Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos R. J. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindų atsisakyti priimti atskirąjį skundą

9. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas ir vyktų, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).

10. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka), 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka, 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

11. Pagal CPK 316 straipsnį, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (1 dalis); jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (2 dalis); apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (3 dalis).

12. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo teisės normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis.

13. Taigi CPK nustato baigtinį sąrašą, kada skundą galima atsisakyti priimti. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, nors nėra nustatyti CPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti skundo nepriėmimo pagrindai. Įstatyme nenustatyta galimybė atskirąjį skundą atsisakyti priimti dėl to, kad jis yra glaustas ir neaiškaus turinio, kas iš esmės reiškia, kad jis neatitinka atskirajam skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų (CPK 316 straipsnis, CPK 306 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 2 dalis). Šios aplinkybės (glaustas ir neaiškaus turinio) taip pat savaime neleidžia daryti išvados, kad asmuo pateikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismas tokios savo išvados niekaip nemotyvavo. Atskirojo skundo turinio ir formos trūkumų egzistavimas, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindu konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėja skundą teikė savarankiškai, nesinaudodama teisine pagalba, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad teisme buvo pradėta (ar bandyta inicijuoti civilinį procesą) ne viena byla dėl antstolės veiksmų, dėl ko egzistuoja reali tikimybė, kad dėl klaidos nurodytos ne visiškai tikslios aplinkybės, kas savaime negali būti piktnaudžiavimu procesine teise. Nustatęs, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 306 reikalavimų, kilus neaiškumų dėl skundo turinio, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o tik po to, pareiškėjai jų nepašalinus, atskirąjį skundą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį pareiškėjai, o trūkumus pašalinus – priimti ir perduoti jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamoje elektroninėje byloje prie apeliantės 2024 m. gruodžio 9 d. registruoto atskirojo skundo yra įrašyta pastaba „DĖL 2024-09-30 nutarties (2024-09-06 buvo užregistruotas byloje e2YT-27677-1080/2024 dėl 2024-11-27 nutarties)“, tačiau iš paminėtos bylos Nr. e2YT-27677-1080/2024, kuri išnagrinėta 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi (kuri tikėtinai ir yra minima pareiškėjos skunde), duomenų matyti, kad joks atskirasis skundas joje nebuvo registruotas. Pirmosios instancijos teismui siūlytina užtikrinti tinkamą byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų registravimą, o iškilus neaiškumams dėl procesinio dokumento pagrindo ir dalyko, taikyti trūkumų šalinimo institutą, siekiant neužkirsti asmenims teisės į teisminę gynybą realizavimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, be teisinio pagrindo atsisakydamas priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, grąžinant atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.