Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-07 · Byla Nr. A2.6.-6014-295/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
A2.6.-6014-295/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05313-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
R. A.
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6014-295/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05313-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 8 d., apie 16 val. 37 min., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, R. A., vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo V70“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. A., pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tik vasario mėnesį gavo vairuotojo pažymėjimą, įvykio dieną nusipirko automobilį. Kliudęs automobilį, išsigando ir stresinėje situacijoje pasielgė netinkamai, pasišalindamas iš įvykio vietos. Teigė nesiekęs išvengti atsakomybės, o taip pasielgė iš nepatyrimo. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nes yra vienintelis vairuotojas šeimoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad R. A. nėra baustas administracine tvarka, mokosi gimnazijoje, pažeidimus pripažino, jo padarytas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sportuoja, charakterizuojamas teigiamai. Vairuotojo pažymėjimas R. A. reikalingas tam, kad galėtų prižiūrėti giminaičius, todėl prašo jo atstovaujamajam taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio V. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 8 d., apie 16 val. 44 min. buvo gautas pranešimas, jog L. Asanavičiūtės g. 15, automobilis „Saab“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį „Volvo“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykį matė prie pastato stovėję asmenys. Atvykus į vietą, įvykį matęs D. D. parašė paaiškinimą. Kiti vietoje buvę asmenys patvirtino jo paaiškinimą (b.l. 3).

Byloje esančiame paaiškinime D. D. nurodė, kad 2015 m. balandžio 8 d., apie 16 val. 37 min., matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 15, automobilis „Saab“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Volvo V70“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta ir automobiliui „Volvo V70“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai – užpakalinis bamperis (b.l. 5-6).

Iš byloje esančių Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad automobilių „Saab 9-5“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir „Volvo V 70“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas sutampa (b.l. 17, 18-21).

Be R. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1a), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b.l.5-6), D. D. paaiškinimu (b.l. 7), Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentelėmis (b.l. 17, 18-21) bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, o R. A., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo apgadintas svetimas turtas, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

R. A. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo padarytas KET 126 punkto pažeidimas nulėmė svetimo turto sugadinimą, o pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.

R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išimtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismui, nagrinėjant R. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, nekilo abejonių dėl pažeidėjo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimu. Įvertinęs pažeidėjo jauną amžių, vairavimo patirties neturėjimą, automobilių sužalojimo dydį ir pobūdį, teismas neabejoja, kad R. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino spontaniškai, iš nepatyrimo, kadangi buvo susijaudinęs ir išsigandęs.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, mokosi 12 klasėje, nedirba, neturi patirties vairuojant transporto priemones, į kitą automobilį atsitrenkė iš nepatyrimo, o iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl išgąsčio ir susijaudinimo, pažeidimą pripažino, gailisi, administracine tvarka nebaustas (b.l. 2). Visos šios aplinkybės švelnina R. A. atsakomybę, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti pasiekti R. A. paskiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą baudą, artimą minimaliam jos dydžiui be ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, būtų per griežta ir neatitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-865-195/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

R. A. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - 30 € (trisdešimties eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 870 € (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, R. A. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 870 € (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius