Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. L. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 12d. nutarimo Nr. 10N-1574616-12 2011 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 10N-1574616-12 už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą nubaustas 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. L. L. nubaustas už tai, jog jis 2012 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. Trakų r. savivaldybėje, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 26 km vairuodamas automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį. Tokiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4 p., 8 p., 28 p.

1. Dėl būtinojo reikalingumo būklės

ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Protokole numatytą pažeidimą fiksavo policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtas automobilis (policijos automobilis), kuris vykdė neviešąjį patruliavimą. Policijos patrulių veiklos instrukcijoje neviešasis patruliavimas apibrėžiamas kaip veikla, kuria patruliai, patruliuodami specialiomis spalvomis nenudažytais ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais, motociklais, kitomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, dėvėdami policijos pareigūnų uniformą arba civilinius drabužius, užtikrina jiems keliamų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo maršrutuose.

Pareigūnai, vairuojantys policijos automobilį, turėjo stabdyti automobilį užfiksavę pirmąjį pažeidimą, t.y. kai automobilis aplenkė policijos automobilį kirsdamas ištisinę eismo juostą, tačiau to nepadarė. Vietoje to, jie pradėjo neviešai persekioti automobilį, ir tokiais savo veiksmai išgąsdino automobilio vairuotoją bei privertė jį pakartotinai kelis kartus pažeisti KET. L. L. buvo agresyviai persekiojamas, dėl ko jis pagrįstai manė, kad policijos automobilį vairuojantis asmenys nori pasikėsinti į jo nuosavybę, sveikatą, laisvę ar gyvybę. Todėl automobilio vairuotojas bandė kaip įmanoma greičiau atitrūkti nuo persekiotojų, taip priverstinai pažeisdamas KET.

Policijos veiklos įstatymo 21 str. numato, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 62.1 punkte numatyta, kad patruliai, užtikrinantys viešąją tvarką patruliavimo sektoriuose ar postuose, privalo užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos ir kitus teisės pažeidimus bei nusikaltimus.

Policijos patrulių veiklos instrukcija numato atvejus, kai galimas asmenų persekiojimas: patrulis įvykio vietoje privalo persekiojant ieškomus ar įtariamus padarius teisės pažeidimus asmenis, vairuotojus, kurie nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukė iš autoavarijos vietos (32.3 p.); jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (77.2 p.); jeigu vairuotojas su transporto priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos, atvykus į tokios autoavarijos vietą, papildomai būtina suderinus su budėtoju arba atvykusiu operatyvinės tardymo (kvotos) grupės vadovu, persekioti pasitraukusią transporto priemonę arba ieškoti jos netoli autoavarijos vietos (94.4 p.); patruliai, užtikrinantys viešąją tvarką patruliavimo sektoriuose ar postuose, privalo persekioti asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą, tol, kol bus sulaikyti ar jų sulaikyti bus neįmanoma (132.5 p.).

Pažymėtina, kad policijos automobilį vairuojantys policijos pareigūnai, būdami pirmojo KET pažeidimo liudininkai, nesustabdė automobilio, nors pagal Policijos veiklos įstatymo 21 str. ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 62.1 punktą turėjo tai nedelsdami padaryti. Vėliau policijos automobilį vairuojantis pareigūnai pradėjo neviešai persekioti automobilį, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo. Tokiai neteisėtais veiksmais pareigūnai sudarė prielaidų automobilio vairuotojui manyti, kad jis yra persekiojamas agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie galėjo kelti grėsmę jo nuosavybei, sveikatai, laisvei ar gyvybei.

Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad L. L., pažeisdamas KET, buvo būtinojo reikalingumo būklėje. ATPK 250 str. 4 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju. Todėl L. L. prašo, kad nutarime numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

2. Dėl veikos kvalifikavimo

Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad L. L. padarė KET pažeidimus nebūdamas būtinojo reikalingumo būklėje arba pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124 (2) str. 1 d.

Pirmasis KET pažeidimas buvo padarytas tada, kai automobilis aplenkė policijos automobilį kirsdamas ištisinę eismo juostą. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 124 (1) str. 2 d. Tokia L. L. veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 124 (2) str. 1 d.

Vėlesnių KET pažeidimų fiksavimas buvo atliktas neteisėtai, todėl negali būti panauduotas prieš automobilio vairuotoją. Visų pirmą policijos pareigūnai nevykdė pareigos stabdyti automobilio vairuotoją po pirmojo KET pažeidimo. Antra, policijos pareigūnai neturėjo teisės neviešai persekioti automobilį. Trečia, policijos pareigūnai provokavo automobilio vairuotoją pakartotinai pažeisti E. T. duomenys, surinkti policijos pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus, negali turėti įrodomosios galios šioje byloje.

ATPK 124 (2) str. 1 d. numato sankcijas už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlęs pavojingą situaciją tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, norint kvalifikuoti veiką pagal ATPK 124 (2) str. 1 d. reikia nustatyti vieną iš dvejų faktinių situacijų: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui; 2) kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją.

Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojas sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį. Tačiau automobilio vairuotojas paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad keli KET pažeidimai (siauros ištisinės linijos kirtimas) sukėlė grėsmę eismo saugumui, o taip pat, kad KET pažeidimas (siauros ištisinės linijos kirtimas) sukėlė pavojingą situaciją. Vien pakartotinis KET pažeidimas (siauros ištisinės linijos kirtimas) nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiklą pagal ATPK 124 (2) str. 1 d.

Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra ATPK 124 (2) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl L. L. prašo, kad nutarime numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų nutraukta.

Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad L. L. padarė protokole užfiksuotus KET pažeidimus nebūdamas būtinojo reikalingumo būklėje arba pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, o taip pat, kad jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124 (2) str. 1 d., L. L. turėjo būti taikoma nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

ATPK 124 (2) str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 30 (1) str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nutarime nurodyta, kad ATPK 30 (1) str. negali būti taikomas, kadangi yra galiojanti nuobauda už KET pažeidimą. L. L. mano, kad nutarime nepagrįstai nurodyta sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda), kadangi jis buvo baustas pagal kitą ATPK straipsnį, o nuo pažeidimo padarymo jau praėjo vieneri metai. Be to, sunkinančios aplinkybės buvimas nedraudžia taikyti ATPK 30 (1) str.

Be nutarime nurodytos lengvinančios aplinkybės (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius), dar turėjo būti nurodyta kita lengvinanti aplinkybė, t.y. pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (jei šioje byloje būtų nustatyta, kad jos tikrai buvo peržengtos, nes L. L. mano, kad buvo būtinojo reikalingumo būklėje).

Svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Pažeidimas nesukėlė kitiems eismo dalyviams jokių neigiamų pasekmių ir nepadarė žalos. L. L. dirba UAB „Cornesta". Darbe charakterizuojamas teigiamai. Darbo funkcijų atlikimui jam nuolat tenka važinėti po visą Lietuvą darbo reikalais, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas sukeltų neigiamų padarinių jo galimybei toliau dirbti. Be to, KET pažeidimai buvo išprovokuoti policijos pareigūnų.

Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad L. L. gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Todėl L. L. mano, kad jam turėjo būti taikoma nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad L. L. padarė protokole užfiksuotus KET pažeidimus nebūdamas būtinojo reikalingumo būklėje arba pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, o taip pat, kad jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124 (2) str. 1 d., o taip pat, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30 (1) str. ir skirti nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, L. L. turėjo būti taikoma švelnesnė nuobauda.

ATPK 124 (2) str. 1 d. sankcijos vidurkis yra 600 Lt bauda (400 Lt/2 + 800 Lt/2) su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 mėn. (1 mėn./2 + 3 mėn./2). Nutarimu L. L. buvo paskirta didesnė, negu sankcijos vidurkis, nuobauda (600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėn.). Atsižvelgiant į visas atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes, turėjo būti skirta mažesnė, negu sankcijos vidurkis, nuobauda (bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 mėn.).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. L. prašo nutraukti protokole numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, o neesant pagrindo jos nutraukti, taikyti nuobauda, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, o neesant pagrindo taikyti nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą iki vieno mėnesio.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma pil. L. L. skundo netenkinti. Nurodoma, kad L. L. teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 1 d. Pažeidimas įrodytas protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Nutarimu parinkta sankcija yra pagrįsta, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms.

Byloje buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (pvz. 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje N062-6254/2009; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 5681/2010, kt.). Minėtas pažeidimas buvo padarytas 2011-07-04, todėl metai nuo pažeidimo padarymo nepraėjo, kaip skunde nurodo L. L..

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skundas netenkintinas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 10N-1574616-12 L. L. nubaustas už tai, jog jis 2012 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. Trakų r. savivaldybėje, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 26 km vairuodamas automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį. Tokiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4 p., 8 p., 28 p. Už šį pažeidimą L. L. nubaustas 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams

ATPK 301 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.)

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Kaip matyti iš skundo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. ir nurodo, kad jo veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 124¹ str. 2d.

Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl kurių turėtų būti patenkintas jo skundas t.y. būtinasis reikalingumas, neteisingas veikos kvalifikavimas, ATPK 30¹ straipsnio taikymas ir nuobaudos skyrimo pažeidimai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

Dėl būtinojo reikalingumo būklės

Kaip teisingai nurodo pažeidėjas ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismas pažeidėjo nurodytus argumentus, kad jis nesuprato (šviesiu paros metu), kad yra stabdomas ženklais nepažymėto policijos automobilio ir galvodamas, kad jis yra persekiojamas ir dėl to gresia jo gyvybei pavojus dėl tos priežasties jis stengdamasis atitrūkti nuo persekiotojų kelis kartus pažeidė KET reikalavimus vertina kritiškai, laiko ją pažeidėjo gynybine pozicija, todėl veiką nelaiko atitinkančią būtinojo reikalingumo sąlygų numatytų ATPK 17 str. normoje.

Dėl veikos kvalifikavimo

ATPK 124 (2) str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 124¹ str. 2 d. numato administracinę atsakomybę transporto priemonių vairuotojams už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Teismas atmesdamas pažeidėjo argumentus dėl būtinojo reikalingumo būklės mano, kad pažeidėjo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 124 (2) str. 1 d., kaip asmens vienu metu ar paeiliui padariusio kelis eismo taisyklių pažeidimus, o ne pagal ATPK 124 (2) str. 1 d. kaip nurodo pažeidėjas.

Dėl ATPK 30 (1) straipsnio taikymo ir. dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytuose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30¹ str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 36 str. numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad L. L. 2011-07-19 d. yra baustas už už KET pažeidimą t.y. už ATPK 124 str. 4 d. pažeidimą, todėl byloje be atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo teisingai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) t.y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismas mano, kad administracinė nuobauda yra paskirta pagrįsta neprieštaraujanti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms ir įvertinus visas bylos aplinkybes. Paskirtos nuobaudos keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl skunde išdėstyti argumentai yra atmestini ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

nutaria:

Skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-04-12 nutarimą Nr 10N- 1574616-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.