai ir namų apyvokos daiktai. Pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties, likęs gyventi bute, palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti: butu rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi, valdė ir disponavo visu bute esančiu kilnojamuoju turtu – apyvokos reikmenimis, buities prietaisais ir kitais daiktais. Pateikti įrodymų apie atliktus mokėjimus už suteiktas paslaugas negali, nes dokumentai nėra išsaugoti.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog po mamos K. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėjo tėvas J. M., nes paveldėtą turtą pradėjo faktiškai valdyti.

6. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl ½ dalies pareiškėjo mamai K. M. iki mirties priklausiusio buto (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad K. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku yra įregistruotas tik J. M., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1992 m. balandžio 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).

9. Palikimas po K. M. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis, po K. M. mirties jos sutuoktinis J. M. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo butu rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi, valdė ir disponavo bute esančiu kilnojamuoju turtu, t. y. namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais ir kitais daiktais. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais, nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė neišsaugojęs dokumentų, kad po mamos mirties pareiškėjo tėvas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, teiktas minėtam butui.

11. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po K. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo tėvas J. M. po sutuoktinės K. M. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M. po sutuoktinės K. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip J. M. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. M., (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui A. M. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė