Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 58-133 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2010 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) bei nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų.

Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 3 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. – 3 metai 11 mėnesių 20 dienų. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. sausio 3 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 58-133 nuteistajam A. V. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje stebimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir nors šiuo metu, būdamas pusiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis išsako neigiamas nuostatas alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau pats vartojimas kaip rizikos veiksnys, tikėtina, kad gali būti tam tikru gyvenimo periodu vėl aktyvintas. Remiantis atliktų nusikalstamo elgesio recidyvo vertinimų duomenimis, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau pokyčiai, kurie šiuo metu stebimi, yra nepakankami, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojimas tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių, reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese. Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie smurto artimoje aplinkoje problemų įveikimą, dalyvavimą šiai problemai spręsti elgesio korekcijos programoje.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis A. V., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius bausmės jis atliko dar 2021 m. sausio 3 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė ir Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. A. V. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, taigi jis formaliai atitinka visas BK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Komisija sprendimą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo grindė išvada, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Teismas, susipažinęs su A. V. socialinio tyrimo išvada, asmens byla bei įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, su tokia Komisijos išvada nesutinka.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 58-133 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas jau trečią kartą, paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutarta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V. netaikyti. Komisija anuomet nuteistajam pateikė tokias rekomendacijas: nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą, savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek ginčijamame nutarime pripažįstama, jog nuteistasis rekomendacijas pilnai įvykdė. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo nepadarė jokių teisės pažeidimų, dalyvavo 2021 m. gruodžio 9 d. paskaitoje apie mediaciją, 2022 m. vasario 1 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose“, 2022 m. balandžio 9 d. dalyvavo motyvaciniame interviu su socialine darbuotoja, be to, A. V. lanko psichologo konsultacijas, taip pat kas mėnesį dengia ieškinį.

Komisija, motyvuodama neigiamą verdiktą, tiesiog išvardino eilę dinaminių kriminogeninių veiksnių, siejamų su A. V. pakartotinio nusikalstamumo vertinimu, ir trumpai konstatavo, jog nuteistojo pokyčiai valdant šių veiksnių riziką nėra pakankami. Tačiau teismas, susipažinęs su A. V. socialinio vertinimo išvada, nemato nuteistojo įvertinimų, kurie leistų daryti tokią išvadą. Minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išgryninti vertinant nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo gyvenimo būdą, aplinką šio nusikaltimo padarymo metu. Nuo šio nusikaltimo jau praėjo (duomenys neskelbtini) metų, kuriuos A. V. praleido įkalinimo įstaigose. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo elgesio, mąstymo, nuostatų atliekant laisvės atėmimo bausmę įvertinimų teismas neįžvelgia pagrindo teigti, kad nėra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Atvirkščiai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kardinaliai skiriasi nuo buvusio laisvėje, socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos iš esmės tik teigiamos nuteistojo charakteristikos. Pažymima, jog jis visuomet gailėjosi ir tebesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Iki šio nusikaltimo nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka už kitokius nei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. iki įkalinimo neturėjo jokios kriminalinės praeities. Nors iki nuteisimo nuteistasis buvo įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) specialybę, nuo pirmųjų įkalinimo dienų pareiškė norą užsiimti pozityvia veikla. Net ir turėdamas profesinę kvalifikaciją, iš karto išreiškė norą mokytis bei įgyti kitų sričių specialybes, todėl bausmės atlikimo laikotarpiu: 2011/2012 m., 2012/2013 m., 2013/2014 m., bei 2017/2018 m. mokėsi bei įgijo paklausias darbo rinkoje(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, su kuriomis sieja savo ateitį, galimybę įsidarbinti, išlaikyti save ir atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Iki suėmimo A. V. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), visiškai vienas išlaikė šeimą. Atvykęs į pataisos namus iš karto nurodė sutinkantis dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2011 m. balandžio 26 d. buvo įdarbintas Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), suteikiant (duomenys neskelbtini) pareigas. Vėliau atsiradus galimybei ir laisvai darbo vietai, nuo 2013 m. lapkričio 20 d. buvo įdarbintas(duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtos (duomenys neskelbtini) pareigos, o nuo 2018 m. sausio 10 d. paskirtos (duomenys neskelbtini) pareigos. Asmens darbinė motyvacija bei motyvacija naujų kvalifikacijų įgijimui visą laiką buvo ir tebėra aukšta, darbo pobūdžiui jis nėra išrankus, yra dirbęs įvairiose pareigose, nuo 2013 m. stabiliai dirbo(duomenys neskelbtini). Perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus, iš karto savarankiškai susirado darbą. Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. A. V. atsakingai žiūrėjo ir į savo finansines prievoles, pagal galimybes dengė priteistus civilinius ieškinius (iš nuteistojo išskaičiuota 5572,21 Eur), be to greta pervedinėjo lėšas savo (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su lošimu ar kitokiu kompulsyviu elgesiu, tačiau siekiant padengti ganėtinai reikšmingus finansinius įsipareigojimus, jam būtina užsitikrinti nuolatines, stabilias pajamas. Teismo vertinimu, dėl to nuteistajam kilti sunkumų neturėtų, jis tiek iki nusikaltimo turėjo paklausią darbo rinkoje specialybę ir gavo labai geras pajamas, tiek naujų paklausių specialybių įgijo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, realizuoti turimas kvalifikacijas darbo rinkoje jam neturėtų kilti jokių sunkumų. Galimybė dirbti laisvėje ir gerai uždirbti atitiktų ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi tokiu būdu būtų greičiau atlyginti civiliniai ieškiniai.

A. V. išlaikė artimus socialinius ryšius su artimais giminaičiais: broliu ir seserimi, jo teigimu, ir su (duomenys neskelbtini). Sesuo sutinka jį priimti gyventi pas save. Tad būdamas laisvėje turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą.

Duomenų apie tai, kad teisės pažeidėjas būtų lengvai paveikiamas, gaujos narys ar būtų patyręs grupės spaudimą, negauta. Pataisos namuose destruktyvių nuteistųjų grupių vengia, drausmine tvarka pataisos namuose buvo baustas 2 kartus, tačiau nuo 2016 metų jokių nuobaudų neturi, atvirkščiai net 24 kartus skatintas. Bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos nuostatos taikomos priežiūros atžvilgiu.

Piktnaudžiavimas alkoholiu praeityje neabejotinai buvo esminė aplinkybės, nulėmusi smurto naudojimą praeityje ir nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl teismas supranta Komisijos susirūpinimą, jog alkoholio vartojimas laisvėje išlieka kaip rizikos veiksnys, kuris gali būti suaktyvintas laisvėje. Tačiau šį faktą suvokia ir pripažįsta ir pats A. V., išsako tik neigiamas nuostatas dėl praeityje buvusio gyvenimo būdo ir nesaikingo alkoholio vartojimo, nėra linkęs minimizuoti alkoholio vartojimo sąsajų su nusikalstamu elgesiu, supranta alkoholio poveikį bei jo vartojimo padarinius. Įgyvendindamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis 2016 m. dalyvavo atvirame susitikime su AA atstovais, 2017 m. dalyvavo paskaitose apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą bei apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis, 2018 m. sėkmingai užbaigė programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, yra lankęsis kituose užsiėmimuose alkoholio vartojimo prevencijos tematika. Teismas pažymi, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo (duomenys neskelbtini) metų, pataisos namuose nei karto nebuvo fiksuota A. V. bandymų vartoti alkoholį faktų. Jau aštuonis mėnesius A. V. bausmę atlieka tik pusiau struktūruotoje aplinkoje, turi galimybę be jokios priežiūros išeiti į darbą, miestą, buvo net keliolikoje trumpalaikių išvykų į giminaičių namus, ir nei karto nepasinaudojo proga vartoti alkoholio. Šių aplinkybių kontekste teismas linkęs parodyti pasitikėjimą nuteistuoju. Be to, po lygtinio paleidimo probacijos procese nuteistojo kontrolė šiuo aspektu išliks, lygtinai paleistiems asmenims galioja absoliutus draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir probuojamojo įpročiai bus kontroliuojami, į pažeidimus operatyviai reaguojama. Nepateisinęs visuomenės lūkesčių dėl socialiai atsakingo gyvenimo būdo, A. V. bus grąžintas į pataisos namus atlikti likusios bausmės.

Komisija kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo nurodė, jog nėra duomenų apie smurto artimoje aplinkoje problemų įveikimą, dalyvavimą šiai problemai spręsti elgesio korekcijos programoje. Visų pirma, smurtas artimoje aplinkoje, teismo manymu, buvo susijęs su nesaikingu alkoholio vartojimu. Nėra duomenų, kad A. V. būtų buvęs agresyvus būdamas blaivus. Antra, pati Komisija praeito lygtinio paleidimo svarstymo metu nurodė iki kito svarstymo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau nesukonkretino, jog tai turi būti būtent smurtinio elgesio įveikimo programos. Be to, nuteistasis pagrįstai nurodo, jog šis Komisijos prikaištas nepagrįstas, jis dalyvavo įvairiose smurto naudojimo mažinimą skatinančiose programose – 2017 m. nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė „Konfliktų valdymo užsiėmimus“, o 2021 m. birželio mėnesį dalyvavo individualiuose psichologo užsiėmimuose dėl smurtinio elgesio keitimo (įrašas užfiksuotas individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje). Išvadoje pažymėta, jog po dalyvavimo programoje „Mąstymas ir elgesys“ nustatyti teigiami pokyčiai: nuteistasis moka spręsti konfliktines situacijas be smurto naudojimo, moka taikyti visuomenėje priimtas konfliktų sprendimo strategijas. Be to, atsižvelgtina, jog nuteistasis šiuo metu turi darbą ir socialinės reabilitacijos užsiėmimus turi derinti su darbine veikla. Galiausiai nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio programos nebus A. V. pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matys tokį poreikį.

Teismas dar kartą pažymi, jog tokie rizikos veiksniai kaip emocijų valdymo problemos, impulsyvus elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojimas tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių daugiau yra siejami su nuteistojo praeitimi. Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad tokios pat charakteristikos būtų buvusios stebimos bausmės atlikimo metu. Apibūdinat A. V. elgesį ir bendravimą, pažymima, jog jis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, apgalvoja savo veiksmus. Geba formuoti gerus darbo santykius su bendradarbiais ir savo vadovais, priimti naujas idėjas ir praplėsti savo požiūrį. Nuteistojo elgesyje nėra stebima diskriminacinių nuostatų apraiškų. Šiuo metu asmens vertybių sistema remiasi įprastomis socialinėmis normomis. Elgesys laisvės atėmimo metu bei nuostatos visiškai nėra orientuotos į kriminalinį elgesį. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis renkasi teigiamai charakterizuojamus draugus, bendrauja su teigiamą įtaką darančiais nuteistaisiais. Nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, bendraudamas su administracijos atstovais visuomet yra mandagus ir taktiškas. Su Pusiaukelės namų darbuotojais taip pat bendrauja mandagiai, pagarbiai. Su kitais Pusiaukelės namų nuteistaisiais sutaria. Už gerus darbo rezultatus, puikų elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse bausmės atlikimo metu skatintas net 24 kartus. Nustatytos A. V. teigiamos nuostatos darbinės veiklos, taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Nuteistais atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose savarankiškai surado darbą, problemų dėl darbo atlikimo bei su kolektyvu neturi. Pravieniškių pataisos namuose taip pat dirbo. Nuteistojo elgsenoje stebimi gebėjimai įsisąmoninti savo elgesio pasekmes, imtis veiksmų šalinant savo nepageidaujamą elgesį, įpročius, gyvenimo stilių bei mąstymą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija apibūdino nuteistąjį kaip ramaus ir sugyvenamo būdo, mandagų, konfliktuoti nelinkusį asmenį, kuris siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo (2016 m. lapkričio 23 d. charakteristika). Jo darbdaviai, mokymo įstaigos ne kartą apibūdino jį kaip stropų, drausmingą ir pareigingą darbuotoją ir mokinį. Penkerius pastaruosius metus bausmės atlikimo vietose jis tik giriamas ir skatinamas dėl nepriekaištingo elgesio, nefiksuojama jokių režimo pažeidimų. Reikšminga ir tai, kad bausmės atlikimo metu, nepaisant Komisijos nutarime akcentuojamų rizikos veiksnių, A. V. nusikalstamo elgesio rizika visų atliktų vertinimų metu buvo vertinama tik kaip žema ir netgi buvo stebimas tolesnis jos mažėjimas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas nelaiko pagrįsta Komisijos išvados, jog nuteistojo pokyčiai mažinant rizikos veiksnius nepakankami.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, bus kontroliuojamas probacijos tarnybos nustatytų įpareigojimų ir draudimų vykdymas. Nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis nedelsiant bus grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad A. V. atliko didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) paskirtos jam (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu pastaruoju metu sudaro pagrindą manyti, kad A. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu taikytinas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 58-133 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. V. ir A. V. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.