- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- A-802-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02719-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimustis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Europos žmogaus teisių fondas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir lygių galimybių kontrolierius) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (15)SN-110)S-355 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės R. Š. galbūt diskriminacinio pobūdžio pasisakymo, išsakyto 2015 m. kovo 24 d. „Lietuvos žinios“ interviu metu.Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. kovo 26 d. padavė skundą Tarnybai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės R. Š. išsakyto galbūt diskriminacinio pobūdžio pasisakymo, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas sąmoningai neveikia, t. y. nevykdo savo funkcijų ir uždavinių. Ministrės pasisakymas buvo paskelbtas viešai ir atsakovui buvo prieinamas informacijos šaltinis, kurį jis galėjo ištirti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-54/07, tvirtino, kad vien asmens viešas pasisakymas yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimos tiesioginės diskriminacijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad ministrės pasisakymas apie garbaus amžiaus darbuotojus gali būti diskriminuojančio pobūdžio, kadangi yra nuvertinami jų gebėjimai, tinkamumas darbui, užsimenama apie pakeitimą jaunesniais. Pareiškėjo nuomone, tyrimas dėl ministrės galbūt diskriminacinio pobūdžio pasisakymo atitinka atsakovo kompetenciją (Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 str.).Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad jis privalo pradėti tyrimą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo darbo santykių srityje tik esant objektyviems duomenims, jog darbdavys nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. Atsakovo teigimu, jis neturi duomenų, kad nors vienas Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojas ar darbuotojas būtų patyręs mažiau palankias darbo sąlygas ar kitokį savo teisių suvaržymą dėl savo amžiaus, t. y. nebuvo nustatytas asmuo, manantis, jog buvo pažeistos jo lygios galimybės (nukentėjusysis). Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis neturėjo pagrindo pradėti tyrimą savo iniciatyva, nes skunde ir jo prieduose nebuvo lygių teisių pažeidimo požymių (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 str. 3 d.). Atsakovas pažymėjo, kad jis pagal Lygių galimybių įstatymo 10 ir 15 straipsnių nuostatas atlieka tyrimus tik dėl lygių galimybių pažeidimų, o darbdavio viešų, galbūt diskriminacinio pobūdžio pasisakymų nagrinėjimas ir vertinimas nepriskirtas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ skundą atmetė.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, reikšdamas teismui skundą, nenurodė įstatymo, kuriuo jam būtų pavesta ginti viešąjį interesą lygių galimybių užtikrinimo srityje. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2078/2013) jau yra konstatavęs, jog nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nei Lygių galimybių įstatymas nesuteikia pareiškėjui teisės teisme ginti viešąjį interesą moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo srityje. Teismo vertinimu, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinta tik galimybė bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui inicijuoti tyrimą dėl lygių teisių pažeidimo pateikiant skundą Tarnybai, tačiau subjektai, kurių teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nėra daroma įtaka, neturi teisės skųsti Tarnybos priimtų sprendimų teismui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog Sprendimas darytų kokią nors įtaką jo (pareiškėjo) teisėms ar teisėtiems interesams, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ administraciniame procese veikia kaip suinteresuoto fizinio asmens, kuris būtų buvęs diskriminuojamas dėl amžiaus ar Sprendimu būtų buvę pažeistos kitos konkretaus asmens teisės ar teisėti interesai, procesinis atstovas.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjo teigimu, ministrės galbūt diskriminacinio pobūdžio pasisakymas buvo paskelbtas viešai ir atsakovui buvo prieinamas informacijos šaltinis, kurį jis galėjo ištirti (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 str. 3 d.). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje C-54/07 suformuotą praktiką vien asmens viešas pasisakymas yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimos tiesioginės diskriminacijos. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti lygybės principą, įtvirtintą netgi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, gina ne tik šiuo atveju diskriminuojamų vyrų teises, bet ir viešąjį interesą (VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ įstatų 1, 2 p.). Teismui ir teisės aktams susiaurinus viešojo intereso sampratą ir nevyriausybinių organizacijų teises lygybės ir diskriminacijos srityse, daugumos pažeidžiamų grupių teisės ir teisėti interesai niekada nebūtų apginti. Pareiškėjas savarankiškai pateikė atsakovui skundą todėl, kad niekas iš Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų nedrįso savarankiškai apskųsti akivaizdžiai diskriminacinio ministrės pasisakymo. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas, nes pareiškėjo teisės nėra (nebuvo) pažeistos, jis neatstovauja asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, pareiškėjui įstatymu nėra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2078/2013 yra įvertinęs pareiškėjo procesinę padėtį iš esmės analogiškoje situacijoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai sieja nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-54/07, nes nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nelaikytinos identiškomis aplinkybėms, susiklosčiusioms Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje C-54/07.Pagal Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnį lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte darbdaviui nustatytos pareigos (naudoti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos kriterijus) nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali pasireikšti išimtinai tik veikimu. Nei pareiškėjo atsakovui pateiktame skunde, nei šiame skunde nurodytos informacijos patikrinimo metu nebuvo nustatyti darbdavio (šiuo atveju ministrės R. Š.) veiksmai, kuriais buvo nevykdoma ar netinkamai vykdoma Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtinta pareiga. Nesant lygių teisių pažeidimo požymių, lygių galimybių kontrolieriui pradėti tyrimą savo iniciatyva pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 straipsnio 3 dalį nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą; kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį atstovas pagal pavedimą teisę atlikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus procesinius veiksmus turi tik tuomet, jei įgaliojimas atlikti kiekvieną iš tokių procesinių veiksmų yra specialiai aptartas įgaliojime. Tokie procesiniai veiksmai, kurie turi būti specialiai aptarti įgaliojime, yra teismo sprendimo ar nutarties apskundimas, įgaliojimų perdavimas kitam asmeniui (per įgaliojimas) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6, 7 p.). ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 7 dalį, jeigu ABTĮ 134 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą pareiškėjo vardu pasirašė VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ teisininkas L. J. (L. J.). VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ įstatai patvirtina, kad pareiškėjo vadovas (direktorius) yra vienasmenis valdymo organas (26.2 p.), kuris atstovauja santykiuose su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir Lietuvos bei užsienio organizacijomis (35.8 p.), pareiškėjo vardu pasirašo sutartis ir kitus dokumentus (35.9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ direktorės M. R.-V. 2015 m. sausio 5 d. įgaliojime S. R. suteikta teisė direktorės ir pareiškėjo vardu pasirašyti pareiškėjo darbuotojų įgaliojimus, tačiau jos teisė pasirašyti apeliacinį skundą pareiškėjo vardu ar įgalioti kitą asmenį pateikti tokį apeliacinį skundą nėra aptarta. 2010 m. spalio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d. notarės patvirtintuose įgaliojimuose taip pat nėra aptarta S. R. teisė pasirašyti apeliacinį skundą pareiškėjo vardu ar įgalioti kitą asmenį tai padaryti, be to, notarės 2010 m. spalio 29 d. patvirtintas įgaliojimas apeliacinio skundo pateikimo metu jau nebegaliojo, o notarės 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvirtintas įgaliojimas buvo sudarytas jau po apeliacinio skundo pateikimo. Nors pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme buvo sudaryta galimybė pateikti tinkamus įgaliojimus, tačiau pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. gegužės 17 d. pateiktuose M. R.-V. įgaliojimuose S. R. jos teisė apskųsti teismo sprendimą pareiškėjo vardu ar įgalioti kitą asmenį pateikti tokį apeliacinį skundą nėra specialiai aptarta, kaip to reikalauja ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis. Jau minėtas kartu su apeliaciniu skundu pateiktas S. R. pasirašytas 2015 m. gegužės 7 d. įgaliojimas L. J. nesuteikia teisės jam pasirašyti pareiškėjo vardu apeliacinį skundą, nes jame tik nurodyta bendro pobūdžio teisė pareiškėjo vardu pasirašyti dokumentus, teikiamus Lietuvos Respublikos teismams, tačiau teisė apskųsti teismo sprendimą nėra aptarta, be to, tokia teisė nebuvo specialiai aptarta ir S. R., kuri pasirašė 2015 m. gegužės 7 d. įgaliojimą L. J., suteiktuose įgaliojimuose. Konstatuotina, kad apeliacinį skundą šioje byloje pasirašė įgaliojimų apskųsti teismo sprendimą neturintis atstovas – VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ teisininkas L. J., todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p. ir 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.