Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Bronius Vinciūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-366/2013 Proceso Nr. 1-07-3-0087-2012-1

Teisėj Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.6.4.2.

1.2.4.8.1.;

NUOSPRENDIS

2013 m. spalio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo B. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., jam nepadarius šios veikos. V. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, prašymas priteisti iš B. P. patirtas bylinėjimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012-09-26 19.30 val. iki 2012-09-26 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo koridoriuje, sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam V. K. per galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei jo gynėja advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu B. P. pagal BK 140 str. 1 d. išteisino nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 2 p.).

Išteisindamas B. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog išskyrus nukentėjusiojo V. K. parodymus, kitų patikimų objektyvių įrodymų dėl B. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra. Teismas, remdamasis V. K. parodymais, padarė tik prielaidą, jog konflikto metu B. P. galimai sudavė kaltinime nurodytus du smūgius. Tačiau šias aplinkybes, teismo nuomone, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai vertinami kritiškai, nes jie kito ir nebuvo nuoseklūs, jie nesutapo ir su kitais bylos įrodymais, be to, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 0,61 promilės girtumas), kas, teismo nuomone, turėjo įtakos tiek jo elgesiui konfliktinėje situacijoje, tiek pačios situacijos suvokime. Tuo tarpu, priešingai nei nukentėjusiojo, B. P. parodymai, apylinkės teismo nuomone, buvo nuoseklūs, o jis įvykio metu buvo blaivus. Teismas nurodė, kad nors J. V. patvirtino mačiusi, kaip B. P. V. K. mušė, tačiau jos parodymai buvo prieštaringi, be to, jie su V. K. yra draugai, todėl ji turi suinteresuotumą šioje byloje duoti V. K. naudingus parodymus. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog byloje nėra paneigta B. P. iškelta versija, jog V. K. guzas galėjo atsirasti ir dėl kitų įvykių, nes V. K., B. P. žiniomis, daug kartų buvo sumuštas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V. K., kaip jis pats nurodė, policijai skambinęs po jo sumušimo, nieko pareigūnams nenurodė apie jam suduotą smūgį į galvos sritį, o šią aplinkybę nurodė tik vėliau, kai jam paskambino patys policijos pareigūnai. Teismas taip pat kritiškai vertino nukentėjusiojo elgesį po įvykio, nes nukentėjusysis dėl B. P. veiksmų į policiją kreipėsi tik po kelių dienų, tuo tarpu B. P., sužinojęs, kad V. K. kreipėsi į medikus, pats savanoriškai niekieno neverčiamas tą patį vakarą nuvyko į policiją aiškintis ir duoti paaiškinimus apie susiklosčiusį įvykį. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atkreipęs dėmesį į jo manymu itin prieštaringus nukentėjusiojo parodymus, padarė išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą apie tai, jog laikotarpiu nuo 2012-09-26 19.30 val. iki 2012-09-26 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, V. K. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė nukentėjusiojo V. K., kaltinamojo B. P. bei liudytojų V. P., V. P., J. V., V. G. parodymų analizei, tačiau, kolegijos nuomone, neįvertino esminių aplinkybių, kurias pavirtina byloje esantys duomenys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aptariamas įvykis įvyko bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, kuris bendra nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam V. K. ir V. P. (B. P. sugyventinei), t. y. buto bendrasavininkiams priklauso po vieną kambarį, o kitos bute esančios patalpos yra bendro naudojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp bendrasavininkių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl buto pardavimo, kambarių nuomos ir pan. Aptariamo įvykio metu V. P. nuosavybes teise priklausantį kambarį nuomojosi V. G. ir R. M.. R. P. teisme parodė, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. jam su V. P. būnant Babilone paskambino nuomininkė V. G. ir pranešė, kad V. K. į butą atsivedė asocialų asmenį, kaip vėliau sužinojo, tai buvo - V. G., ir ją gąsdina, girtauja, ima daiktus, naudojasi tualetu. Kartu su V. P. ir jos sūnumi V. P. atvyko į butą pažiūrėti, kas vyksta. Su V. K. aiškinosi virtuvėje. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė V. G., o V. K. nustatė girtumą. B. P. parodė, kad V. K. užsidarius tualete, jis gal septynis kartus priėjęs prie tualeto durų sakė jam „baik provokuoti“, nes tualetas buvo prišlapintas ir jis (B. P.) nenorėjo, kad juo būtų naudojamasi (V. K. tualeto nevalė ir nemokėjo už vandenį). Po to išjungė tualete šviesą. V. K. iš tualeto iškišęs ranką įsijungė šviesą. Antrą kartą išjungė tualete šviesą, prašydamas V. K. nusiraminti. Tada atsidarė tualeto durys, V. K. išėjo iš tualeto ir nieko nesakęs nuėjo į savo kambarį. B. P. teigimu, jis V. K. iš tualeto netempė ir jam jokių smūgių nesudavė. Jam V. K. pareikšti kaltinimai yra išgalvoti ir nebūti dalykai, jis jį apkalba. Taigi, kaip matyti iš B. P. teisme duotų paaiškinimų, jis savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu jokio smurto nevartojo, o tik išjunginėjo tualete šviesą, kai jame buvo nukentėjusysis, nes nenorėjo, kad jis (V. K.) naudotųsi tualetu. Teisėjų kolegija šiuos B. P. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Priešingai nei apylinkės teismas, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis V. K. nuo pat pradžių tvirtino, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. apie 17-17.30 val. į butą atvyko kartu su V. G. ir J. V., nes nutarė susitikti išgerti. Atvykę kambaryje gėrė. V. G. kito kambario nuomininkės V. G. paprašė lėkštės, tačiau ji jam liepė dingti. Po to bandė eiti į tualetą, bet ir iš ten jos (V. G.) buvo ištemptas. Nukentėjusiojo teigimu, tada jis bandė eiti į tualetą, tačiau ir jam buvo išjungta šviesa. V. G. paskambinusi V. P. pasakė, kad jis (nukentėjusysis) yra bute ir vaikšto į tualetą. Kai atėjo V. P. su sūnumi ir B. P., jo kambaryje jau miegojo V. G.. Tai pamatęs B. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsivežė V. G., o jam (nukentėjusiajam) nustatė girtumą (buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas). V. K. parodė, kad J. V. paprašė jo važiuoti iš buto. Jis sutiko, tačiau prieš tai dar užėjo į tualetą. Jam užėjus į tualetą buvo užgesinta šviesa. Jis iškišęs ranką užsidegė šviesą. Girdėjo, kaip B. P. jam sakė „eik lauk iš čia, tau nepriklauso“. Jam būnant tualete šviesa užgeso antrą kartą. Tada jis pravėręs duris dar kartą užsidegė šviesą. Tada jam šviesą užgesino ir trečią kartą. V. K. teigimu, kai jis šiek tiek pravėrė tualeto duris norėdamas užsidegti šviesą, duris ėmė plėšti, užkišo koją, dėl ko durų nebuvo galima uždaryti. Tuomet, nukentėjusiojo teigimu, B. P. ir V. P., sugriebę jam už sportinio švarkelio, ėmė jį traukti, dėl ko jis pasviro į priekį ir parkrito ant kelių ir tada B. P. ranka jam sudavė du smūgius į galvą. J. V. pradėjo šaukti „ką darot, kodėl?“. Ji padėjo jam atsistoti. Kvietė policijos pareigūnus, bet jam pasakė, jog jie galės atvykti po pusvalandžio. Tada išsikvietęs taksi nuvyko į ligoninę, nes jam skaudėjo galvą, vėmė ir pan. Nukentėjusiojo teigimu, jis nuo tokio alkoholio kiekio nėra apsinuodijęs ir vėmęs. Jį apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad galvos kairėje pusėje prie ausies – pakaušyje yra guzas. Tą dieną bute nebepasirodė. Dėl B. P. smurto prieš jį į policiją kreipėsi vėliau, nes norėjo pasiimti ekspertizės išvadą.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes, kaip minėta, jie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytoja apklausta J. V. teisme parodė, kad stovėdama kambario tarpduryje matė, kaip buvo junginėjama tualeto, kuriame tuo metu buvo V. K., šviesa. Prie tualeto buvo V. P. ir B. P.. V. P. su V. G. tuo metu buvo virtuvėje ir, liudytoja nemano, kad jie galėjo matyti aptariamą įvykį. Minėtos liudytojos teigimu, kuomet V. K. siekė uždegti šviesą, V. P. atidarė tualeto duris, o B. P. jas užrėmė koja ir tada jie kartu suėmę V. K. už rūbų, ištraukė jį iš tualeto, po ko V. K. suklupo. Liudytoja taip pat tvirtino mačiusi, kaip B. P. V. K. sudavė du smūgius. Ji pradėjo šaukti „ką darot“, o po to padėjo V. K. atsistoti. Netikėti šiais liudytojos J. V. teisme duotais parodymais kolegija taip pat neturi jokio pagrindo, nes jie esminėmis detalėmis sutampa su nukentėjusiojo V. K. parodymais. Tai, kad buvo gesinama šviesa tualete patvirtino tiek pats B. P., tiek kiti liudytojai. Nukentėjusiojo V. K. parodymus apie jam B. P. padarytus sužalojimus suduodant smūgius į galvą patvirtina ir 2012-10-24 specialisto išvada Nr. G 1801/12 (04), kurioje nurodyta, kad V. K. padarytas galvos smegenų sukrėtimas kietu buku paviršiumi paveikus pakaušio sritį, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Taip pat nurodyta, kad V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šią išvadą pateikęs ekspertas H. D. ją patvirtino ir paaiškino, kad atvykęs nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, jog buvo sužalotas, jam buvo suduota ranka į galvą, po ko jį pykino, vėmė, jis lankėsi ligoninės priėmimo skyriuje. Išvadą rašė iš medicininių dokumentų, nes apžiūros metu (2012-10-24) vizualių sužalojimų nebuvo. Eksperto paaiškinimu, per tiek laiko nuo įvykio pradžios (2012-09-26) sužalojimai galėjo išnykti. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad apžiūros metu nukentėjusiojo pakaušyje stebimas guzas. Tuo pačiu metu apžiūrėjus neurochirurgui, buvo konstatuota, kad pakaušyje yra sumušimas (smegenų sukrėtimas). Eksperto paaiškinimu, po smūgio guzas gali atsirasti pakankamai greitai, ir po keliolikos minučių. Išbūti gali įvairiai, tai priklauso nuo guzo dydžio. Gali išbūti ir keletą dienų. Šiuo atveju guzo atsiradimo laiko tarpas neidentifikuotas. Nustatyti, kada jis atsiradęs, yra neįmanoma. Neurochirurgo nurodomai diagnozei – smegenų sukrėtimui yra būdingas galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ir kt. Ekspertas H. D. taip pat parodė, kad pagal aplinkybes tokia diagnozė gali būti nustatyta. Be medicininių dokumentų pagal nurodytus požymius būtų davęs išvadą – galvos sumušimas. Taigi atsižvelgusi į pirmiau aptartus įrodymus kolegija neturi jokio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išskyrus V. K. parodymus, byloje daugiau nėra jokių kitų patikimų objektyvių įrodymų dėl B. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė apie tai, kodėl specialisto išvados ir ją pateikusio eksperto H. D. teisme duoti paaiškinimų nelaiko patikimais B. P. kaltės įrodymais, nes, kaip matyti iš pirmiau aptartų įrodymų, nei specialisto išvada, nei eksperto paaiškinimai V. K. parodymams neprieštarauja. Tai, kad specialisto išvadoje nėra nurodyta galvos pusė ir guzo dydis šiuo atveju nepaneigia fakto, kad prieš V. K. buvo pavartotas smurtas. Teismo išvada, kad V. K. guzas galėjo atsirasti ir dėl kitų įvykių, nes nėra paneigta B. P. versija, jog jis žino, kad V. K. daug kartų buvo sumuštas, kolegijos nuomone, tėra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nukentėjusiojo V. K. parodymų nenuoseklumą grindė tuo, kad protokole – pareiškime, rašytame policijoje, skirtingai nei teisme, jis nebuvo nurodęs V. P., kuri kartu su B. P. jį jėga ištraukė iš tualeto. Tačiau ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo nukentėjusiojo parodymų laikyti prieštaringais, nes, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nukentėjusysis siekia tik B. P. teisinės atsakomybės. Be to, protokolu – pareiškimu yra tik pranešama apie nusikalstamą veiką, o neduodami išsamūs parodymai apie pranešamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo nerodo ir tai, kad jis vienu metu nurodė, jog B. P. rankos buvo laisvos, o kitą kartą tvirtino, kad jis (B. P.) kairėje rankoje laikė telefoną. Tai nėra esminės aplinkybės, leidžiančios abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jo atžvilgiu B. P. pavartoto smurto. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad nukentėjusysis V. K. į policiją su pareiškimu kreipėsi tik po kelių dienų (aptariamas įvykis įvyko 2012-09-26, į policiją su pareiškimu jis kreipėsi 2012-10-01), taip pat neleidžia nukentėjusiojo V. K. parodymų vertinti kritiškai ar jais abejoti, nes tai, kad B. P. prieš jį vartojo smurtą yra užfiksuota įvykio dieną vykusiose telefoniniuose pokalbiuose su policija bei gydymo įstaigos išrašuose. Be to, pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato laiko, per kurį nukentėjusysis gali kreiptis į policiją, pranešdamas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad kolegija tų aplinkybių, jog pats B. P. iš karto po aptariamo įvykio nuvyko į policiją aiškintis, priešingai nei apylinkės teismas, nelaiko B. P. nekaltumo įrodymu, nes nekaltam asmeniui nėra jokio pagrindo važiuoti pačiam į policiją aiškintis apie susiklosčiusį įvykį. Kaip jau minėta, įvykis įvyko buto, kuris priklauso V. P. ir V. K. bendro naudojimo patalpose. Iš paties B. P. parodymų matyti, kad jis neturėdamas jokio teisinio pagrindo (nebūdamas net buto bendrasavininkiu) trukdė vienam iš buto savininkų naudotis bendro naudojimo patalpomis, t.y. elgėsi akivaizdžiai neteisėtai. Akivaizdu, kad kaip buvęs pareigūnas jis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir į policiją vyko tik norėdamas išsiaiškini ar toks jo elgesys nesukėlė jam teisinių pasekmių – ar V. K. nesikreipė su pareiškimu. Nukentėjusiojo V. K. parodymų vertinti kritiškai ar jais abejoti neleidžia ir ta aplinkybė, kad aptariamo įvykio metu jam buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, nes priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, šis nukentėjusiajam nustatytas neblaivumo laipsnis yra pernelyg mažas, kad darytų aiškų poveikį asmens elgesiui ir pačios situacijos suvokimui. Tos aplinkybės, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio policijos pareigūnams telefonu detaliai nenurodė apie jam suduotus smūgius, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, taip pat neleidžia abejoti nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu ir nepaneigia B. P. kaltės, nes iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis po jam suduotų smūgių patyrė išgąstį, stresą, dėl ko iš karto paskambinęs policijos pareigūnams detaliai nenurodė apie jam suduotus smūgius, tačiau pastebėtina, jog jis nurodė, kad prieš jį buvo pavartota jėga, o po kelių minučių nurodė ir tai, kad „gavo tualete į galvą....“. Kaip minėta, duomenų, kad nukentėjusiajam V. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodo pats nukentėjusysis ir šį įvykį tiesiogiai stebėjusi liudytoja J. V., byloje nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame taip pat abejojama J. V. parodymais, nes, apylinkės teismo nuomone, jie nebuvo nuoseklūs, o jos parodymų dalies, kad ji aptariamo įvykio metu šaukė „ką darot?“, be nukentėjusiojo parodymų, nepatvirtina jokie kiti liudytojų parodymai (liudytojai V. G., V. P. ir V. P. tvirtino negirdėję, kad J. V. aptariamo įvykio metu būtų šaukusi „ką darot?“). Be to, kaip nurodė minėta liudytoja, ji su nukentėjusiuoju yra draugai, todėl, apylinkės teismo nuomone, ji yra suinteresuota šioje byloje duoti nukentėjusiajam palankius parodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju kolegija neturi jokio pagrindo abejoti J. V. parodymais, nes ji nukentėjusiajam nėra nei giminaitė, nei sugyventinė, be to, ji nėra susipykusi su B. P., todėl neturi pagrindo jį melagingai apkalbėti. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas liudytojas kategoriškai nenurodė, jog J. V. negalėjo matyti aptariamo įvykio aplinkybių, todėl nepaneigti jos parodymai, kad ji šį įvykį matė ir stebėjo stovėdama kambario tarpduryje. Be to, kaip jau minėta, liudytojos J. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo su nukentėjusiojo parodymais. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo liudytojos J. V. parodymų laikyti neobjektyviais ir nepatikimais, juos atmesti. Pagrindo abejoti J. V. parodymais nesudaro ir tos aplinkybės, kad išskyrus nukentėjusįjį, daugiau jokie kiti bute buvę asmenys nepatvirtino girdėję įvykio metu ją šaukiant „ką darot?“, nes, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, V. P. ir jos sūnus V. P. su B. P. yra susiję artimais, draugiškais ryšiais, todėl jie yra suinteresuoti duoti jam naudingus parodymus. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad V. P. ir V. G. teisme tvirtino nematę, kad B. P. būtų vartojęs smurtą V. K. atžvilgiu. Kad V. K. niekas jokių smūgių nesudavė, teisme parodė ir kaip liudytoja apklausta V. P.. Tačiau šiuo atveju kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar V. G. su V. P. apskritai galėjo matyti, kas vyko koridoriuje, nes, kaip teisme parodė pati V. G., aptariamo įvykio metu ji su draugu ir V. P. buvo virtuvėje, o kaip nustatyta byloje, tualeto durys atsidaro į išorę, virtuvės pusę, todėl užstoja koridoriaus, kuriame ir vyko aptariamas įvykis, vaizdą. Tuo tarpu V. P. turėjo matyti šio įvykio aplinkybes, nes, kaip parodė V. G., ji aptariamo įvykio metu buvo šalia B. P., kas visiškai atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojos J. V. parodymus. Tačiau, kaip jau minėta, V. P. yra B. P. sugyventinė, todėl ji, kaip suinteresuotas asmuo, duoda B. P. naudingus parodymus. Taigi kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, priešingai nei apylinkės teismas, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būtent B. P., suduodamas jam ranka du smūgius per galvą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad B. P. laikotarpiu nuo 2012-09-26 19.30 val. iki 2012-09-26 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo koridoriuje, sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam V. K. per galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. B. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

B. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę B. P. atsižvelgiama į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. B. P. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). B. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nuobauda nebegalioja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pensininkas. Kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. P. už aptariamo nusikaltimo padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, o atsižvelgus į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Kadangi kolegija pripažįsta, kad B. P. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., todėl išspręstinas ir nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Nukentėjusysis V. K. prašė iš B. P. jo naudai priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį motyvavo tuo, kad jam smūgiai buvo suduoti į ne kur kitur, o į pavojingą vietą – galvą. Be to, jis buvo sužalotas ne kokiame skersgatvyje ar naktiniame klube, kur incidentai ir smurtas yra kur kas labiau tikėtini, bet savo paties namuose, pažįstamo žmogaus ir dar buvusio policijos pareigūno, kuriam ypatingai yra žinoma, kad smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, jis galėjo likti neįgalus ir pan. Pažymi ir tai, kad jis tiesiog buvo ištrauktas iš tualeto su prasegtomis kelnėmis, o tai jį ypatingai pažemino kaip žmogų ir vyrą. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl B. P. veiksmų jis nesijaučia saugus ne tik gatvėje, bet ir savo namuose, jaučia įtampą, stresą, dėl to galbūt turės parduoti savo butą.

Kolegija pripažįsta, kad dėl B. P. neteisėtų veiksmų buvo pažeisti nukentėjusiojo neturtiniai interesai, o juos gina įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam V. K. B. P. tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tai patvirtina specialisto išvada). Nukentėjusysis po sužalojimo patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę, įtampą. Realu, kad po aptariamo įvykio nukentėjusysis nesijaučia saugus ne tik gatvėje, bet ir savo namuose. Kaip minėta, neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 3000 Lt, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nors nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai galvoje, tačiau nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė po sužalojimo nesuprastėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šių bei faktinių bylos aplinkybių visumą, mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala mažintina iki 1000 Lt.

Pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam V. K. atstovavo advokatas A. K., taip pat iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatas nukentėjusiajam padėjo surašyti privataus kaltinimo bei apeliacinį skundus, teikė nukentėjusiajam patarimus bei kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta per keletą teismo posėdžių, kad pateiktas apeliacinis skundas yra gana didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta taip pat per du posėdžius, darytina išvada, kad pinigų priėmimo kvituose nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3500 Lt) yra protingos ir atitinka suteiktas atstovavimo paslaugas. Taigi pripažinus B. P. kaltu, iš jo priteistinos nukentėjusiojo V. K. turėtos išlaidos advokatui (BPK 106 str. 2 d.).

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas - apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo B. P. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

B. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 2 p., B. P. per laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju V. K..

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš B. P. nukentėjusiajam V. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3500 Lt atstovavimo išlaidų.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir kasacine tvarka neskundžiamas.