Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarką, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) prašymą dėl skolininko R. P. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P. ir antstolis A. Liaškovas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas R. P. nepateikė teismui atsiliepimo dėl pareiškėjo prašymo nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Dėl to teismas laiko, kad skolininkas su pareiškėjo prašymu sutinka.

Suinteresuotas asmuo V. P. irgi atsiliepimo teismui į bylą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Teismas, taip pat laiko, kad ir ji su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/13/02123, pradėta pagal 2013-09-27 Šiaulių apskrities VPK išduotą vykdomąjį dokumentą- nutarimą Nr. 40N-2986440-13, dėl 225,00 Eur skolos išieškojimo iš R. P., išieškotojo valstybės naudai. 2015-11-04 antstolis A. Liaškovas pasiūlymu, vykdomojoje byloje 0159/13/02123 išieškotojui VMI pateikė pasiūlymą kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje skolininko sutuoktinės V. P. nustatymo.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Todėl VMI prašymas dėl skolininko R. P. turto, kuris yra bendra su jo sutuoktine V. P. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininko R. P. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine V. P. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio gaunamo iš S. D. įmonės (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininko R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 dalis sutuoktinės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.