- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1005-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „Šilas“
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės atstovams O. B. ir advokatui V.Tučkui, atsakovei K. K., jos atstovei advokatei Ž.Janavičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. ir atsakovės K. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-181-292/2007 pagal ieškovės V. Z. ieškinį K. K. dėl naudojimo ir valdymo teisės pažeidimo, tretysis asmuo – sodininkų bendrija „Šilas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Z. prašė nustatyti 0,0584 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Nemunaičio kaime, Alytaus rajone, sodininkų bendrijoje „Šilas“, ribas pagal A.A.Tulabos firmos „Altida“ paruoštą geodezinį planą, 2007 m. gegužės 14 d. suderintą su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi, įpareigoti atsakovę nutraukti jai nuosavybės teise priklausančio 11 kv. m žemės sklypo dalies valdymo pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad po jos vyro J. Z. mirties paveldėjo 0,06 ha žemės sklypą Nr.84, esantį SB „Šilas“, Nemunaičio kaime, Alytaus rajone, kurį J. Z. buvo įsigijęs pagal 1992 m. spalio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Gretimo sklypo Nr.87 savininkė atsakovė K. K. 2005 metais sklypo ribą savavališkai perkėlė iki ieškovės sklype esančio šiltnamio, užėmė šią sklypo dalį ir pradėjo ja naudotis kaip savo sklypu. Atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovė savo sklypo ribą 1,25 m atstumu perkėlė į ieškovės sklypą, užimdama 27 kv.m ieškovės sklypo ploto. Derantis dėl taikaus ginčo išsprendimo, A.Tulabos firma „Altida“ paruošė geodezinį planą, kuris buvo suderintas su žemėtvarkos skyriumi, SB „Šilas“ ir gretimų sklypų savininkais, išskyrus atsakovę. Pagal šį planą ieškovės ir atsakovės sklypo riba eina per vandens lauko čiaupo montavimo dėžės lankstą. Dėl šios ribos susitarta su atsakove. Užimtas 27 kv.m žemės plotas kompensuojamas 11 kv.m plotu.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti 0,0584 ha žemės sklypo Nr. 84, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir 0,0595 ha žemės sklypo Nr.87, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sodininkų bendrijoje „Šilas“ Nemunaičio kaime, Alytaus rajone, ribas pagal A.A.Tulabos firmos „Altida“ paruoštą žemės sklypo planą, 2007 m. gegužės 14 d. suderintą su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi, gretimų sklypų savininkais ir SB „Šilas“. Teismas nusprendė atmesti ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo nutraukti žemės sklypo dalies valdymo pažeidimą. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1404,75 Lt bylinėjimosi išlaidų: 50 Lt žyminio mokesčio, 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 604,75 Lt už geodezinio plano sudarymą; iš atsakovės - 14,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; iš ieškovės priteisė 966,53 Lt valstybei: 412,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už antrinę teisinę pagalbą, 540 Lt už geodezinio plano sudarymą ir 14,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė V. Z. yra 2006 m. rugsėjo 20 d. mirusio J. Z. teisių perėmėja. J. Z. pagal 1992 m. spalio 21 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį iš valstybės nupirko 0,06 ha žemės sklypą SB „Šilas“ Nemunaičio kaime, Alytaus rajone, o atsakovė K. K. 2004 m. sausio 28 d. nupirko iš Antano Aleškevičiaus gretimą 0,06 ha žemės sklypą. Žemės sklypai suformuoti, atlikus preliminarius matavimus. Pagal preliminarius matavimus vidinės ribos neįmanoma nustatyti, nes žemės sklypo planuose, vienintelėmis orientacinėmis koordinatėmis galėtų būti nurodytas sklypo ilgis, skaičiuojamas nuo pastatų. Tačiau nėra aišku, nuo kurio K. K. sklype esančio pastato dalies (sodo namo ar pavėsinės) buvo skaičiuojamas 4 metrų atstumas iki vidinės sklypo ribos. Kadangi ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys (CK 4.45 str. 1 d.). Tokį ribų nustatymo principą atitina ieškovės pateiktas geodezinis planas. Kadangi sklypų ribos nebuvo aiškios, ir jų nebuvo galima nustatyti remiantis surinktais įrodymais, ieškinys tenkintinas iš dalies, atmetant ieškovės reikalavimą dėl pažeistos teisės gynimo.
Šalies argumentai
Ieškovė V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo nutraukti žemės sklypo dalies valdymo pažeidimą, ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti iš atsakovės 100 Lt žyminį mokestį, 1209,50 Lt planų ruošimo išlaidų ir 1500 Lt už advokato pagalbą. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės valdymo teisės pažeidimo ir šio reikalavimo atmetimo. Atsakovė pateikė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nėra duomenų apie pavėsinę, pavėsinės projektą ir aiškino, kad sklypo riba turi būti matuojama 4 m. atstumu nuo pavėsinės. Teisme atsakovė tvirtino, kad jos pateiktas planas atitinka faktinį naudojimąsi sklypais. Tokiu būdu, atsakovė nurodė ribą, iki kurios ji naudojasi sklypu. SB „Šilas“ 2005 m. balandžio 25 d. aktas patvirtina, kad sklypo Nr.87 savininkas užėmęs 1 metro pločio ieškovės sklypo dalį. Atlikti matavimai patvirtino, kad nėra tiek žemės, kiek įgijo ir ieškovė, ir atsakovė. Sklypo ribą atsakovė turi patraukti 0,73 metro nuo ieškovės šiltnamio, t.y. nutraukti neteisėtą 11 kv.m valdymo pažeidimą.
Ataskovė K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teises. Atsakovė su ieškovės pateiktu A.A.Tulabos firmos „Altida“ paruoštu geodezinių matavimų planu sutiko tik dėl ribos, kuri tarp ieškovės ir atsakovės sklypų eitų ties vandentiekio linija. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad sklypų riba siekia keliuką tarp sklypo Nr.82 ir ieškovės sklypo. Jei šis 1 metro ploto takelis priklausytų ieškovei, ginčas tarp šalių būtų išspręstas. Atsakovės sklypo riba tarp taškų 4-5 nepagrįstai sumažinta nuo 20 m iki 19,5 m. Susiaurinus sklypą 0,5 m, atsakovei tektų nupjauti medžius. Remiantis patvirtintu planu, neįmanoma naudotis įvažiavimo keliu, nes atstumas tarp 5 ir 6 taškų yra per mažas. Be to, ieškovę atstovavęs advokatas nepateikė atstovavimo sutarties.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Z. atsiliepimu į atsakovės K. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia nepažeidusi ieškovės nuosavybės teisių. Atsakovė neteisėtai valdė 27 kv.m ieškovės sklypo. Pagal ginčijamą sprendimą riba nustatyta kitaip, ir iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei grąžinta 11 kv.m ieškovės žemės. Todėl valdymo teisės pažeidimas akivaizdus. Atsakovės teiginiai dėl 1 metro pločio takelio priskyrimo ieškovės sklypui nepagrįsti, nes privatizuojant ieškovės sklypą jis nebuvo nupirktas. Ieškovei pateikus A.A.Tulabos firmos „Altidė“ parengtą planą, atsakovė nereiškė priešieškinio dėl aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde (dėl ieškovės sklypo pasislinkimo ir dėl takelio prijungimo ieškovės sklypui), todėl teismas nagrinėjo bylą pagal pareikšto ieškinio ribas. Atsakovė su ribomis pagal minėtą planą sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2005 m. lapkričio 25 d. pažymėjimo (1t., b.l. 8) ir 2007 m. sausio 19 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (1t., b.l.117-119), ieškovė V. Z. yra 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Alytaus rajone, Nemunaičio kaime, sodininkų bendrijoje “Šilas”, paveldėtoja. Ataskovė K. K. yra gretimo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2005 m. liepos 12 d. išrašas, 1t., b.l.11). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimų (1t., b.l.8, 11) matyti, kad abiejų šalių žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Įregistruojant žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, tikslūs geodeziniai matavimai nebuvo atliekami.
Dėl atsakovės K. K. apeliacinio skundo
Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parengė ir pateikė teismui žemės sklypų ribų planą su tiksliomis koordinatėmis (1t., b.l.160), pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik bylos šalių sklypus skiriančią ribą, bet ir abiejų sklypų pilnas ribas. Pagal šį planą patikslinus žemės sklypų ribas, buvo patikslinti ieškovės ir atsakovės žemės sklypo plotai - jie sudarė atitinkamai 584 kv. m ir 595 kv. m. Taigi, atsakovės žemės sklypo plotas, lyginant su preliminariais matavimais, sumažėjo 5 kv. m, o ieškovės – 16 kv. m. Kadangi preliminarūs matavimai nėra tikslūs, tokio dydžio paklaidos yra visiškai pateisinamos. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko, kad riba būtų nustatyta pagal minėtą planą (teismo posėdžio protokolas, 1 t., b.l.168), ir jokių argumentų apeliaciniame skunde dėl šios ribos nepateikė. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nemotyvuotai pareiškė nesutinkanti su šia riba. Šis motyvas nevertintinas, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantė K. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad planas, pagal kurį nustatytos jos sklypo ribos, pažeidžia, apeliantės teises, nes sklypo riba tarp taškų 4-5 nepagrįstai sumažinta nuo 20 m iki 19,5 m, todėl atsakovei tektų nupjauti medžius. Šis apeliantės teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Pagal žemės sklypų ribų planą (1t., b.l.160) tarp taškų 4 ir 5 iš tiesų yra 19,50 m atstumas, tačiau plane yra pažymėti atsakovės medžiai, ir jie yra jos sklypo ribose. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šiame plane esantys išmatavimai yra netikslūs, arba kad medžių buvimo vieta pažymėta netiksliai.
Apeliantė K. K. apeliaciniame skunde teigė, kad remiantis patvirtintu planu, neįmanoma naudotis įvažiavimo keliu, nes atstumas tarp taškų 5-6 yra per mažas, o ties 5 tašku yra status kampas, nors to faktiškai niekada nebuvo. Ieškovės atstovė O. B. apeliacinės instancijos teisme nesutiko su šiais apeliantės K. K. teiginiais ir tvirtino, jog galima pravažiuoti keliu nepajudinus riboženklio. Ieškovės pateiktame plane (1t., b.l.160) yra atsakingų Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų padarytos žymos, kad planas yra suderintas ir patikrintas. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad pagal ieškovės pateiktą planą keliui lieka per mažai vietos. Nesant tokių įrodymų, ir atsižvelgiant į tai, kad planas yra suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriumi, apeliacinio skundo teiginiai dėl kelio atmestini kaip neįrodyti.
Atsakovės apeliacinio skundo motyvas dėl tako, skiriančio ieškovės sklypą Nr.84 ir sklypą Nr. 82, taip pat yra nepagrįstas, nes ir pagal preliminarius matavimus (1t., b.l.9), ir pagal bendrą sklypų planą (1t., b.l.22), šis takas buvo už sklypo Nr. 84 ribos. Todėl visiškai pagrįstas ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad privatizuojant žemės sklypą, takas nebuvo nupirktas.
Apeliantės K. K. apeliacinio skundo argumentai dėl atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu V.Tučkumi, negaliojimo yra teisiškai nepagrįsti. Advokatas V.Tučkus 2005 m. spalio 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su ieškovu J. Z. (1t., b.l.26). J. Z. mirus, į bylą ieškovės teisėmis įstojo V. Z.. Ji yra visų J. Z. procesinių teisių ir pareigų šioje byloje perėmėja (CPK 48 str.), todėl atstovavimo sutartis galiojo ir V. Z..
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų atsakovės K. K. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Dėl ieškovės V. Z. apeliacinio skundo
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo nutraukti žemės sklypo dalies valdymo pažeidimą. Ieškovės nuomone, valdymo pažeidimas buvo, todėl teismas ir šį reikalavimą turėjo patenkinti. Kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl tos priežasties, jog nebuvo aiški šalių sklypus skirianti riba. Šį neaiškumą sąlygojo tai, kad sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs. Kadangi geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, tiksli riba apskritai neegzistavo, todėl teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovę nutraukti žemės sklypo dalies valdymo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas šią sprendimo dalį tinkamai motyvavo, nurodydamas, kad pagal šalių turėtus dokumentus sklypų ribos nebuvo aiškios, ir jų nebuvo įmanoma nustatyti, todėl panaikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo. Kaip pasekmė, negali būti tenkinama ir V. Z. apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes apylinkės teismas bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ne tik šalių sklypų ribą, bet ir pilnas abiejų sklypų ribas, todėl ieškovės parengtas planas (1t., b.l.160), pagal kurį teismas patenkino ieškovės reikalavimą, turėjo būti suderintas su gretimų žemės sklypų naudotojais. Gretimų žemės sklypų naudotojai pasirašė 2007 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (1t., b.l.161), tačiau šis aktas apima tik ieškovės žemės sklypo ribas. Gretimų sklypų naudotojų sutikimas dėl atsakovės žemės sklypų ribų nei šiame akte, nei plane nebuvo išreikštas. Šį trūkumą ieškovės atstovai ištaisė apeliacinės instancijos teisme, pateikdami kitą šio plano egzempliorių su gretimų žemės sklypų naudotojų parašais (2t., b.l.10). Todėl darytina išvada, kad sklypų ribų nustatymas gretimų sklypų naudotojų teisių nepažeidžia.
Remiantis išdėstytais motyvais, abiejų šalių apeliaciniai skundai atmestini, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.