- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1576-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- A. L.
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 24.4.
2011 m. lapkričio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4288-568/2011 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl 13 000 Lt priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovo A. L. 13 000 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1995-06-28 priimtu sprendimu, ištuoka įregistruota 1996-06-04, turtas, įgytas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo padalintas. Gyvendami santuokoje jie įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovo vardu, tačiau šalims priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise. 2001-01-17 atsakovas pardavė butą už 26 000 Lt. Ieškovė davė sutikimą parduoti minėtą butą, tačiau atsakovui pardavus turtą, jis ieškovei negrąžino už parduotą butą dalies gautos sumos – 13 000 Lt, kuri jai tenka, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto savininkei, nes bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas. Nurodė, kad atsakovas nemokėjo alimentų vaikui, nors per skyrybas teismas priteisė vaiko globą jai. Prašė priteisti jai iš atsakovo 30 000 Lt turtinę žalą, nes neteko savo gyvenamo ploto, prašė priteisti jai 12 000 Lt alimentus už 10 metų, nes atsakovas liko skolingas, šiuo metu vaikas jau pilnametis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės sutikimas parduoti butą nebuvo reikalingas, nes bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovui priteisė 400 Lt atstovavimo išlaidas ir 8 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu siuntimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 1995-06-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1996-06-04, įrašo Nr. 611. 2001-01-17 sutartimi atsakovas 2 kambarių butą už 26 000 Lt pardavė O. G..
Teismas nurodė, kad tuo metu santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo klausimus reglamentavo LR Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau LR SŠK), galiojęs iki 2001-07-01. LR SŠK 23 str. 4 d. numatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Šioje byloje ieškinio senaties termino pradžia yra 1996-06-04 ištuokos įregistravimas, nes pagal LR SŠK 40 str. santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Ieškinio senaties termino pabaiga – 1999-06-04. Ieškinio senaties terminas (treji metai) pasibaigė iki įsigaliojant 2000 m. CK, todėl sprendžiant šį ginčą 2000 m. LR CK netaikytinas. Teismas sprendė, kad ieškinys yra paduotas po to, kai pasibaigė įstatyme numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl šioje byloje taikomos ieškinio senaties pasibaigimo pasekmės, reiškiančios pagrindą atmesti tokį ieškinį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė net 14 metų negynė savo teisių tiek ir dėl santuokinio turto padalijimo, tiek ir dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes vaikas gyvena kartu su tėvu, jau tapo pilnamečiu. Ieškinys dėl pinigų priteisimo siejamas su 2001-01-17 pirkimo-pardavimo sandoriu, pareikštas praėjus bendram 10 metų ieškinio senaties terminui nuo paties sandorio sudarymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė R. L. prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, netaikyti ieškinio senaties termino ir spręsti ginčą dėl skolos. Nurodė, kad atsakovas, pardavęs šalių butą, kartu pardavė ir jos dalį, o iš gautų pinigų sumos jos dalies nedavė. Apeliantė šiuo metu neturi savo gyvenamojo ploto, įsigyti buto dėl didelės nekilnojamojo turto kainos negali.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. L. prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokinio turto padalinimo ir ieškinio senaties taikymo klausimus. Apeliacinis skundas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Ieškovės skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra nepagrįsti ir prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinio senaties termino eiga pagal 1964 m. CK ar kitus įstatymus tam tikriems reikalavimams pareikšti prasidėjo iki 2001 m. liepos 1 d., tai ieškinio senaties terminų eigos pradžiai nustatyti 2000 m. CK taisyklės negali būti taikomos, nes turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. Jeigu ieškinio senaties termino eiga tam tikriems reikalavimams teisme pareikšti prasidėjo iki 2001 m. liepos 1 d., 2000 m. CK numatyti nauji ieškinio senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos ieškinio senaties termino eigos nutraukimo taisyklės turi būti taikomi tik tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas, įsigaliojus 2000 m. CK, dar nebuvo pasibaigęs ir 2000 m. CK numatytos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties terminą sustabdyti, arba aplinkybės, sudarančios ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindą, atsirado įsigaliojus 2000 m. CK (2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Jeigu tokios aplinkybės atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, bet egzistavo ir po 2001 m. liepos 1 d., tai 2000 m. CK numatyti nauji ieškinio senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos ieškinio senaties termino eigos nutraukimo taisyklės taikomi tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Tad spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: 1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.
Bylos medžiaga įrodyta, kad šalys santuoką nutraukė (b. l. 11, 13) galiojant SŠK. SŠK 23 str. 3 d. yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti. SŠK 9 str. nurodyta, kad ieškinio senaties terminams, kurie taikomi šeimos teisiniams santykiams, jei įstatyme nenustatyta kitaip, turi būti taikomos civilinių įstatymų dėl ieškinio senaties terminų taisyklės. Ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektyvinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 str.). Dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo šis terminas skaičiuotinas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2007). Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai neabejotinai tvirtina, kad ieškovės ištuokos įregistravimas 1996-06-04 sutapo su ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimu, ieškovės paaiškinimu, su atsakovu santykiai nebuvo geri, todėl nenorėdama triukšmauti ir pakenkti tuo metu nepilnamečiam šalių sūnui, ieškovė nereikalavo kompensacijos už turtą, tam tikrą laiką pagyvenusi ginčo bute, kai susidarė skolos, išėjo gyventi į motinos butą ir ten gyvena 10 metų , t. y. ieškovė nuo ištuokos įregistravimo galėjo visiškai įgyvendinti savininkės teises į ginčo butą, tačiau to nedarė asmeniniais motyvais, nenorėdama susipykti su atsakovu, o taip pat dėl to, kad nežinojo įstatymo ir neturėjo lėšų sumokėti advokatui už atstovavimą teisme. Taigi konstatuojama, kad ieškovė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jai kreiptis į teismą, nenurodė. Ieškovė ieškinį turėjo pareikšti iki 1999-06-04, tačiau jo nepareiškė. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas davė ieškovei 4000 Lt už butą, bet ieškovė norėjo daugiau, mano, kad atsakovas privalėjo jai nupirkti vieno kambario butą. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad ginčo butu nesirūpino ir mokesčių nemokėjo, po to, kai išsikėlė iš buto, ginčo butu rūpinosi atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laikotarpis, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laikotarpį suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laikotarpį, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama “miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, o ne vien į ieškovo interesus. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė po ištuokos įregistravimo per įstatymo nustatytą terminą (trejus metus) nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo buto dalį nustatymo dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis (nenoras pabloginti santykių su atsakovu, įstatymo nežinojimas, lėšų teisinėms konsultacijoms trūkumas). Kadangi ieškovė praleido ieškinio senatį reikšti reikalavimą dėl ½ dalies ginčo buto priteisimo, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovės ieškinys atmestas CK 1.131 str. 1 d. pagrindu pagrįstai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleistos ieškinio senaties. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo nekeisti.