Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-878/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
1-174-878/2012
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00351-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
R. R., E. V.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Vladislovas Milukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-174-878/2012Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00351-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.1.
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 7 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,nukentėjusiosioms R. R. ir E. V.,gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

Prienų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Skaidrei Mališauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagreitinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. V. 2012 m. rugpjūčio 21 apie 17 val. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius sugyventinei R. R. į kairę ranką, įdrėskė krūtinę, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. R. sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste bei odos nubrozdinimų krūtinės kairėje pusėje, be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus spyrė dukrai E. V., pataikydamas į pilvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. V. sveikatą dėl odos nubrozdinimo pilvo kairėje pusėje.

Kaltinamasis J. V. kaltę pripažino. Parodė, kad rugpjūčio 21 d. prieš 17 val. susipyko su sugyventine R. R. dėl dukros E. elgesio – bėgimo iš namų. Stovėdamas kambaryje prie spintos, pastūmė sugyventinę į šaldytuvą, kumščiu sudavė jai į petį du kartus. Jam atsigręžus, iš kito kambario įbėgusi E. griebė jį už dešinės rankos, sakė nesipykti. Jis, R. ir E. verčiamas ant lovos, griūdamas du kartus spyrė E. į šoną. Tą dieną buvo išgėręs degtinės. Kiti vaikai tuo metu buvo lauke. Galėjo būti, kad jis keikėsi, šaukė su sugyventine vienas ant kito. Patvirtina tyrėjai duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad išgėręs sugyventinis pradėjo barti dukrą E., todėl ji pasakė, kad išgėręs nesiaiškintų. Tada kaltinamasis ją stūmė į šaldytuvą, kumščiu kirto į petį2-3 kartus. Atbėgo dukra E., liepė tėvui nelįsti prie mamos, griebė tėvui už rankos. Su dukra vertė sugyventinį ant lovos, jis įdrėskė R. R. ir griūdamas spyrė du kartus dukrai, bet tik kartą pataikė į šoną. Vyriausia dukra ir mažiausias vaikas buvo kambaryje, o kiti vaikai buvo lauke. Muštynės namuose paskutinį kartą buvo prieš trejus metus. Kartą buvo parašiusi dukra, kad tėvas ją mušė, bet išsiaiškino, kad nemušė. R. R. ne pirmą kartą mušė.

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad stipriai išgėręs tėvas apie 17 val. pradėjo ant jos rėkti, kad ji nelanko mokyklos, liepė atiduoti telefoną. Mama pasakė, kad nereikia aiškintis išgėrusiam. E. nuėjo į savo kambarį, o mama su tėvu susistumdė. E. atėjusi griebė tėvą už rankos. Jis, griūdamas ant lovos, bandė du kartus spirti, iškart nepataikė, o antrą kartą pataikė į pilvą, skaudėjo. Nematė, kiek kartų sudavė mamai, nes tuo metu buvo savo kambaryje. Tėvas ją mušė pirmą kartą, motiną ne pirmą kartą mušė, namuose būna barnių.

Įvykio vietos 2012 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta sodyboje(duomenys neskelbtini), kur gyvena R. R. ir J. V., gyvenamojo namo kambaryje (b.l. 4-5).

Specialisto išvadoje Nr. G 798/12(06) konstatuota, kad R. R. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste bei odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje, sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15-17).

Specialisto išvadoje Nr. G 799/12(06) konstatuota, kad E. V. padarytas odos nubrozdinimas pilvo kairėje pusėje, sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 24-25).

J. V. 2012 m. rugpjūčio 21 d. 18.27 val. alkotesteriu nustatytas nustatytas 2,58 ‰ girtumas (b.l. 39).

Gimimo liudijimas AG Nr. 071857 patvirtina, kad J. V. ir R. R. yra E. V., gimusios 1997 m. liepos 19 d., tėvai (b.l. 21).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia J. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę ir nepilnametę dukrą, jas sumušė, dėl to R. R. ir E. V. nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Patikslintinas kaltinimas dėl R. R. suduotų smūgių – nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios parodymai, nei specialisto išvada nepatvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. R. kaltinamasis sudavė penkis smūgius. Kaltinamasis teigė, jog sudavė tik du smūgius, nukentėjusioji parodė, kad jis sudavė 2-3 smūgius. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai R. R. padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais. Pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė sudavęs sugyventinei 2-3 smūgius. Todėl teismas laiko esant nustatyta, kad R. R. buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Gynėjas teigė, kad įvykį išprovokavo pačios nukentėjusiosios, tačiau ši versija atmestina kaip visiškai nepagrįsta, nes to nepatvirtino jokie bylos duomenys.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Skaidrė Mališauskienė teisme paaiškino, kad kaltinamojo ir R. R. šeimoje yra septyni vaikai, dar trys vaikai mirę maži. Šeima gyvena kaltinamojo tėvų name be patogumų, buitis skurdi, jie naudojasi dviem pereinamais kambariais. Gauna socialines išmokas. Nuo 2003 m. kovo 20 d. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. 1999 m. gegužės 28 d. užfiksuotas pirmas oficialus smurto atvejis šioje šeimoje, E. R. buvo stacionarizuota Kauno klinikose, buvo gauta informacija, kad girtas tėvas jai spyrė į galvą, mergaitė apie 15 min. buvo be sąmonės, vėmė ir 4 d. praleido ligoninėje. Policijos protokoluose užfiksuota, kad V. pirmiausia spyrė motinai, bet motina atleido. Kaltinamojo sugyventinė buvo išėjusi su vaikais gyventi pas seserį, bet vėliau su juo susitaikė ir grįžo namo. 2010 m. gegužės 19 d. vėl gautas pranešimas iš Kauno medicinos universitetinių klinikų vaikų ligų klinikos su prašymu atkreipti dėmesį į nepilnametės E. V. šeimą, nes buvo gydoma adaptacijos sutikimo, vyraujančio emocinio sutrikimo, kaip išsiaiškinta, dėl nesutarimo su tėvu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į asmens sveikatą, nusikalsta prieš du šeimos narius. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 31), todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – nedirba (b.l. 34), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 32-33), tačiau jis neįrašytas į narkologo ar psichiatro įskaitą (b.l. 38), Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, stebinčio kaltinamojo šeimą nuo 1998 metų, charakterizuojamas neigiamai. J. V. neatsiprašė nukentėjusiųjų, duodamas parodymus, akivaizdžiai nebuvo nuoširdus ir atviras, nors savo kaltę pripažino, stengėsi ją sumenkinti, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, jam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas mažesniam terminui, nei įstatymo numatyto šios bausmės dydžio vidurkis.

Į bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. (b.l. 40, 41).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų, nebendrauti, neieškoti ryšio su jomis panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę, paskiriant J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., t.y. 2 dienas, prilyginant jas 2 arešto paroms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų, nebendrauti, neieškoti ryšio su jomis panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė