Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-462-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2S-462-259/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16853-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
Z. P.
Atsakovas
D. P.
Trečiasis asmuo
R. P., UAB „Snoro Lizingas“
Civilinė byla Nr.2S-462-259/2012(Proceso Nr. 2-05-3-16853-2011-7)
Pirmos instancijos teismo teisėja Regina Agrba(S)Procesinio dokumento kategorija 110.1, 121.15, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1463-364/2012, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims R. P., UAB „Snoro Lizingas“, institucijai, teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą D. P. gyventi skyrium ir nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdyti skubiai; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-05 nutartimi (b.l.22-23) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą D. P. mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui – R. P., gim. (duomenys neskelbtini), – po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol bus išnagrinėta civ. byla Nr. 2-21876-364/2011; 2) laikiną išlaikymą įpareigojo mokėti ieškovei Z. P.; 3) nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, juo nesirūpina, auklėjime nedalyvauja, bei siekdamas apsaugoti šalių vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat įvertinęs tai,, kad ieškovės nurodyta laikino išlaikymo suma - 200 Lt per mėnesį yra ne per didelė ir pagrįsta, įpareigojo atsakovą mokėti savo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą - po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki byla bus išnagrinėta. Ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečio sūnaus (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.) teismas atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, jog ši laikinoji apsaugos priemonė galima, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Tačiau ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik tuo atveju, kai kitas sutuoktinis turi realią galimybę gyventi skyrium, t. y. turi nuosavybės teise priklausančią kitą (ne šeimos) gyvenamąją patalpą; ją nuomojasi arba jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą gyvenamąją patalpą; ir pan. Nors teismas nustatė, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia manyti, kad atsakovas galimai elgiasi agresyviai, girtauja, ir pan., tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovas kitos jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi, duomenų apie tai, kad atsakovas dirba ar gauna kitokio pobūdžio pajamas, nėra, todėl teismas pripažino, jog atsakovas realios galimybės gyvenamąją patalpą nuomotis neturi.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.24-26) ieškovė Z. P. su teismo nutartimi iš dalies nesutiko, prašė nutartį pakeisti ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus R. P., dėl šių motyvų:

1) laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šioje byloje užtikrinti, kad nebūtų pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas pažeidžia ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus interesus, daro žalą ieškovės ir sūnaus sveikatai bei jo normaliam vystymuisi. Dėl nuolatinių išgėrimų atsakovas yra agresyvesnis, grasina panaudoti prieš ieškovę smurtą, ieškovė nuolat gyvena baimėje, bėga pas kaimynę, kad nebūtų sumušta ir prieš ją naudojamo fizinio smurto nematytų šalių nepilnametis sūnus. Nuo patiriamos nuolatinės įtampos, streso ir baimės ieškovė nebegali normaliai gyventi ir ilsėtis. Toks gyvenimas tapo nebeįmanomas, netinkamas nei ieškovei, nei šalių sūnui, kenkia jo emocinei būklei bei sveikatai;

2) jau daugiau kaip metus ieškovė kartu su sūnumi ir atsakovas gyvena skirtinguose kambariuose. Balandžio mėnesį atsakovas buvo išėjęs gyventi kitur ir į namus užsukdavo tik retkarčiais. Šių 2011 m. rugpjūtį atsakovas grįžo gyventi į namus kartu su sugyventine L. M. ir jos nepilnamečiu vaiku. Tokia situacija yra nenormali tiek ieškovei, tiek šalių sūnui. Sūnus jautriai reaguoja, labai išgyvena, nesupranta, kodėl atsakovo sugyventinė ir jos sūnus gyvena kartu, kodėl atsakovo sugyventinės sūnus atsakovą vadina tėvu. Susidarė neįmanomos sąlygos pilnavertiškai gyventi, auklėti sūnų, jam mokytis, ilsėtis;

3) teismas, atsisakydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium, nepagrįstai vadovavosi sena įstatymo redakcija, pagal kurią šią laikinąją apsaugos priemonę galima taikyti tik tuo atveju, kai kitas sutuoktinis turi realią galimybę gyventi skyrium. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia CK 3.65 str. 2 d. 1 p. redakcija, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį, kuris pažeidžia kito sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus, gyventi skyrium, neatsižvelgdamas į kito sutuoktinio galimybes gyventi skyrium. CK 3.65 str. komentare pažymėta, kad sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Kadangi bendras gyvenimas daro žalą ieškovei ir šalių sūnui, yra pagrindas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus CPK 144 str. 1 d. pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. Viena iš CK 3.65 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Pagrindas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovas kitos jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ar realios galimybės gyvenamąją patalpą nuomotis neturi. Atskiruoju skundu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir šalių nepilnamečio sūnaus, kadangi šalių bendras gyvenimas daro žalą ieškovės ir šalių sūnaus emocinei būklei bei sveikatai: atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, yra agresyvus, grasina panaudoti prieš ieškovę smurtą, parsivedė į šalių butą kitą moterį su vaiku. Be to, ieškovės nuomone, teismas, atmesdamas ieškovės prašymą tuo pagrindu, jog atsakovas kitos jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ar realios galimybės gyvenamąją patalpą nuomotis neturi, vadovavosi šiuo metu nebegaliojančia CK 3.65 str. 2 d. 1 p. redakcija.

Kauno apygardos teismas, įvertinęs ieškovės materialiųjų reikalavimų pobūdį byloje, pateiktus įrodymus, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje iš esmės išsprendė teisingai, nors ir nepagrįstai konstatavo, jog laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium galima taikyti, tik kai kitas sutuoktinis turi realią galimybę gyventi skyrium. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nutartį naikinti ar keisti dėl sekančių motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nevertindamas jo galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą, tačiau nustatęs, jog dėl šio sutuoktinio veiksmų (naudojamo fizinio ar psichologinio smurto ir pan.) bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio ar šalių nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Nors ieškovė ieškinyje ir atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas girtauja, yra agresyvus, konfliktiškas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pareiškimų policijai, įrodymų, kad atsakovas būtų baustas administracine tvarka ir pan.) teismui nepateikė LR CPK 178 str.). Kartu su ieškiniu ieškovė tik pateikė savo Kauno miesto Dainavos PK 2011-08-16 rašytą pareiškimą, kuriuo ieškovė pranešė, jog atsakovas į šalių butą parsivedė gyventi moterį su vaiku. Pareiškime ieškovė pažymėjo, jog toleruoti tokios padėties ji negali, su vyru nėra išsituokusi, bendras turtas nepadalintas. Tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium patenkinti. Priešingai, aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į policiją, kad ši atliktų tyrimą dėl jos sutuoktinio veiksmų, šalių bute apgyvendinant kitą moterį su nepilnamečiu vaiku, patvirtina, jog ieškovė yra linkusi aktyviai ginti savo teises, kas suponuoja išvadą, jog atsakovui savo agresyviu elgesiu pažeidžiant ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė neabejotinai turėtų turėti ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nėra pagrindo, dėl ko ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas