- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1-17-831/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- B. V.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Kęstutis Kalinauskas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis A. V. IĮ - suvirintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. kaltinamas tuo, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu, tyčia spyrė savo šeimos nariui - tėvui B. V. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, nosies muštą žaizdą ir kraujosruvas abiejų akių vokuose t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis P. V. kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą susipyko su tėvu ir jis jį pastūmė link pavėsinės. Neprisimena kas daugiau buvo. Buvo išgėręs, dėl to neatsimena visų įvykio aplinkybių. Po įvykio su sese kalbėjo dėl žalos atlyginimo, dėl susitaikymo. Ji sakė, kad tėvo gydymas brangiai kainuoja ir jis pasiūlė padėti su pinigais. Sekančią dieną tėvo sužalojimų jis nematė.
Jis tėvą tik pastūmė, smūgio nesudavė. Po to nuėjo namo, gal nuvedė, jau nepamena, bet smūgių nesudavė. Kai susistumdė nukentėjęs buvo pavėsinės viduje, o jis išorėje. Kai pastūmė nukentėjęs lyg ant sofos puolė, kažkur į pavėsinę. Kodėl nukentėjęs aiškina, kad nebuvo parkritęs nežino.
Laidus ko gero išlupo. Gal kai susiginčijo tai iš pykčio praeidamas ištraukė, buvo per daug išgėręs. Pavėsinėje buvo sofa, stalas, suoliukas, taburetė. Sofa kairėje pusėje, stalas, taburetė. Kokie sofos galai neatsimena, lyg aptraukti medžiaga.
Po to kai pastūmė tėvas turėjo atsiremti į stalą. Stalas tiesiai prie įėjimo ir jei būtų kritęs tai būtų trenkęsis į stalą. Nuo slenksčio iki stalo gal geras žingsnis, apie metras. Kai pastūmė jį nukentėjusysis stovėjo lauke, gal per žingsnį nuo pavėsinės. Slenkstis ten yra.
Jis nukentėjusįjį pastūmė lyg ir ant sofos, į tą pusę, bet konkrečiai negali pasakyti, jam atrodo, kad link sofos į vidų. Įvykio dieną apsiavęs buvo lyg ir su tapkėm, o gal su kaliošais. Tą dieną gėrė su draugais. (b.l. 140-141)
Nukentėjusysis B. V., teismo posėdžio metu parodė, kad lauko virtuvėje buvo ir įspyrė jam. Tuo metu moterys buvo toliau ir jis po to nuėjo namo, o sekančią dieną nuvežė jį pas gydytoją. Kada viskas vyko neprisimena, galėjo būti rugpjūčio mėnuo. Viskas vyko namuose, kieme esančioje pavėsinėje. Ten dar buvo R. Z. ir M. M.. Viso keturiese buvo. Jis stovėjo pasirėmęs prie durų, o kur tuo laiku buvo sūnus nežino, bet jis priėjęs spyrė ir pataikė nukentėjusiajam veidą. Jis atėjo nuo savo namo ir įspyrė. Kai spyrė nukentėjusysis stovėjo. Jis įspyrė ir nuėjo su R. Z. ir M. M. toliau, o nuėjo į savo namo dalį. Nuo smūgio neparpuolė. Po to, tą dieną, daugiau su sūnum nesimatė. Įvykio vakarą pavėsinėje negėrė. Ar sūnus gėrė neatsimena, žino, kad alaus turėjo. Nukentėjusysis vienas buvo pavėsinėje, o R. Z. ir M. M. buvo lauke. Spyrė sūnus gal dėl to, kad jį asilu pavadino. Po to nukentėjusysis į namo vidų nuėjo vienas, niekas jo nelydėjo. (b.l. 136)
Ikiteisminio tyrimo metu B. V. parodė, kad 2015-08-06, apie 21.00 val., jis kartu su pažįstama R. Z. ir sūnaus sugyventine M. M. buvo namų kieme esančioje pavėsinėje. Jie kalbėjosi. Atėjo neblaivus sūnus P. V., kilo konfliktas, kurio metu sūnus spyrė jam vieną kartą į veido sritį. P. V. jautė fizinį skausmą, jam lūžo nosis (b.l. 19-20).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis B. V. parodė vietą, pavėsinėje, kur jam stovinčiam, sūnus P. V. spyrė vieną kartą į veido sritį (b.l. 30-32,33).
Liudytoja E. K., teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas su broliu seniai pykstasi. Tą dieną tarp jų jau buvo konfliktas, ginčijosi jie. Brolis dar pas ją paprašė pinigų, ji pasakė, kad neturi ir išvažiavo. Kitą dieną atvežė kalakutams žolės apie pietus ir rado tėvą sumuštą. Ir dar laidai iš sienos buvo ištraukti, matyt, kad tėvas negalėtų pasiskambinti.
Kai viskas įvyko buvo vasara, rugpjūčio mėnuo buvo, galėjo būti 7 diena. Tą vakarą jis iš jų išvažiavo apie 19 valandą. Brolis sėdėjo prie namo su sugyventine M. M., o tėvas pavėsinėje sėdėjo, atrodo, kad vienas. Kitą dieną atvažiavusi kalbėjosi su R. Z. ir su M. M.. Tėvą nuvežė į ligoninę, o grįžus kalbėjo su jomis. M. M. su R. Z. pasakojo, kad P. V. sumušė tėvą, spyrė jam. M. M. sakė, kad dar bandė išskirti juos, tai P. V. spyrė pro ją, kad tik pataikyti.
Tėvas B. V. jai sakė, kad P. V. jam spyrė. Kai jį rado, jis buvo šoke, sumuštas, išsigandęs ir sakė, kad P. V. jam spyrė kerzavu batu. Ji nuvežė tėvą į ligoninę.
Kitą dieną kalbėjo su M. M. ir su R. Z.. M. M. yra brolio sugyventinė. Jos viena per kitą pasakojo viską. R. Z. sakė, kad mušė P. V. tėvą, o M. M. sakė, kad P. V. spyrė o ji gynė. R. Z. dažnai ateina pažiūrėti tėvo. E. K. gyvena Virbalyje ir prašė jos, kad ateitų pas tėvą pažiūrėti ar jam viskas gerai. Ar įvykio dieną tėvas buvo gėręs su R. Z. tiksliai pasakyti negali. Brolis, prieš jai išvažiuojant tą pirmąjį vakarą, buvo gėręs.
Kai kitą dieną atvažiavusi tėvą rado sumuštą, tai buvo kruvina jo nosis, apykaklė ir ant rūbų buvo kraujo jau sukrešėjusio. Tuo laiku į pavėsinę nuėjus nebuvo.
Į pavėsinę buvo nuėjusi vėlai vakare, jau po visko, o kai rado tėvą važiavo su juo į ligoninės priėmimą. Po to turėjo su vyru šarvonę, o vakare nuėjo į pavėsinę. Ten viskas buvo išmėtyta, išspardyta, sofa suplėšyta. Ant žemės, prie durų buvo kraujo dėmė. Ji buvo prie durų, kairėje pusėje.
Su broliu po įvykio bendravo. Vieną dieną jis buvo ją pasikvietęs, pergyveno, klausė ką daryt, kad taip išėjo su tėvu, siūlė pinigų sumokėti, kad jį gydė, sakė gal susitaikytų.
Tėvas su R. Z. dažnai gerdavo, o dėl tos dienos gal ir susimaišė, bet išgėręs tą dieną tėvas buvo. Įvykio dieną jis buvo pas tėvą gal apie 19-20 valandą. Ji dabar susipainiojo ir neatsimena ar R. Z. buvo ten, ji dažnai ten būdavo. M. M. su P. V. tikrai sėdėjo ant suoliuko prie namo, o ar R. Z. buvo jau tikrai neatsimena. (b.l. 136-137)
Liudytoja R. Z., teismo posėdžio metu parodė, kad buvo dar šiltas metų laikas ir ji su B. V. sėdėjo pavėsinėje. Ji dažnai ten ateina, ten pas B. V. jos kapų įrankiai stovi. Tą dieną atėjo atlankyti nukentėjusįjį, jie sėdėjo pavėsinėje, kalbėjosi. Parėjo P. V.. Jis stabtelėjo prie pavėsinės, nešėsi plastikinį butelį alaus, jį pasidėjo ant sofos pavėsinėje ir pradėjo su tėvu kalbėtis. Iš pradžių gražiai, o po to susikivirčijo. Tą dieną jie barėsi, po to B. V. numojo ranka ir pasakė ant P. V. „šitas durnius“ ir nuėjo į savo butą. Po to ir P. V. nuėjo į savo pusę. Ji dar nuėjo pas B. V. ir pasakė, kad eina namo nes jiedu barasi. Dar prieš tai B. V. pastovėjo prie durų, P. V. irgi lyg stabtelėjo, pasižiūrėjo ir po to nuėjo sau. Kai ji atėjo kitą dieną B. V. sėdėjo pavėsinėje su pleistru ant nosies, mėlynės matėsi po akimis. Buvo gal 11 valanda, jis sėdėjo ir rūkė. Ji paklausė kas atsitiko ir B. V. pasakė, kad tai vakarykštės pasekmės. Paklausė ar jį sumušė ir jis sakė, kad E. K. jį parvežė iš gydymo įstaigos, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įvykio dieną sėdėjo pas B. V. pavėsinėje. Negėrė alkoholio. Kol ji ten buvo, E. K. nebuvo atvažiavusi. Ji atvažiuoja anksti ryte ir po to vakare.
Įvykio dieną išėjo iš B. V. gal apie pietus, gal po pietų, gerai nepamena. Tos pačios dienos vakare nebuvo vėl atėjusi, tik kitą dieną atėjo apie 11 valandą. Ar vakare buvo dar atėjusi neatsimena. B. V. jai sakė, kad jį sumušė sūnus, kad iš vakaro pykosi. Ji klausinėjo kas jam atsitiko ir jis atsakė, kad - „matei kas darėsi iš vakaro, kaip ėdėmės, koks šumas buvo tai dėl to viskas ir yra.“ Dar sakė, kas skambino dukrai, kad nenutylės šį kartą.
Kai P. V. parėjo tą dieną tai parsinešė alaus, pasidėjo ant sofos-lovos. Nežino ar buvo gėręs, arti nepriėjo ir kvapo neužuodė, gal buvo išgėręs.
Konfliktas prasidėjo kai P. V. parėjo iš parduotuvės su buteliu alaus, pasidėjo jį ir gal tėvo cigaretės paprašė. Po to kiek suprato dėl gyvenamo ploto susipyko. Po to B. V. pasakė „ai, šitas durnius kabinėjasi prie manęs, iš namų varau jį“. Po to B. V. nuėjo, ji dar su P. V. pasikalbėjo, kad taip negražu, po to jis su alum nuėjo ir jis dar užėjus pas B. V. pasakė, kad išeina. Jai matant jie tikrai nesimušė.
Įvykio dieną iš pavėsinės P. V. išėjo vienas. Jo sugyventinės M. M. ten nebuvo, tik ji su B. V. sėdėjo ir po to parėjo P. V.. Ten buvo tik ji, P. V. ir B. V., o M. M. nebuvo. Gal M. M. P. V. pasitiko pakeliui, bet, kad ateitų iki jo prie pat tai to nebuvo. Iki prieangio P. V. nuėjo vienas.
Kai konflikto metu ji buvo pavėsinėje tai M. M. tuo laiku buvo kitame kieme. Ten pas juos yra du kiemai ir tie paukščiai ten yra. Yra du namo galai ir du kiemai, praėjimas. Prie pavėsinės M. M. nebuvo atėjusi. (b.l. 137-138)
Liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., užsuko pas B. V.. B. V. sėdėjo pavėsinėje. Kaip tik tuo metu į pavėsinę atėjo B. V. sūnus P. V.. Vyrai pradėjo konfliktuoti. Atėjo P. V. sugyventinė ir P. V. išsivedė namo. Jos akivaizdoje P. V. jokių smūgių B. V. nesudavė. Sekančią dieną užėjusi pas B. V., pamatė, kad sužalota pastarojo nosis, tačiau B. V. nesakė, kas jį sužalojo, tik numojo ranka (b.l.57-58).
Liudytoja M. M., teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti vasaros pabaiga. B. V. buvo pavėsinėje lyg ir su R. Z.. P. V. tada šūkavo atsistojęs prie lauko virtuvės. Jis buvo išgėręs ir pykosi su tėvu. Konfliktas tęsėsi, ji ramino juos, o po to P. V. nuvedė gulti.
Smurto ji nematė, o ryte nuėjusi jau pamatė senelį, buvo kruvinas ir pavėsinėje kraujų buvo, o kas ten buvo nežino, nematė.
Kai P. V. rėkavo ji jį tildė ir vedė namo. Gal laidus nutraukė kai vedė jį ir guldė nes buvo neblaivus.
Kraujo dėmės buvo pavėsinėje ant fotelio, prie fotelio. Kitą dieną B. V. buvo sutinęs, kruvinas ir paklausė kas nutiko tai pasakė, kad sūnus tai padarė.
Tamsios dėmės pavėsinėje buvo, o ar jos kraujo nežino. Įvykio vakarą ji pati prie pavėsinės priėjusi nebuvo. Kai P. V. nuvedė jis jau buvo nuo pavėsinės paėjęs tolyn, o B. V. dar sėdėjo pavėsinėje. Gal su R. Z. sėdėjo, nežino. Po to kai nuvedė P. V. namo tai jis jau niekur daugiau nėjo ir nebuvo kruvinas. Kitą dieną po visko ji su E. K. kalbėjosi, matė ją, ji žolę kalakutams buvo atvežusi. Ji pas B. V. buvo nuėjusi ir E. K. klausė kas atsitiko, ji papasakojo ką žinojo. Kai vyko konfliktas buvo jau pavakarė. Ar prieš konfliktą buvo atvažiavusi E. K. nežino. Ryte buvo, o ar buvo vakare nematė. R. Z. įvykio metu buvo pavėsinėje.
Kai P. V. nusivedė namo tai po to daugiau B. V. tą patį vakarą jau nematė. Kai tą vakarą P. V. rėkavo tai ji juos skyrė, sakė, kad eitų namo, nerėkautų nes jau vakaras. (b.l. 139-140)
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., namų, esančių Alvito k., Šeimenos sen., Vilkaviškio raj. sav., kieme, rinko obuolius. Pavėsinėje, esančioje namų valdos kieme, sėdėjo B. V. ir R. Z., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiemą vaikščiojo jos sugyventinis P. V.. P. V. ir B. V. pykosi, ji pastaruosius ramino, nenorėdama, kad kiltų konfliktas, ji P. V. nusivedė namo. P. V. į pavėsinę užėjęs nebuvo, matė kad B. V. sėdėjo pavėsinėje, ant jo jokių sužalojimų nematė, jo rūbai kruvini nebuvo, be to, ir R. Z. nieko nesakė, kad B. V. būtų sužalotas. Einant į namus, jos sugyventinis nutraukė B. V. telefono laidus, kurie kabėjo ant laukinės namo sienos. Taip pasielgė dėl to, jog nuolat su tėvu pykstasi dėl elektros energijos naudojimo. Sekančią dieną, atsikėlusi, pavėsinėje, ant sofos ir ant kilimo pamatė kraujo dėmes. Sutiko B. V., pastarojo nosis buvo sužalota, šis papasakojo, kad jį sužalojo P. V.. Lauke, prie pavėsinės, stalas taip pat nebuvo iškruvintas kraujo nebuvo. Jai matant P. V. B. V. jokių smūgių nesudavė, tačiau mano, kad P. V. galėjo taip pasielgti. Pats P. V., apie tai kas įvyko tarp pastarojo ir tėvo, nepasakojo (b.1.61-62).
2015-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Siauroji g. 7, Alvito k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. Kitoje namo pusėje kieme stovi medinė pavėsinė. Pavėsinėje stovi dvi sofos, stalas. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. (b.1. 7-10,11).
2015-09-30 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pavėsinės, esančios Siauroji g. 7, Alvito k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., viduje yra 185 cm ilgio ir 56 cm pločio lova be atlošų, po lovos galu pakištas medinis suoliukas, kuris laiko lovos galą, prie pavėsinės kairės sienos yra 220 cm ilgio ir 90 cm pločio sofa su medžiaginiais porankiais, tarp šių dviejų lovų yra stalas, kuris yra 50 cm aukščio, 66 cm pločio ir 130 cm ilgio. Stalas yra 121 cm atstumu nuo įėjimo į pavėsinę (b.l. 12-15,16).
Specialisto išvadoje Nr.G648/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. klinikiniais duomenimis konstatuoti nosies kaulų lūžimas, nosies mušta žaizda, o taip pat ir kraujosruvos abiejų vokų akyse. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.1. 40).
Specialisto išvadoje Nr.748/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. specialisto išvadoje Nr. G648/2015 (09) konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir jį pastūmus ir jam krentant ir kontaktuojant veido viršutine dalimi su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais, tiek sofos, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais (b.1. 44).
BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimumais ir pakankamais įrodymais. Abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009 ir kt.). Pareiga teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamais nuosprendis byloje negali būti priimamas.
Ištyręs bei išanalizavęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo P. V. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios neneigė buvęs įvykio vietoje, tačiau nepripažino sudavęs smūgį B. V..
Nukentėjusysis B. V. nurodo, kad įvykio metu nukentėjusysis vienas buvo pavėsinėje, o R. Z. ir M. M. buvo lauke. Jis stovėjo pasirėmęs prie pavėsinės durų, o tuo metu priėjęs P. V. spyrė ir pataikė nukentėjusiajam veidą. Įspyręs nuėjo su R. Z. ir M. M. toliau, o jis pats nuėjo į savo namo dalį. Nuo smūgio parkritęs nebuvo. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta R. Z. parodė, kad kai jie sėdėjo pavėsinėje, tarp B. V. ir P. V. kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, po to išsiskirstė. Ji dar užėjo pas B. V., tačiau jis tuo metu sužalotas nebuvo. M. M. taip pat patvirtino, kad konfliktas buvo, tačiau, kad P. V. būtų sudavęs B. V. nematė. Nors liudytojos R. Z. ir M. M. teigė, kad po įvykio matė kraujo dėmes pavėsinėje, tačiau 2015-08-08 apžiūrint įvykio vietą tokie pėdsakai užfiksuoti nebuvo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje Nr.748/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. specialisto išvadoje Nr. G648/2015 (09) konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir jį pastūmus ir jam krentant ir kontaktuojant veido viršutine dalimi su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais, tiek sofos, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais.
Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sekančią dieną po įvykio dieną kalbėjo su M. M. ir su R. Z.. R. Z. sakė, kad mušė P. V. tėvą, o M. M. sakė, kad P. V. spyrė o ji gynė. Tačiau šių jos nurodytų aplinkybių liudytojos M. M. ir su R. Z. teismo posėdžio metu nepatvirtino. Pats P. V. teigia, kad smūgio B. V. nesudavė, o jį tik pastūmė, ko pasėkoje šis parkrito. Tačiau šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos M. M. ir R. Z.. Pats nukentėjęs taip pat tvirtina, kad parkritęs nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismo manymu negalima atmesti, jog B. V. galėjo susižaloti ir pats. Taigi byloje yra nepaneigtos abejonės dėl P. V. galimai nusikalstamų veiksmų.
Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, tiek liudytojų M. M. ir R. Z. parodymai proceso metu atskirose detalėse yra prieštaringi, tačiau tai neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl P. V. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.
Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, galima daryti prielaidą apie kaltinamojo P. V. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau esamų duomenų nepakanka tam, kad neginčijamai tvirtinti, kad B. V. sužalojo būtent P. V. ir būtent suduodamas jam smūgį koja. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių P. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nėra.
Teismas privalo vadovautis neginčytinais ir teisme patvirtintais ir surinktais įrodymais, tokių teisiamajame posėdyje nenustačius, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio P. V. atžvilgiu, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti išteisintas ( LR BPK 303 str. 5 d.2 p.).
Neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str.3 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR BPK 303 str. 6 d. kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
P. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.