Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-1666-331/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: I2-1666-331/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04275-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Trečiasis asmuo: Lietuvos, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I2-1666-331/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7; 55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-10 nusprendė nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) su tarnybinių pareigų vykdymu.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. TS-10; 2) perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai.

2.1. Paaiškina, Komisija 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-3 iš dalies tenkino pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimų susiejimo su tarnybinių pareigų vykdymu. Per tą laikotarpį, kai gydėsi patirtą traumą ir kol Komisija nagrinėjo pareiškėjo prašymą, pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymu pripažinti, kad diagnozuotas sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini)) yra siejamas su tarnybinių pareigų atlikimu.

2.2. Pažymi, kad pradėdamas profesinę karo tarnybą buvo sveikas, nesirgo jokiomis psichinėmis ligomis, neturėjo depresijos sutrikimų, todėl diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas yra patirtos kelio traumos pasekmė, kai per ilgai užsitęsė gydymas, sveikata vis blogėjo. 2021 m. balandžio 6 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. Nurodo, kad visa tai pareiškėją labai slegia ir įtakoja jo psichiką. Kelio traumos gydymas brangiai kainuoja, už operacijas ir procedūras tenka mokėti pinigus, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) visiškai yra nusišalinusi nuo gydymo. Už medicinines procedūras, vaistus, mokėjo iš savo pinigų, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) ar Karo medicinos tarnyba neprisidėjo prie patirtos traumos gydymo. Teigia, kad jaučiasi paliktas likimo valiai ir dėl tokio atmestino ir nesąžiningo Ministerijos ir Karo medicinos tarnybos požiūrio į kario patirtą traumą ir atsirado psichologinio pobūdžio problemos.

2.3. Teigia, kad Komisija, atmesdama jo prašymą pripažinti, kad diagnozuotas sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra siejamas su tarnybinių pareigų atlikimu, 2021 m. spalio 29 d. sprendime Nr. TS-10 nepateikė jokių argumentų, o vadovavosi tik nuomone ir kažkada pareiškėjo rašytu pasiaiškinimu, kad neturi pretenzijų dėl jam suteikiamų paslaugų, bet vėliau viskas pasikeitė.

2.4. Pažymi, kad sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) atsirado praėjus beveik dviem metams po kelio traumos ir yra užsitęsusio ir nelabai sėkmingo kelio traumos gydymo pasekmė, bet Komisija atsisako susieti sveikatos sutrikimą su tarnybinių pareigų vykdymu. Civilinėje gydymo įstaigoje buvo nustatytas sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini), bet Ministerija ir Komisija tai neigia. Nors Karo medicinos tarnybos specialistai niekuo neprisidėjo ir nedalyvavo nustatant sveikatos sutrikimą pagal (duomenys neskelbtini), bet Komisija pateikia savo išvadą, kad jiems nepakanka duomenų šio sveikatos sutrikimo diagnozavimui. Mano, kad atsiradus nesutarimams, ginčams ir civilinių gydytojų nustatytos diagnozės neigimui, būtina skirti psichiatrinę teismo medicininę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar sveikatos sutrikimą pagal (duomenys neskelbtini) įtakojo patirta kelio trauma, užsitęsęs kelio traumos gydymas, visiškas tarnybos atsiribojimas nuo kelio traumos gydymo, paliekant visas iškilusias sveikatos problemas spręsti pačiam ir nemažą dalį išlaidų apmokant iš savo asmeninių pinigų, nors traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas. Toks Karo medicinos tarnybos elgesys ir veiksmai sudarė sąlygas atsirasti sveikatos sutrikimui pagal (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje bei Tarnybinio tyrimo komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (toliau – ir Nuostatai), Komisija nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Komisija turi įvertinti, ar tam tikri su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba susiję veiksniai, egzistavo ir/ar šie veiksniai galėjo sukelti sveikatos sutrikimą. Šiuo atveju Komisija pagal kompetenciją turėjo nustatyti galimą priežastinį ryšį tarp pareiškėjui diagnozuoto sveikatos sutrikimo ir jo pareigų vykdymo.

3.1. Pažymi, kad vien tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) išduotos darbingumo lygio pažymos turėjimas, gydytojų įrašai apie atliekamus medicininius tyrimus ar skiriamą gydymą, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybos pareigų buvimo. Pareiškėjui aptariamas sveikatos sutrikimas buvo diagnozuotas praėjus daugiau nei metams (t. y. 2021 m. vasario mėn.) po tarnybos metu patirtos traumos (trauma patirta 2019 m. spalio mėn.) ir jo atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Komisija, atlikdama tyrimą, vertino tiek visas faktines aplinkybes, galimai galėjusias turėti įtakos sveikatos sutrikimo atsiradimui, tiek medicininį šio sveikatos sutrikimo pobūdį.

3.2. Teigia, kad Komisija nustatinėjo ir vertino visas faktines aplinkybes, galimai lėmusias sveikatos sutrikimo atsiradimą. Pareiškėjas po 2019 m. patirtos dešinės kojos kelio sąnario traumos turėjo laikiną nedarbingumą: nuo 2019 spalio 28 d. iki 2020 rugpjūčio 12 d. (nepertraukiamai 290 dienų) bei nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. liepos 2 d. (nepertraukiamai 264 dienas). Nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimami jam palankūs sprendimai, t. y. pareiškėjas perkeliamas į laikinąjį personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų, grįžus iš nedarbingumo surandamos atitinkamos pareigos, konsultuojama iškilusiais klausimais, du kartus paskiriama materialinė pašalpa, teikiamos medicininės paslaugos (pvz. odontologo). Atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas yra pateikęs paaiškinimą, kuriame teigia, kad Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (pajėgos, kuriose pareiškėjas tarnavo) personalas elgėsi atsakingai, kompetentingai, jokių pretenzijų dėl tarnybos sąlygų ar neigiamų komentarų, replikų, susijusių su jo sveikatos būkle nepatyrė, todėl pareiškėjo teiginiai apie atmestiną darbuotojų požiūrį jo atžvilgiu vertintini kritiškai. Pareiškėjas visą laikotarpį po patirtos traumos (2019 m. spalio 21 d.) buvo profesinės karo tarnybos karys ir jam buvo taikomos karo tarnybos santykius reglamentuojančios nuostatos, taikomos minėtos socialinės garantijos ir pan., o į atsargą išleistas tik 2021 m. rugsėjo 24 d., kai Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) buvo pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai. Pažymi, kad pareiškėjas 2021 rugsėjo 6 d. KMEK pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą dėl nustatytos būklės „Problemos, susijusios su gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus“, o ne dėl šioje byloje vertinamo sveikatos sutrikimo.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovės teigimu, karo medicinos specialistai įvertinę tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek turimą medicininę dokumentaciją, pateikė medicininę išvadą (2021 m. rugsėjo 29 d. ekspertinė nuomonė Nr. 4), kuria Komisija ir rėmėsi priimdama sprendimą. Minėtoje medicinos išvadoje nurodyta, kad įvertinus depresijos etiologiją, pasireiškimą ir eigą taip pat pareiškėjo prašyme ir paaiškinime išdėstytas aplinkybes (situacijas) galima daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės (situacijos) negalėjo būti vienintele arba pakankama priežastimi minėtam sveikatos sutrikimui išsivystyti. Svarbu pažymėti ir tai, kad KMEK teikdama medicininę išvadą visapusiškai įvertina galimas sveikatos sutrikimo atsiradimo priežastis, medicininę informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, turėtus susirgimus ir tyrimus (įskaitant psichologinius tyrimus). Mano, kad pareiškėjo su skundu pridedami medicininiai išrašai savaime nepagrindžia priežastinio ryšio, jie tik patvirtina faktą, kad pareiškėjui yra diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau Komisija, atlikdama tyrimą (remdamasi medicininėmis išvadomis), turėjo įvertinti, ar minėti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl tarnybinių pareigų vykdymo.

3.4. Mano, kad ekspertizės skyrimas nėra būtinas, nes byloje esantys medicininiai dokumentai ir specialistų - medikų išvados yra pakankamos visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, neskiriant ekspertizės, tuo labiau, kad visi medicininiai dokumentai buvo įvertinti įvairių specialistų medikų, dėl kurių profesinės kompetencijos abejoti nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo abejoti ir jų pateiktomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. TS-10 teisėtumo ir pagrįstumo, reikalavimo perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, 2019 m. spalio 21 d. atlikdamas darbo funkcijas ir vykdydamas savo pareigas (vesdamas karinio rengimo pratybas kariams) patyrė traumą – dešinės kojos kelio sąnario patempimą. Pareiškėjas turėjo laikiną nedarbingumą nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. bei nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. liepos 2 d. NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. STS-971 „Dėl J. K. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe“ pareiškėjui nustatytas 40 proc. bazinis darbingumo lygis; darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe; darbingumo lygio terminas nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2022 m. kovo 21 d.

5.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu, kuriame prašė susieti su tarnybinių pareigų vykdymu tokius sveikatos sutrikimus: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

5.2. Komisija 2021 kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-3 nusprendė susieti pareiškėjo sveikatos sutrikimą - (duomenys neskelbtini), su tarnybinių pareigų vykdymu. Taip pat nusprendė nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimų - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - su tarnybinių pareigų vykdymu.

5.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas susieti sveikatos sutrikimą ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir sveikatos sutrikimas)) su tarnybinių pareigų vykdymu. Prašyme nurodė, kad minėta diagnozė yra ne tik kelio traumos pasekmė, bet ir atmestino krašto apsaugos sistemos darbuotojų požiūrio į traumą patyrusio kario problemas. Kelio traumos gydymas brangiai kainuoja, Karo medicinos tarnyba yra visiškai nusišalinusi nuo jo gydymo.

5.4. Nagrinėdama pareiškėjo prašymą, Komisija 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. TIS-13 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadą, prašydama pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo išsakęs nusiskundimų dėl tarnybos sąlygų, ar turėjo klausimų, susijusių su tolimesne tarnyba, kokia informacija buvo teikiama, ar pareiškėjo atžvilgiu (iš viršininkų ar kito personalo) buvo išsakomi neigiami komentarai, replikos dėl jo sveikatos būklės, ar buvo konfliktinių situacijų, ir /ar į tai buvo kaip nors reaguojama, priimami atitinkami sprendimai.

5.5. Komisija 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. TIS-12 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Karo medicinos tarnybą su prašymu nurodyti, ar pareiškėjas buvo kreipęsis medicininės pagalbos į medikus, jei taip, dėl kokių sveikatos sutrikimų kreipėsi, kada ir kokio pobūdžio medicininė pagalba buvo teikiama. Taip pat prašė pateikti medicininę informaciją apie (duomenys neskelbtini), t. y. ligos eiga, faktorius (aplinkybes, įvykius) paprastai įtakojančius šios ligos atsiradimą bei kokio masto ar stiprumo tokie faktoriai galėtų būti, kad atsirastų tokio pobūdžio sveikatos sutrikimas, prašė nurodyti, kokie su kario tarnyba susiję veiksniai galėtų įtakoti minėto sveikatos sutrikimo atsiradimą.

5.6. Karo medicinos tarnyba, atsakydama į Komisijos 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. TIS-12 suformuluotus klausimus, 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. MS-907 „Dėl informacijos apie J. K. pateikimo“, paaiškino, kad depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Depresija nustatoma psichiatrui įvertinus pagal priimtas metodikas depresijos simptomų pobūdį ir jų kiekį. Atkreipė dėmesį, kad UAB „MediCA klinika“ 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymuose, kuriuose nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“, nepakanka duomenų būtent sunkios depresijos epizodui diagnozuoti. Sunki depresija tiek gali varginti pacientą, kad trinka jo visa socialinė veikla, pacientai įprastai negali savimi pasirūpinti, būdingos suicidinės mintys ar ketinimai, rūpestį dėl paciento sveikatos būklės dažniausiai parodo paciento artimieji, tokius pacientus tenka gydymui stacionarizuoti į psichiatrijos ligoninę. Pažymėjo, kad pareiškėjas aktyviai lankosi konsultacijose pas gydytoją psichiatrą, jam taikomas medikamentinis gydymas bei skiriama kita tęstinė psichiatro konsultacija. 2021 m. kovo 2 d. jau trečios konsultacijos metu 2021 m. vasario 8 d. (po 6 dienų gydymo) ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėta, kad jo savijauta pagerėjusi. Nurodyta, kad pareiškėjo atveju jokie su kario tarnyba susiję veiksniai negalėjo įtakoti ligos „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimą, kuri diagnozuota 2021 m. vasario 2 d., nes J. K. nuo 2019 m. spalio 28 d. turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą (iš viso 554 dienos) dėl trauminio pobūdžio sveikatos sutrikimų ir šio nedarbingumo laikotarpiu jokių kario pareigų nevykdė.

5.7. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos Komisijai 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 1S-87 nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 1 d. buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui grįžus iš laikino nedarbingumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu jam buvo nurodyta tęsti tarnybą laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve iki kol bus paskirtas į kitas pareigas (Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. P-360) ir tuo pačiu buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenės vado nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisiją, kad ji padėtų kariui surasti tinkamiausias pareigas. Nekarininkų tarnybos reikalų komisijai neradus tinkamų pareigų Lietuvos kariuomenėje, neatsižvelgiant į kario turimą kvalifikaciją, buvo pasiūlyta pareiškėją skirti į KJP Logistikos tarnybos Autotransporto skyriaus Autotransporto priemonių priežiūros ir remonto komandos vado pareigas (Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2020 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. P-445). Tačiau nuo 2020 m. spalio 12 d. pareiškėjui vėl tapus laikinai nedarbingu, 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų (Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2021 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. P-24). Rašte pažymėta, kad po pareiškėjo patirtos traumos buvo priimami jam palankūs sprendimai, stengiamasi padėti, pakonsultuosti, o jo perkėlimas į rezervą išimtinai buvo nulemtas tarnybos interesų poreikio.

5.8. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos kartu su 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1S-87 Komisijai pateikė pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimą „Dėl patirtos traumos pasekmių“ (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame jis paaiškino, kad kreipėsi į Ministeriją dėl materialinės pašalpos traumos padarinių gydymui suteikimo, tik iš trečio karto pavyko paramą gauti. Dėl atsisakymo skirti materialinę pašalpą pablogėjo jo psichinė sveikata, atsirado depresijos požymiai. Maždaug nuo 2021 m. pradžios jis gydosi ne tik nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos padarinius, bet ir psichinę sveikatą. Nurodė, kad dėl Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgų darbuotojų ir personalo elgesio niekam pretenzijų neturi, su juo buvo elgiamasi labai atsakingai, kompetetingai ištirtos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, pasiūlytos net kelios pareigos. Teigė, kad jei ne Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgų personalo pagalba, jo depresijos forma galėjo būti dar sunkesnė. Jokio spaudimo (karjeros prasme), blogų ar pablogintų tarnybos sąlygų, neigiamų komentarų ar replikų, susijusių su jo sveikatos būkle, konfliktinių situacijų nebuvo.

5.9. Komisija 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. TIS-25 „Dėl ekspertinės nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą, prašydama pateikti ekspertinę nuomonę nurodant, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės (situacijos) (nesiejant su pareiškėjo nedarbingumo turėjimo faktu) galėtų būti vienintele arba pakankama priežastimi sveikatos sutrikimui išsivystyti. Taip pat prašė pateikti informaciją dėl Karo medicinos tarnybos teiktos pagalbos pareiškėjui patyrus traumą.

5.10. Atsakovei buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 29 d. KMEK Centrinės pakomisės ekspertinė nuomonė Nr. 4, kurioje teigiama, kad pareiškėjo J. K. nurodytos aplinkybės (situacijos), išdėstytos jo pateiktuose prašyme ir paaiškinime, negalėjo būti vienintele arba pakankama priežastimi sveikatos sutrikimui (duomenys neskelbtini).

5.11. Komisija 2021 m. spalio 29 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TS-10, t. y. vadovaudamasi Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379, 26.5, 28.10, 28.12 papunkčiais nusprendė nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) su tarnybinių pareigų vykdymu.

6. Pareiškėjas skunde teismui argumentuoja, kad Komisija, priimdama ginčo sprendimą, nepateikė jokių argumentų, o vadovavosi tik nuomone, dėl atmestino ir nesąžiningo Ministerijos ir Karo medicinos tarnybos požiūrio į kario patirtą traumą ir atsirado psichologinio pobūdžio problemos.

7. Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad Komisija nustatinėjo ir vertino visas faktines aplinkybes, galimai lėmusias sveikatos sutrikimo atsiradimą, priimdama sprendimą rėmėsi medicinine išvada.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (toliau – ir Nuostatai).

8.1. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalį kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus; tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

8.2. Nuostatų 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad Komisija nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo (toliau – mirties ar sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 26 punkte įtvirtinti galimi priimti Komisijos sprendimai. Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, be kita ko, gali priimti sprendimą kario sveikatos sutrikimą nesusieti su tarnybinių pareigų vykdymu (Nuostatų 26.5 papunktis). Pagal Nuostatų 28.10 ir 28.12 papunkčius sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė; nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar sutriko jo sveikata.

8.3. Remiantis Nuostatų 27 punktu, sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčo sprendimas yra neargumentuotas, paremtas tik nuomone. Bylos faktinės aplinkybės rodo priešingai – Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, rinko prašymui išnagrinėti būtiną informaciją, kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karines jūrų pajėgas, Karo medicinos tarnybą, prašydama pateikti ekspertinę nuomonę. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Komisija vertino pareiškėjo sveikatos sutrikimo galimą priežastinį ryšį ne tik medicininiu aspektu, bet vertino ir pareiškėjo argumentus, jog sveikatos sutrikimą patyrė dėl atmestino krašto apsaugos sistemos darbuotojų požiūrio į traumą patyrusį karį.

10. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 10.6 papunkčiu, kreipėsi į karo medicinos ekspertizės komisiją dėl ekspertinės nuomonės pateikimo. Kaip minėta, 2021 m. rugsėjo 29 d KMEK Centrinės pakomisės ekspertinėje nuomonėje Nr. 4 nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (situacijos), išdėstytos jo pateiktuose prašyme ir paaiškinime, negalėjo būti vienintele arba pakankama priežastimi sveikatos sutrikimui (duomenys neskelbtini) išsivystyti. 2021 m. rugsėjo 29 d. KMEK Centrinės pakomisės susirinkimo protokolo Nr. EKP-4 turinys patvirtina, kad tokios išvados KMEK priėjo išnagrinėjusi ne tik pareiškėjo sveikatos ambulatorinę kortelę, medicinos ekspertizės aktą Nr. 1609/2020, bet ir medicininėje literatūroje nurodomą informaciją apie depresijos etiologiją, pasireiškimą ir eigą. Atkreiptinas dėmesys, kad KMEK centrinės pakomisės nariai yra gydytojai, tarp kurių ir gydytoja psichiatrė.

11. Taigi, komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, būtent ir rėmėsi KMEK Centrinės pakomisės ekspertine nuomone Nr. 4, kaip tai numato Nuostatų 10.6 papunktis, 26 punktas. Teismo vertinimu, ši ekspertinė nuomonė neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl Komisija ja pagrįstai vadovavosi.

12. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad civilinėje gydymo įstaigoje buvo nustatytas sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini), bet Ministerija ir Komisija tai neigia. Kaip minėta, Komisija nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (Nuostatų 2.1 papunktis). Šiuo atveju pareiškėjui nustatyta diagnozė nėra paneigiama, tačiau Komisija nusprendė nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimo su tarnybinių pareigų vykdymu. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas pareiškėjo sveikatos sutrikimas, bet neįvardintos priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti diagnozė.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, 5.7 papunktį karinės medicinos ekspertizė - asmens sveikatos būklės įvertinimas, tinkamumo tarnybai ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymas, taip pat ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių. Byloje esantys medicininiai dokumentai, ekspertinė nuomonė, kita su ginču susijusi medžiaga yra pakankama visapusiškam bylos išnagrinėjimui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl psichiatrinės teismo medicinos ekspertizės skyrimo.

14. Pareiškėjo argumentus, kad buvo paliktas likimo valiai teismas vertina kritiškai, juos paneigia Komisijos surinkta informacija, iš kurios matyti, kad po patirtos traumos pareiškėjas ligos laikotarpiui buvo perkeltas į Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų (2020 m. vasario 26 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-84); nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų (2020 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-360); nuo 2020 m. spalio 1 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos Autotransporto priemonių priežiūros ir remonto komandos vado pareigas (2020 m. spalio 1 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-445); ligos laikotarpiui vėl perkeltas į Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nekeičiant apmokėjimo sąlygų (2021 m. sausio 15 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-24); buvo skirtos vienkartinės 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio vienkartinės materialinės pašalpos, esant sunkiai materialinei būklei dėl ligos (2020 m. liepos 28 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-328, 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymas Nr. P-583). Be to, pats pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. paaiškinime teigiamai atsiliepė apie karinių jūrų pajėgų personalą, nurodė, kad pretenzijų neturi.

15. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Komisija 2021 m. spalio 29 d. sprendime Nr. TS-10 išsamiai ir nuosekliai aiškinosi bei vertino pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, jas nuosekliai ir detaliai išdėstė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) nėra susietas su tarnybinių pareigų vykdymu. Teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama tyrimą ir priimdama Sprendimą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų jo panaikinimą. Teismo vertinimu, Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. TS-10, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas