- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-495-166/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-015912016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Arūnas Kisielius, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- N. S.
- Advokatai
- Violeta Bazienė, Jolanta Teresė Litvinskienė
Įžanginė dalis
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-166/2016
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-015912016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;2.4.6.
2016 m. rugsėjo 23 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. S. gynėjos advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. S. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta jai bausmė – 3 (treji) metai ir 6 (šešis) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį N. S. išbuvo suėmime nuo 2016-01-11 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šia dalimi sumažinta jai paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis: ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016-01-11, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą karfentanilį ir dalį - 1,505 g rusvų miltelių, supakuotų į 22 folijos lankstinukus, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos karfentanilio, neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti, laikė pirštinėje, įdėtoje į kavos „Paulig“ pakuotę, Romų gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šalia namo (duomenys neskelbtini) esančioje šiukšlių krūvoje, iki 2016-01-11 nuo 12.50 val. iki 13.10 val., kai įvykio vietos apžiūros metu šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.
Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistosios N. S. gynėja advokatė Violeta Bazienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir N. S. išteisinti, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, jog tai, kad N. S. pakėlė nuo žemės ir panėšėjusi išmetė į šiukšlių krūvą kavos „Paulig“ pakuotę matė tik vienas asmuo, t.y. pareigūnas A. S., kiti apklausti liudytojai pačio fakto nematė, atpasakojo tik iš A. S. žodžių, o pats „laikymas“, kaip teigė A. S. vyko vos kelias sekundes. Gynėjos manymu nebuvo nustatytas N. S. suvokimas, jog ji laiko narkotines medžiagas. Pasak gynėjos ji ne tik kad neatidarė rastos „Pauiig“ kavos pakuotės (kurioje vėliau rasti lankstinukai su karfentaniliu), netikrino jos, neslėpė, o radusi sniege išmetė į artimiausią šiukšlių krūvą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu visiškai neįrodytas N. S. tikslo turėjimas laikyti narkotines medžiagas, kaip subjektyvusis požymis.
Taip pat skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė N. S. tyčios turinio, o rėmėsi tik bendrais bruožais, kad kaltinamoji yra anksčiau teista už prekybą narkotinėmis medžiagomis ir todėl turi tam tikrų specifinių žinių apie jas. Pasak gynėjos tokius teismo argumentus paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (2016-02-09 Nr. 140-(182)-IS 1 -779), tai, kad tyrimo metu nei ant rastos „Paulig“ kavos pakuotės, kurioje buvo folijos lankstinukai su narkotine medžiaga, nei ant pačios folijos ritinėlio, paimto iš N. S. namų, ant folijos ritinėlio paviršių ir ant pakuotės nuo kavos su užrašu „Paulig“ vidinių paviršių nebuvo rasti N. S. rankų pėdsakai, 2016-01-11 rastų ir paimtų atlikus kratą Romų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena N. S., narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta, nuoplovose, paimtose nuo N. S. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Pasak gynėjos neįrodyta, kad N. S. laikė rankose kokias nors narkotines medžiagas. Gynėja skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, iš esmės tik vienintelio liudytojo, teigusio mačius įvykį -A. S. parodymais, tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai byloje. Pasak gynėjos tai, kad Romų gyvenvietėje, netoli N. S. gyvenamojo namo buvo rasta „Paulig“ kavos pakuotė su narkotine medžiaga, nors ir buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, krata N. S. namuose, niekaip neįrodo, jog būtent N. S. padėjo, paėmė ar kitaip laikė rastas narkotines medžiagas.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios N. S. gynėjos advokatės Violetos Bazienės apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkė teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nuosprendyje nurodytais argumentais.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad N. S. padarė LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuosprendis pakankamai išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų nenustatyta.
Nuteistosios gynėja apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir N. S. išteisinti, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Iš esmės pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kvestionuojant N. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymo, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. S. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, faktiškai rėmėsi tik pareigūno A. S. parodymais, kad šis liudytojos vienintelis matė, kaip N. S. pakėlė nuo žemės ir panėšėjusi išmetė į šiukšlių krūvą kavos „Paulig“ pakuotę. Nors apeliaciniame skunde ginčijama atskira bylos duomenų įrodomoji reikšmė, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 str. 5 d., vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistosios kaltumo nekyla, o N. S. keliama versija, jog narkotinių medžiagų nelaikė, jomis neprekiavo, kad kaltinime nurodytu laiku ji tik į lauką išnešė ir išpylė savo dukters paliktas šiukšles, po ko namuose pareigūnai atliko kratą vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigūno A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje duotais nuoskeliais parodymais apie paties matyto įvykio aplinkybes, o būtent, kad po kelias sekundes trukusio susitikimo su į narkomaną panašiu vyru, N. S. dar apie dešimt sekundžių atliko tam tikrus veiksmus ant žemės, kapstėsi po sniegą, po ko paėmė pakuotę ir paėjusi keletą metrų numetė ją šalia ten buvusio šiukšlyno, o tada nubėgo į namą Nr. 15. Tai minėtas liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Toliau pagal liudytojo A. S. informaciją, policijos pareigūnams atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo rasta N. S. numesta „Paulig“ kavos pakuotė, kurioje buvo vaikiška pirštinė su 22 folijos lankstinukais, kuriuose esančiuose milteliuose rasta narkotinės medžiagos - karfentanilio. Taigi nuteistoji N. S. faktiškai buvo užtikta nusikaltimo darymo metu, pareigūnas A. S. matė, kaip pastaroji laikė, po to išmetė pakuotę, kaip vėliau nustatyta, su viduje esančia narkotine medžiaga, tai yra nuteistoji betarpiškai disponavo narkotine medžiaga, kas atitinka BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto laikymo veikai konstatuoti nėra svarbi narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta. Šiuo gi atveju, nors ir neilgą laiko tarpą, tačiau pakuotė su narkotikais buvo nuteistosios žinioje. Be to, policijos pareigūnų parodymais paneigiama nuteistosios versija, jog ji išnešė išpilti dukros paliktas šiukšles ir iškart po to į jos namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratos. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje po N. S. veiksmų, kai ji išmetė kavos „Paulig“ pakuotę, policijos pareigūnai kelias valandas miškelyje laukė, kol ji dar kartą pasirodys, ir nesulaukę nusprendė atlikti įvykio vietos apžiūrą, ko pasekoje pakuotėje buvo rasti lankstinukai su narkotine medžiaga. Iš įvkio vietos apžiūros metu padarytos pakuotės foto nuotraukos matyti, jog pakuotė guli ant šviežiai iškritusio sniego, pati pakuotė neapsnigta. Nėra jokių duomenų, kad po to, kai pakuotę laikė N. S., šia pakuote su narkotikais būtų disponavę kiti asmenys, nes policijos pareigūnų teigimu, per keletą valandų, niekas prie minėtos pakuotės nepriėjo. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra, nenustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai A. S., A. A., L. T., A. A., T. R. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti N. S. ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu visiškai neįrodytas N. S. tikslo turėjimas laikyti narkotines medžiagas, nenustatyta nuteistosios N. S. tyčia. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje teismas išdėstė ne tik įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir tų įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo motyvus, taip pat motyvus, dėl kurių buvo atmestos kaltę neigiančios nuteistosios versija. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. S. „Paulig“ kavos pakuotėje neteisėtai laikyti milteliai su narkotine medžiaga – karfentaniliu – buvo supakuoti dozėmis, nedideliais kiekiais, į 22 folijos lankstinukus, paruošti vartojimui, nuteistoji N. S. parodė, kad narkotikų ji nevartoja, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, tačiau anksčiau buvo teista už prekybą narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistoji N. S. turi specialių žinių apie narkotines medžiagas. Versiją, jog pakelis su narkotine medžiaga N. S. nepriklauso, paneigia jos pačios elgesys bei veiksmai: pasikapstė apie 10 sekundžių po sniegą, po ko paėmė pakuotę ir paėjusi keletą metrų numetė ją šalia ten buvusio šiukšlyno. Apeliacinės instancijos teismo nuomonė tai tik suponuoja išvadą, jog nuteistoji suprato, kad disponuoja draudžiamais daiktais, tai daro tyčia ir tokį elgesį sąlygojo ne kas kita, o tik žinojimas ir suvokimas apie „Paulig“ kavos pakuotės turinį. Be to negalima neatsižvelgti ir į liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimus, kad romų tabore narkotinės ar psichotropinės medžiagos dažniausiai slepiamos lauke, siekiant išvengti jų radimo kratos metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kratos, pas N. S., metu, buvo paimta ne tik folija, kuri randama įprastai bylose dėl disponavimo narkotine medžiaga, bet ir piniginė su pinigais: 1 kupiūra buvo 20 eurų, 3 kupiūros 10 eurų, 8 kupiūros 5 eurų ir po 2 eurus 8 monetos. Apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo nuteistosios N. S. parodymus apie šiuos, kratos metu rastus pinigus, kadangi: ikiteisminio tyrimo metu N. S. parodė, kad minėti pinigai priklauso jai, o brolis jai paskolino 50 eurų sumokėti už elektrą, teismo posėdyje N. S. versija pasikeitė ir ji nurodė, kad dalį pinigų pasiskolino iš kaimynės S. B., o dalį – iš brolio, tačiau anksčiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog už elektrą ji moka kartu su pusbroliu, o ne broliu. Kaip prieštaringus tokius nuteistosios parodymus vertina ir apeliacinės instancijos teismas, o kartu su aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistoji N. S. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, vienintelio liudytojo, teigusio mačius įvykį -A. S. parodymais. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino liudytojų pareigūnų A. S., A. A., L. T., A. A., T. R. duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, sprecialisto išvadą, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistosios N. S. kaltei įrodyti. Nors ant rastos „Paulig“ kavos pakuotės, kurioje buvo folijos lankstinukai su narkotine medžiaga, folijos ritinėlių paviršių, nei ant pačios folijos ritinėlio, paimto iš N. S. namų, nebuvo rasti N. S. rankų pėdsakai, nuoplovose, paimtose nuo N. S. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties buvimo nuteistosios veikoje. Kaip jau buvo minėta, nuteistosios N. S. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais duomenimis.
Pastebėtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatyta, jog N. S., dalį narkotinės medžiagos karfentanilio 2016-01-11 apie 9.30 val. Romų gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie namo (duomenys neskelbtini) išplatino - perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Nors iš nuosprendžio nustatomosios dalies ši aplinkybė nėra pašalinta, tačiau teismas savo išvadose suformavo patikslintą kaltinimą, kuriame teismas pašalino aplinkybę, jog N. S., dalį narkotinės medžiagos karfentanilio 2016-01-11 apie 9.30 val. Romų gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) išplatino - perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį N. S. atžvilgiu įstatymų reikalavimų nepažeidė ir N. S. nėra nuteista už nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja patikslindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, kad N. S. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis: ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016-01-11, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą karfentanilį ir dalį - 1,505 g rusvų miltelių, supakuotų į 22 folijos lankstinukus, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos karfentanilio, neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti, laikė pirštinėje, įdėtoje į kavos „Paulig“ pakuotę, Romų gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje šiukšlių krūvoje, iki 2016-01-11 nuo 12.50 val. iki 13.10 val., kai įvykio vietos apžiūros metu šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios N. S. gynėjos advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundą atmesti.