Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-715-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-31
Bylos Nr.
N-575-715-12
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00727-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-715/2012Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00727-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. P. (N. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

N. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 1 d., apie 07.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Transit F300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi gretima eismo juosta, dėl ko minėta transporto priemonė turėjo staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu N. P. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, o bylą dalyje dėl administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. reikalavimo panaikinti jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nutraukė. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad N. P. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų N. L. ir Ž. S. tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais, taip pat liudytojo V. K. rašytiniu paaiškinimu ir jo parodymais bei įvykio vietos schema. Teismas pažymėjo, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis ir liudytojų paaiškinimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdžių metu, nekvestionuotinai nustatyta, jog N. P. veiksmuose yra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Atkreipė dėmesį, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas kitas eismo dalyvis, kuris dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį bei imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, minėtas asmuo buvo nurodytas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Taip pat nurodė, jog byloje nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, asmens veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose ir nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasisakydamas dėl N. P. reikalavimo panaikinti jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 122 straipsniu bei ATPK 291 straipsniu, teismui gali būti skundžiamas tik nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kuris administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia teisines pasekmes, o ne administracinio teisės pažeidimo protokolas.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas N. P. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vilkino bylos nagrinėjimą, dangstydamas korumpuotus policijos pareigūnus. Teigia, jog nagrinėjamo įvykio metu dirbo maršrutinio taksi Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) prospektu link geležinkelio stoties, (duomenys neskelbtini) gatvės sustojime sustojo paimti keleivį. Nurodo, kad paėmęs keleivį parodė kairįjį posūkio signalą ir apvažinėjo sustojusį autobusą, o tuo metu prie pėsčiųjų perėjos, esančios už minėto sustojimo, buvo sustoję automobiliai, kurie praleido pėsčiuosius, tačiau prie perėjos stovėjęs lengvasis automobilis Audi, praleidęs pėsčiuosius, labai dideliu greičiu pajudėjo iš vietos ir, pasivijęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį, pradėjo signalizuoti šviesomis bei garsiniu signalu, todėl jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir važiavo toliau. Pažymi, jog už pusės kilometro jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie tvirtino, kad jis nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiai kitai transporto priemonei, o į asmens prašymus sustabdyti minėtą Audi automobilį nereagavo. Teigia, jog minėti pareigūnai reikalavo kyšio, ką jie yra darę ir anksčiau. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tariamas įvykio liudytojas V. K. net tris kartus neatvyko į teismo posėdžius, tačiau pirmosios instancijos teismas už tai baudos jam neskyrė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju N. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. P. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai N. L. bei Ž. S. tiek savo 2010 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 23, 24), tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 38-40), būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 34), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu, važiuodami (duomenys neskelbtini) prospekto antrąja eismo juosta, pastebėjo, kaip mikroautobusas Ford Transit F300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirmąja eismo juosta, nerodydamas posūkio signalo ir neįsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, staigiai pasuko į kairę pusę, norėdamas persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kai tuo metu šia juosta važiavo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, siekdamas išvengti eismo įvykio, staigiai keitė judėjimo kryptį ir greitį – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei staigiai stabdė, ką patvirtina ir byloje esanti įvykio vietos schema (b. l. 44). Minėti pareigūnai taip pat pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį įvykio metu matė pirmą kartą, su juo nėra pažįstami ir anksčiau nėra bendravę, įvykio metu jokių pėsčiųjų perėjoje nebuvo ir jie nebuvo sustoję jų praleisti, o tuo metu negalėjo kartu su mikroautobusu sustabdyti ir automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K. tiek savo 2010 m. rugsėjo 1 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 25), tiek apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 73-74), kur, būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 70), be kita ko, pabrėžė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta ir anksčiau nėra jo matęs, įvykio metu jokių pėsčiųjų nebuvo, policijos pareigūnai gerai matė nagrinėjamą įvykį, todėl, pravažiavę jo vairuojamą automobilį, pasivijo mikroautobusą ir jį sustabdė. Taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. P. jam skambino ir norėjo susitarti dėl minėto įvykio, kadangi gali prarasti darbą. Pažymėtina, jog minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. iškelta versija, kad jis jokių KET reikalavimų nepažeidė ir nesukėlė avarinės situacijos, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl atmestina ir vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė ir bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo požymių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų (b. l. 35-40, 46-47, 53-54, 59-60, 65-66, 71-75) bei ginčijamos nutarties (b. l. 76-79), teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. Vien aplinkybė, kad liudytojas V. K. tris kartus neatvyko į teismo posėdžius, tačiau pirmosios instancijos teismas už tai baudos jam neskyrė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Be to, iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos 2010 m. spalio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 90-92) matyti, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų N. L. bei Ž. S. veiksmuose nebuvo nustatyta kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo požymių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog minėti pareigūnai reikalavo kyšio, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. P. (N. P.) apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius