Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu 2018 m. gruodžio 27 d. (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d. tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L01072015/0068 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal sutarties sąlygas, su galimybe išsipirkti, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 19-32). Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, 2018 m. kovo 13 d. sutartis vienašališkai nutraukta (e. b. l. 11). Pradinė kreditorė 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą naujajam kreditoriui Risk Management Services OU, o 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 Risk Management Services OU perleido reikalavimo teisę į skolininko skolą „PlusPlus Capital“ AS, kuria Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas (e. b. l. 10). Faktinė reikalavimo perleidimo data 2018 m. rugpjūčio 7 d. (e. b. l. 14).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas, ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš jo ieškovei priteistina 1 264,22 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 242,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos 1 265,65 Eur finansavimo sumos nuo sutarties su pradine kreditore nutraukimo (2018 m. kovo 13 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 30 d. Ieškovė taip pat prašo priteisti 65,81 Eur delspinigių. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lizingo sutarties nutraukimo atveju CK 6.574 straipsnio normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Sutarties 7.1. punktas numatė, jog atsakovas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 30,24 procentus metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (e. b. l. 19). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lizingo gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo tuo atveju, jei lizingo davėjas nutraukia lizingo sutartį lizingo gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą lizingo sumą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta lizingo sutartyje. Be to, asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į perimtą įsiskolinimą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei delspinigių, todėl ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 242,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 65,81 Eur delspinigių. Bendras iš atsakovo ieškovei priteistinas įsiskolinimas yra 1 572,25 Eur, kurį sudaro 1 264,22 Eur skola, 242,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 65,81 Eur delspinigiai.

Taip pat atsakovas privalo nuo 1 265,65 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) mokėti ieškovei 30,24 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 572,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 35,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1 264,22 Eur skolą, 242,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 65,81 Eur delspinigių, viso 1 572,25 Eur (tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 25 ct) įsiskolinimą, 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 265,65 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 572,25 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, adresas korespondencijai A. M. g. 6, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Swedbank (Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.