Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-11 · Administracinė byla Nr. eI-2281-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
eI-2281-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. P., I. P.
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. el -2281-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00127-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, atsakovams A. P. ir I. P. ,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams A. P. ir I. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų A. P. ir I. P. nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai).

Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 p. ir 14 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes iki 2012-06-21 bendrosios nuosavybės teise turėjo du nekilnojamojo turto objektus Prienų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas atsakovams Prienų rajono apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimu. Atsakovai už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-06-30 (išskyrus 2011 metus, kuomet jie buvo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo) nėra sumokėję pareiškėjui Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų 107,79 Eur (372,17 Lt) vietinės rinkliavos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą, atsakovas A. P. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 nėra sumokėjęs pareiškėjui 28,80 Eur (99,44 Lt) dydžio rinkliavos už asmenine nuosavybės teise turimą sodo pastatą (duomenys neskelbtini), o atsakovė I. P. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjui 107,39 Eur (370,80 Lt) už asmenine nuosavybe turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas A. P. su skundu sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu pripažino, kad turi mokėti vietinę rinkliavą už sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini),tačiau už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėti vietinę rinkliavą nesutiko. Nurodė, kad šiame bute nuo 2003 metų niekas negyvena, dėl to šiukšlių nesusidaro, todėl nėra prievolės mokėti vietinę rinkliavą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į skundą nepateikė, pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 73 str. 3 - 4 d., 75 str. 7 d.), todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų A. P. ir I. P. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais) bei žemės sklypais (Nuostatų 5 punktas) (Nuostatų 5 p.). Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.). Apibendrinant šias teisės akto nuostatas, darytina išvada, jog atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys Prienų rajono savivaldybės teritorijoje valdantys, naudojantys ar disponuojantys nekilnojamuoju turtu.

Išrašai iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko patvirtina, kad atsakovams iki 2012-06-21 bendrosios nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo 212-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-644/2012 minėtas atsakovų turtas buvo padalintas (b.l. 2,3). Šio teismo sprendimo pagrindu nuo 2012-07-03 I. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)., o A. P. - sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog atsakovai ginčo laikotarpiu atitiko sąlygą, kad Nuostatų 5 punkto prasme būtų pripažinti vietinės rinkliavos mokėtojais.

Pareiškėjo į bylą pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-06-30 atsakovai nėra sumokėję pareiškėjui 107,79 Eur (372,17 Lt) vietinės rinkliavos už bendrąja jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą. Už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 atsakovas A. P. nesumokėjęs pareiškėjui 28,80 Eur (99,44 Lt) dydžio vietinės rinkliavos už asmenine nuosavybe turimą sodo pastatą, (duomenys neskelbtini), o atsakovė I. P. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjui 107,39 Eur (370,80 Lt) už asmenine nuosavybe turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl vietinės rinkliavos mokesčio paskaičiavimo nekyla, tačiau atsakovas A. P. nesutinka mokėti vietinę rinkliavą už iki santuokos nutraukimo bendrosios nuosavybės teise turėtą, o vėliau nuo 2012-07-03 (po santuokos nutraukimo) I. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog šiuo butu nuo 2003 metų niekas nesinaudojo, jame niekas negyveno, todėl atliekų nesusidarė.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-334/2014, 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-489/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-30 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-377-438/2015, akcentavo, kad administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011; 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015).

Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), įsigaliojusioje nuo 2013 m. liepos 1 d., taip pat yra įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą.

Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-26 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-605-442/2015).

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu yra Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas Nr. T3-331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ su visais pakeitimais ir papildymais, galiojusiais vertinamuoju laikotarpiu, pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo gali įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovai buvo atleisti nuo vietinės mokėjimo už 2011 metus, susijusios su nekilnojamo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo dėl to, jog ginčui aktualiais laikotarpiais negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad aukščiau minėto teisės akto nustatyta tvarka įgiję teisę į vietinės rinkliavos lengvatą ar atleisti nuo jos mokėjimo. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiais jie nebuvo atleisti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi mokėti vietinę rinkliavą už jiems nuosavybės teise priklausiusį (priklausantį) nekilnojamąjį turtą.

Tačiau, sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-01-29. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008-2009 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-01-01 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-06-30 solidariai pareiškėjui priteistina 58,79 Eur (203 Lt) (372,17 LT – (372,17 Lt /33 (mėn) x15 mėn) = 203 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą. Iš atsakovo A. P. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 priteistina pareiškėjui 28,80 Eur (99,44 Lt) dydžio vietinės rinkliavos už asmenine nuosavybe turimą sodo pastatą, (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės I. P. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 priteistina pareiškėjui 107,39 Eur (370,80 Lt) vietinės rinkliavos už butą, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų jo patirtas 14,48 Eur (50 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas UAB „Juris LT“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 225.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta 2014 m. gruodžio 11 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1028, internetinės bankininkystės duomenys (2014 m. gruodžio 17 d. operacijos išrašas) patvirtina 14,48 Eur (50 Lt) advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, jam turi būti atlyginta (CPK 93 str. 2 d.).

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjas kėlė tris reikalavimus, prašydamas : 1) priteisti iš atsakovų 107,79 Eur (372,17 Lt ) nesumokėtos vietinės rinkliavos; 2) priteisti iš atsakovo A. P. 28,80 Eur (99,44 Lt) vietinės rinkliavos ir 3) priteisti iš atsakovės I. P. 107,39 Eur (370,80 Lt) vietinės rinkliavos. Pirmasis skundo reikalavimas buvo patenkintas 0,54 dalimi (58,79/107,79); prašė priteisti 107,79 Eur, o priteista 58,79 Eur), o tai sudaro 0,18 dalį nuo 0,33 reikalavimų (0,33 x 0,54). Antrasis ir trečiasis reikalavimai buvo patenkinti prašoma apimtimi ( 0,33 dalimis). Taigi, visi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 0,84 (0,33+0,33+0,18) dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas 0,84 koeficientas. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalią galimą priteisti sumą, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovų pareiškėjui priteistina 12,16 Eur (41,99 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma (14,48 x 0,84) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ir I. P. (a.k(duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (kodas 250135860) 58,79 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 79 ct) (203 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 12,16 Eur (dvylika eurų, 16 ct) (41,99 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (kodas 250135860) 28,80 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 80 ct) (99,44 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės I. P. (a.k(duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (kodas 250135860) 107,39 Eur (šimtą septynis eurus 39 ct) (370,80 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė