Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-422-275/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-06-22
Bylos Nr.: 2A-422-275/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas: J. J., I. J., J.
Atsakovas: K. B.

Kategorijos

44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-422-275/2010

Teisėja Janina Brazauskienė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.7.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio mėn. 22 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant J.Štreimikienei,dalyvaujant ieškovams J. J. ir I. J., atsakovui K. B., jo atstovui adv. R.Polubianko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., I. J., J. J. ieškinį atsakovui K. B. dėl uždraudimo laikyti bites bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai J. J., I. J., J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovui K. B. laikyti bites šalia jų namų valdos ir įpareigoti iškelti bites bei priteisti iš atsakovo ieškovo J. J. naudai 3 000 Lt neturtinės žalos, ieškovės I. J. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos, ieškovės J. J. naudai 2 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1962 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas K. B. gyvena kaimynystėje, jų sodybas skiria apie 50 metrų atstumas. Žemės sklypai nesiriboja, tačiau jų žemės ūkio paskirties sklypas yra už atsakovo sodybos. Pastarasis bites pradėjo laikyti 2005 metais. Bitės nuolat atskrenda į ieškovų žemės sklypą maitintis, nes jame auga medingos žolės ir tuo pačiu kelia grėsmę. Pirmą kartą bitės įgėlė ieškovui J. J. į galvą 2005-09-11, kai visa šeima kasė bulves. Po įgėlimo užtino akys, negalėjo dirbti. Kreipėsi į savivaldybę, parašė pareiškimą policijai. Prašė atsakovo nebausti, o tik įspėti. Kalbėjosi su pačiu K. B. dėl šio įvykio, tačiau pastarasis pasakė, kad tokių atvejų pasitaiko, o dėl žalos atlyginimo nesitarė. Antrą kartą bitės užpuolė kai ravėjo bulves, saugojosi nuo įgėlimo, bet įgėlė į nugarą. Po pirmojo bičių įgėlimo jautė didelį skausmą, negalėjo žiūrėti dešine akimi, visą savaitę akis buvo sutinusi. Nepatogiai jautėsi prieš aplinkinius žmones, kurie vis klausinėdavo, nuo ko jis taip nukentėjo, juokėsi, kad gal gavo į akį, privalėjo visiems aiškinti, kad bitės įgėlė. 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje pirmą kartą ieškovę I. J. bitė įgėlė į kaklą, kai vartė šieną, tačiau nieko baisaus tą kartą nebuvo. Po kelių savaičių, liepos 2 d., bitės netikėtai ją užpuolė sode renkant žemuoges, įgėlė į kaklą, lūpas. Po bičių įgėlimo pasireiškė alerginė reakcija, ištino veidas, trūko oro, labai skaudėjo, negalėjo kalbėti, pakilo kraujo spaudimas, savijauta buvo siaubinga. Skubos tvarka buvo paguldyta į Šalčininkų ligoninę. Gydymo metu nuo 2008-07-02 iki 2008-07-01 gėrė vaistus, vartojo deguonį, penkias paras lašino vaistus per lašelinę. Dėl šio įvykio atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Po to atsakovo sodyboje atsirado tinklinė tvora, skelbimų lenta, kurių anksčiau nebuvo. Iškovė I. J. dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje valytoja, į darbą vaikščiojo visa ištinusi. Patyrė didelę moralinę žalą, iki šiol pergyvena dėl savo sveikatos, naktimis blogai miega. Ieškovė J. J. nurodė, kad 2008-07-18 jai bitė įgėlė į kaktą, nuo įgėlimo iššoko gumbas, ištino visa kakta, kitą dieną patino akys. Buvo ištinusi visą savaitę, po bičių įgėlimo susilpnėjo regėjimas, nes prieš tai regėjimas buvo geras. Kreipėsi pagalbos į medikus, išrašė vaistų, gėrė vitaminus. Dėl šio įvykio patyrė nepatogumus, pergyveno dėl savo išvaizdos, nes teko važinėti į praktiką į Vilnių, visi žiūrėjo, draugai klausinėjo kas atsitiko, gal kas sumušė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Uždraudė atsakovui K. B. laikyti bites šalia ieškovų J. J., I. J., J. J. namų valdos ir įpareigojo atsakovą K. B. iškelti bites. Priteisė iš atsakovo K. B. ieškovės I. J. naudai 1 000 Lt neturtinės žalos, J. J. naudai – 200 Lt neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. J. atmetė. Priteisė iš atsakovo K. B. už advokato dalyvavusio byloje pagalbą ieškovės I. J. naudai 200 Lt, ieškovės J. J. naudai 200 Lt, ieškovo J. J. naudai 200 Lt. Teismas nurodė, kad remiantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 4 p., 5 str. 3 d., 17 str. 3 d. 2 p. nuostatais bitės priskirtinos prie ūkinės paskirties gyvūnų, o atsakovas, būdamas bičių, laikomų šalia ieškovų namų valdos, savininku ir norėdamas savo valdoje turėti bites, privalėtų garantuoti jų priežiūrą ir laikymą, kad jos nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių (kaimynų) ramybei, sveikatai (gyvybei) ir nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų. Pagal šio įstatymo 5 str. 2 d. savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri kaip jos įgyvendinamos. Byloje nustatyta, kad 2008-07-15 atsakovas nubaustas dėl bičių laikymo taisyklių pažeidimo, 2008-10-29 tikrinimo metu atsakovo avilių laikymas atitiko Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos 2002-07-16 sprendimu Nr. 439 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinųjų taisyklių (su pakeitimais 2006-10-12 Tarybos sprendimu Nr. T-1423). Tačiau šių taisyklių 2.5.14 p. numatyta, kad kaimyno reikalavimu, jei kaimynas yra alergiškas bičių nuodams, bičių savininkas privalo avilius iškelti į kitą vietą. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė I. J. buvo gydoma ligoninėje nuo alerginės reakcijos, sukeltos bičių nuodų, J. J. bei J. J. taip pat kreipėsi pagalbos į medikus dėl tos pačios priežasties: alergijos, sukeltos nuo bičių įgėlimo. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu K. B. paaiškino, kad nežinojo, jog I. J. yra alergiška bičių nuodams, apgailestavo dėl įvykio bei neneigė, kad jo bitės įgėlė kaimynę. Teisme atsakovas pakeitė savo poziciją, teigdamas, kad tai galėjo būti ne jo bitės, o širšės, kurios veisiasi tuščiuose aviliuose. Tačiau apklausti teisme liudytojais (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai L. D., I. B., B. D., M. V. patvirtino, kad nuo 2008 metų kaime bites laiko tik atsakovas. Visa teismo sudėtimi išvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir patikrinus kaimyno B. sodybą, kurioje kaip atsakovas tvirtina laikomos bitės, buvo nustatyta, kad ši sodyba yra toli, per 300 m atstumu nuo ieškovų sodybos, kitame kaimo gale, yra trys aviliai, iš kurių būklės net negalima spręsti, kad jose yra bičių. Tuo metu nebuvo sodybos savininko, tačiau iš apklaustų anksčiau minėtų kaimo gyventojų nė vienas nepatvirtino, kad B. turėjo bičių 2008 metais. Teismas laikė visiškai nepagrįsta atsakovo versiją, kad bitės iš kitų vietų galėjo atskristi ir įgelti. Pagal Lietuvos žemdirbystės instituto raštą bičių skridimo nuotolis gali siekti iki 6,5 km nuo avilio, tačiau atsakovas pats teisme paaiškino, kad už ieškovo žemės sklypo ribų buvo pasėtos kaimyno medingos kultūros ir jo bitės skrido rinkti medų. Dėl šios priežasties, kai už tvoros yra žydinčių augalų, aptverta atsakovo tinklinė tvora negali visiškai apsaugoti nuo bičių tiesioginio srauto ir patekimo į teritoriją, kur auga augalai, nes lygioje vietoje jų skridimo aukštis gali siekti 2-10 metrų. Be to, iš nuotraukos Nr. 2 matyti bei vietoje nustatyta, kad atsakovo sodyboje yra avilių už tinklinės tvoros. Todėl laikant bites atsakovo namų valdoje tokiame atstume, kuris buvo nustatytas tikrinimo metu iki ieškovų namų valdos bei iki jų žemės ūkio paskirties sklypo yra realus pavojus, kad ateityje ieškovams gali būti padaryta žala, tai kelia grėsmę jų sveikatai, pažeidžia teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad remiantis CK 1.138 str. 3 p., 6.255 str. 1 dalimi yra pagrindas patenkinti ieškovų reikalavimą bei uždrausti atsakovui K. B. laikyti bites šalia J. J. namų valdos bei įpareigoti atsakovą K. B. iškelti bites.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovių I. J. ir J. J. sveikata buvo sutrikdyta ir jos gydėsi nuo bičių nuodų sukeltos alergijos. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2008-07-15 atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka būtent už bičių laikymo taisyklių pažeidimą, o (duomenys neskelbtini) kaime 2008 m. liepos mėnesį niekas kitas, išskyrus atsakovą, bičių nelaikė. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškoves galėjo įgelti širšės, o ne bitės. Iš ieškovės I. J. ir J. J. paaiškinimų matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo jos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. I. J. buvo nedarbinga dešimt dienų, iš nuotraukų matyti, kad veidas ir kaklas buvo ištinę, abi turėjo ir dvasinių išgyvenimų, nes tuo metu sumažėjo bendravimo galimybės dėl išvaizdos, I. J. taip pat buvo grėsmė gyvybei, kadangi į ligoninę paguldyta skubos tvarka. Pagal CK 6.267 str. 1 d. nuostatas naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (valdytojai), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas neįrodė, kad 2008-07-02, 2008-07-18 buvo tokios aplinkybės. CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaroma žala asmens sveikatai. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovių I. J. naudai priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos, o J. J. - 200 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą ir bylą nutraukti. Priteisti iš ieškovų J. J., I. J., J. J. atsakovo naudai atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidas 500 Lt ir 182 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Nurodo, kad tik teisingai nustatęs, kas yra įrodinėjimo dalykas, teismas galėjo tinkamai taikyti įrodymų sąsajumo taisyklę, tai yra priimti tik tuos šalių pateikiamus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o būtent, kad ieškoves įgėlė bitės ir įgėlė būtent atsakovui priklausančios bitės. Teismas tokių įrodymų netyrė ir neįvertino, tuo pažeisdamas CPK 14 str. 1 d. ir 2 d., 176 str. 1 d., 177 str. 4 d. reikalavimus. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas apelianto veiksmuose tokių pažeidimų nenustatė ir motyvuotai apie tai savo sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas CK 6.246 str. 1 d. reikalavimus. Teismas savo sprendime, uždrausdamas atsakovui laikyti bites, nepasisakė dėl kokių teisės normų pažeidimų jam yra draudžiama laikyti bites savo namų valdoje, apie tai, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tuo, kad atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 5 d., t.y. nubaustas dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, padariusio žalos asmens sveikatai ar turtui. Bet tuo metu teismas, nagrinėdamas bylą, ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos įrodymus, sprendime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nenurodyta kokius konkrečiai 2.5.14.1. p. reikalavimus atsakovas pažeidė. Pagal ATPK 110 str. atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik vieną kartą, tą kart Šalčininkų rajono policijos komisariato policijos pareigūnai netgi nebuvo atsakovo sodyboje, netikrino kokiomis sąlygomis apeliantas laiko bites. Atsakovas buvo patrauktas atsakomybėn tik už tai, kad laiku nepratęsė Lietuvos bitininkų sąjungos nario bilieto galiojimo termino. Kai pareigūnai vėliau atvyko į atsakovo sodybą, jie nenustatė pažeidimų dėl bičių laikymo taisyklių, o atvirkščiai - konstatavo, kad atsakovas laikosi visų numatytų taisyklėse būtinų reikalavimų dėl bičių laikymo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl bičių iškėlimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nėra atsakovo kaimynai, jų žemės sklypai nesiriboja vienas su kitu, ieškovų namų valda yra 73 m atstumu nuo atsakovo namų valdos, o atstumas nuo bičių laikymo vietos iki ieškovų namų valdos yra dar didesnis. Teismas, priimdamas sprendimą uždrausti atsakovui laikyti bites šalia ieškovų namų valdos ir įpareigodamas bites iškelti, nenurodė termino per kurį atsakovas turi iškelti bites, tuo pažeidė CPK 271 str. 1 d. reikalavimus. Teismas savo sprendimu motyvuotai nepasisakė apie tai, kokių pakankamai objektyvių įrodymų ieškovės pateikė teismui, kad būtų galima konstatuoti, jog jos patyrė žalą būtent nuo bičių, kurias atsakovas laiko savo aviliuose. Apeliantas pažymi, kad priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos turi įrodyti ieškovas (LAT 2004-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2004). Kokių nors medicininių ar dokumentinių įrodymų, kad jas įgėlė būtent atsakovui priklausančios bitės, ieškovės teismui nepateikė. Ieškovės teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jas įgėlė būtent bitės, pačios nesikreipė dėl teismo medicininės ekspertizės atlikimo, to neprašė padaryti ir teismo. Teismas nepagrįstai laikė įrodymu tik medicininę pažymą, kurioje yra parašyta, kad ieškovė I. J. yra alergiška bičių nuodams. Teismas nagrinėdamas bylą netgi netyrė, kada, kokiu būdu ir kokie tyrimai buvo atlikti ieškovei I. J. dėl alergijos bičių nuodams nustatymo. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti, ar pačios ieškovės savo elgesiu viską padarė, kad išvengtų žalos, ar jų pačių veiksmuose yra neatsargumo požymiai.

Atsiliepimas

Ieškovai J. J., I. J., J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš apelianto K. B. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė bei neįvertino apelianto teikiamų argumentų, kad žalą ieškovams padarė ne apelianto bitės. Ieškovai pateikė teismui išsamius parodymus, kuriuose nurodė aplinkybes, kad būtent apelianto bitės padarė jiems žalos. Ieškovų parodymus patvirtino liudytojai, o taipogi ir kita bylos medžiaga. Netgi pats teismas buvo išvykęs į įvykio vietą ir įsitikino dėl ieškovų parodymų tikrumo. Apelianto teigimu jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 5 d. už laiku nepratęstą Lietuvos bitininkų sąjungos nario bilietą, o ne dėl pažeidimų susijusių su bičių laikymo taisyklėmis. Toks apelianto argumentavimas neatitinka byloje surinktai medžiagai, nes Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai iškėlė K. B. administracinę bylą turėdami ieškovų, t. J. J., pareiškimą dėl K. B. bičių įgėlimo ir patraukė apeliantą administracinėn atsakomybėn būtent dėl nustatytų bičių laikymo taisyklių pažeidimo (nebuvo tvoros atskiriančios bičių avilius nuo kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų). Tą aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas apklausos metu, kuris patvirtino, kad tvoros įvykio metu nebuvo. Tvora buvo įrengta prieš atvykstant Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistui (patikrinimo aktas surašytas 2008 m. spalio mėnesį, tai yra po dviejų mėnesių nuo įvykio dienos). Apeliantas nutyli, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 sprendime Nr. 439„Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinųjų laikymo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais 2006-10-12 sprendime Nr. T-1423 „Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių papildymo“) 2.5.14 p. nurodyta, jog kaimyno reikalavimu, jei kaimynas yra alergiškas bičių nuodams, bičių savininkas privalo avilius iškelti į kitą vietą. Ieškovų pateikti medicininiai dokumentai (pažymėjimai) neginčytinai nustato, kad J. J. ir I. J. yra alergiški bičių nuodams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą ir pagrįstai įpareigojo atsakovą iškelti bites. Apeliantas nuolat teigdamas, kad niekam žalos nepadarė neatsižvelgė į tai, kad CK 6.267 str. numato, jog naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Nurodyta teisės norma yra specialioji ir nustato gyvūnų savininko, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas dalinai tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad laikė bites, neužtvėręs sklypo tinkline tvora, pagrįsta. Iš byloje esančio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ( b. l. 80 ir administracinės bylos lapas Nr.3) matyti, kad atsakovas 2008-07-15 nutarimu nubaustas už tai, kad bites laikė pažeisdamas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 d. sprendimu Nr. 439 patvirtintų taisyklių ( toliau tekste - Taisyklės) 2.5.14 p. Teismas nustatė, kuo pasireiškė šio punkto reikalavimų pažeidimas, už kurį buvo nubaustas atsakovas t.y. tuo, kad atsakovas laikė bites, neatitvėręs sklypo 2 m aukščio tvora. Atsakovo nubaudimo administracine tvarka dienai - 2008- 07-15 galiojo Taisyklių papildymas, kuris buvo priimtas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 d. sprendimu Nr. T-1423 (b.l. . Šio papildymo 6.8.6 punkte buvo numatyti reikalavimai bitynui, esančiam gyvenamojoje vietovėje, kai nesilaikoma 6.8.2 ir 6.8.3 punktų rekomendacijų, t.y. kai atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės yra mažesnis, nei 10 metrų, o atstumas nuo vieškelio - mažesnis kaip 20 m. Tokiam atvejui, kai nesilaikoma Taisyklėse numatytų rekomendacijų atstumams, numatytas reikalavimas bityną aptverti tvora ar apsodinti gyvatvore, ne mažesne kaip 2 metrų aukščio. Taigi, teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas turėjo būti aptvėręs bityną tvora, turėjo nustatyti, kokiu atstumu nuo tako ar vieškelio buvo pastatyti atsakovo bičių aviliai iki jo nubaudimo administracine tvarka 2008-07-15. Teismo sprendime nurodyta, kad buvo patikrinti atstumai nuo ieškovų žemės sklypų ribos iki atsakovo žemės sklypo ribos ir nustatyta, kad nuo atsakovo namų valdos kraštinio taško iki ieškovų namo įstrižai yra 73 m atstumas, o nuo ieškovų žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki atsakovo aptvertos namų valdos teritorijos yra 45 m atstumas, šias teritorijas dar skiria kaimynų du žemės sklypai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius Taisyklių reikalavimus buvo pažeidęs ar pažeidinėja ir toliau atsakovas, laikydamas avilius būtent tokiais atstumais, kokius nustatė teismas ieškovų sklypų atžvilgiu. Tai, kad 2002 -07-16 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 439 patvirtintų Taisyklių 2.5.14 punktas numato, jog namų valdos savininkai laikyti avilius privalo ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, pažeidimas būtų nustatytas iš atsakovo pusės tuo atveju, jei jis būtų laikęs avilius nesilaikydamas šių nuostatų. Kadangi byloje ieškovai neįrodė aplinkybės, jog atsakovas laikė avilius mažesniu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos nei 20 m, negrindė savo reikalavimų tuo, kad atsakovas pažeidžia šį Taisyklių reikalavimą, daryti išvada, kad atsakovas, laikydamas bites, nėra įvykdęs administracinio tiesės pažeidimo, kuris būtų susijęs su bičių įgėlimais, kuriuos patyrė ieškovai. Tuo atveju, jei būrų nustatyta, kad atsakovas laiko bites nesilaikydamas Taisyklių reikalavimų jas laikyti tam tikrais atstumais nuo kaimynų sklypų, nesilaikydamas reikalavimo jas užtverti, būtų pagrindu daryti išvadai, kad būtent atsakovo laikomos bitės sugėlė ieškovus ir dėl to yra atsakovo kaltė. Pripažinus faktą, kad ieškovai buvo sugelti bičių, tačiau nesant pagrindo daryti išvadai, kad juos sugėlė būtent atsakovo, netinkamai laikančio avilius, bitės, ieškovių reikalavimai priteisti joms neturtinę žalą iš atsakovo atmestini, neįrodžius, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų. Teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovėms I. J. ir J. J. naikintinas, atmetant jų reikalavimus šioje dalyje LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus byloje (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dalyje dėl įpareigojo atsakovo K. B. iškelti bites, ieškinys patenkintas pagrįstai, nes ieškovai pateikė įrodymus, jog bitės įkandimas sukelia alerginę reakciją ieškovei I. J., o remiantis Taisyklių 2.5.14 p. antrąja dalimi tai yra pagrindas reikalauti, kad asmuo, laikantis avilius gyvenvietėje, juos iškeltų į kitą vietą. Atsakovo argumentai, kad nėra pateikta pakankamų duomenų dėl aplinkybės, jog ieškovė yra alergiška bičių įkandimui, atmestini, nes byloje esanti pažyma iš gydymo įstaigos patvirtina, kad 2008-07 mėn. ieškovė gydėsi ligoninėje dėl alergijos, kurią sukėlė bičių įkandimas. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovę galėjo sukelti širšės, turėjo pateikti įrodymus, kad asmenims, kuriems alergiją sukelia širšės įkandimas, bitės įkandimas nebūtinai turi kelti alergiją. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, nesiekė, kad būtų paskirta ekspertizė jam iškilusioms abejonėms dėl ieškovei atsiradusios alergijos priežasties nustatyti, todėl priimtinas byloje ieškovės paaiškinimas, kad alergija jai atsirado, įkandus bitei. Tai, kad galimai ne atsakovo bitės galėjo sugelti ieškovę, nėra aplinkybe, susijusia su reikalavimu įpareigoti atsakovą iškelti bites į kitą vietą.

Dalinai patenkinus atsakovo skundą, keistina teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria priteista neturtinė žala ieškovėms I. ir J. J., mažintinos joms priteistų atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos proporcingai patenkintiems reikalavimams, pripažįstant, kad buvo patenkintas ½ dalis reikalavimų. Pripažinus, kad ieškovo J. J. ieškinys buvo patenkintas dalinai, teismas nepagrįstai šiam ieškovui priteisė visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi patenkintas vienas iš dviejų pareikštų reikalavimų, teisingas atstovavimo išlaidų atlyginimas ieškovams sudarytų pusę sumos, t.y. kiekvienam iš jų turi būti priteista iš atsakovo po 100 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Dalyje dėl žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų atlyginimo, teismo priteista 162 Lt suma mažintina iki 126 Lt, kadangi patenkintų reikalavimų dalyje buvo apmokėtas tokio dydžio suma už ieškininį pareiškimą.

Atsakovo prašymas priteisti iš ieškovų jo turėtas atstovavimo išlaidas – 500 Lt pirmosios instancijos teisme atmestinas, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs teismui pinigų apmokėjimo dokumentą iki teismui priimant sprendimą, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ( LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos , šioje dalyje atsakovo turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti priteistinos iš ieškovų, t.y. šioje dalyje buvo apmokėta 66 Lt, todėl iš kiekvieno iš ieškovų priteisiama po 22 Lt teismo išlaidų atlyginimo. Atsakovas turėjo apmokėti už apeliacinį skundą 197 Lt ( 66 Lt dalyje dėl žalos atlyginimo ( 50 Lt ir 16 Lt taikant 131, 3 indeksą) ir 131 Lt dalyje pagal neturtinį reikalavimą) , todėl nepilnai sumokėtas žyminis mokestis, t.y. 15 Lt priteistinas iš atsakovo šį valstybės pajamas.

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos, kurias teismas turėjo pranešimų apie posėdį, teismo dokumentų išsiuntimui, jos sudaro 11,30 Lt, kadangi ieškovų reikalavimai iš esmės liko patenkinti, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas. Iš viso, su nepilnai sumokėtu žyminiu mokesčiu iš atsakovo priteistina valstybei 26,30 Lt suma.

Ieškovų prašymas priteisti jiems iš atsakovo atstovavimo išlaidas, turėtas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui ( b.l. 203) tenkintinas dalinai, kadangi dalyje atsakovo skundas buvo patenkintas, todėl priteistina ieškovui J. J. 200 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovių I. J. ir J. J. reikalavimai neturtinės žalos atlyginimo dalyje, panaikinti ir ieškinius atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant priteistas iš atsakovo K. B. ieškovams I. J., J. J. ir J. J. atstovavimo išlaidų sumas iki 100 Lt kiekvienam ieškovui. Sumažinti priteistą iš atsakovo K. B. ieškovui J. J. žyminio mokesčio sumą iki 126 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų I. J., J. J. ir J. J. atsakovui K. B. po 22 Lt iš kiekvieno teismo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui. Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovui J. J. 200 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų atsiliepimo surašymui, atlyginimą.

Priteisti iš K. B. 26,30 Lt teismo išlaidų ir išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui, į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis