Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2014 m. lapkričio 17 d., apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu žodžiu grasino užmušti savo motiną M. K., sakydamas „užmušiu, užkasiu gyvą, vis tiek tu negyvensi, susprogdinsiu namą ir tavęs čia neliks”, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą, du kartus ranka sudavė į nugarą bei stūmė duris, dėl ko pataikė į ranką savo motinai M. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis V. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą nukentėjusiajai savo motinai M. K., du kartus ranka sudavė į nugarą bei stūmė duris, dėl ko pataikė į ranką savo motinai M. K., tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos narei M. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 41), taip pat įrodo: nukentėjusiosios M. K. protokolas – pareiškimas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 3-6), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-17), nukentėjusiosios M. K. (b. l. 18), liudytojų V. V. (b. l. 20) ir T. P. (b. l. 21) parodymai, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 45) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, tuo padarė nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai ir pagrįstai.

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma galutine bendrintina bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos trukme sutinka (b. l. 50).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2014-12-22 pranešė nukentėjusiajai (b. l. 51). Duomenų, kad ji būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis neteistas, nuo 2009-09-15 administracine tvarka nebaustas, padarė dvi nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūlomomis skirti bausmėmis ir galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu ir jo trukme, nes tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus BK.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., paskirtąsias bausmes subendrinus jas apimant paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-17 iki 2014-11-18 (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.