Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,TUNDRA SNACK“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas UAB ,,TUNDRA SNACK“ skundu (t. 1, b. l. 28–31) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) komisijos 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 12R-104 dėl UAB ,,TUNDRA SNACK“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Tarnybos komisija priėmė nutarimą Nr. 12R-104 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 289 Eur bauda, konstatuojant, kad pareiškėjas pažeidė reklamos naudojimo reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo tinklapyje pristatomų produktų aprašymuose nurodyta informacija yra laikytina reklama, kuri, be kita ko, tariamai galėjo būti aktuali net asmenims, turintiems įvairių sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo teigimu, didžioji dalis teiginių, kurie buvo užginčyti Tarnybos Nutarime, yra susiję ne tiesiogiai su pareiškėjo parduodama produkcija, bet su eiliniam vartotojui galinčia pasirodyti naudinga informacija apie kakavą, datules, cinamoną, riešutus ir pan. Šie produktai atskirai pareiškėjo nėra parduodami, todėl pareiškėjas skatinti jų įsigyti negali. Ši aplinkybė yra viena iš esminių sąlygų, kad skleidžiamą informaciją būtų galima pripažinti reklama. Nurodyti produktai tik atitinkamais kiekiais įeina į parduodamų prekių sudėtį. Reklama minėtų produktų aprašymus pripažinti nėra pagrindo, kadangi ginčytini bendro pobūdžio teiginiai yra skelbiami išimtinai informaciniais tikslais bei šiais produktais atskirai pareiškėjas neprekiauja. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo tinklapyje patalpinta informacija galėjo daryti įtaką ne tik prekių pirkimui bet ir asmenims, turintiems įvairių sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas yra įsteigtas prieš metus, veiklą vykdo sąlyginai neseniai. Pareiškėjas Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimą dėl galimų reklamos pažeidimų gavo 2016 m. gegužės 11 d., didžiąją dalį ginčo informacijos iš tinklapio pašalino nedelsiant po minėto pranešimo gavimo, noriai bendradarbiavo su valstybės institucijomis, teikė visą reikalaujamą medžiagą bei paaiškinimus. Pareiškėjas nėra gavęs nei vieno vartotojo skundo dėl tinklapyje paskelbtos informacijos padarytos žalos ar suklaidinimo, todėl Tarnybos teiginys dėl galimos įtakos asmenų sveikatai yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčytinos informacijos viešinimo laikotarpis nebuvo ilgas, pareiškėjo tinklalapio lankomumas nėra didelis, pareiškėjas nėra gavęs jokių duomenų apie skleidžiama informacija vartotojams padarytą žalą ar galimą klaidinimą, laikytina, kad pareiškėjo tinklapyje buvusi informacija nepadarė jokios įtakos eiliniam vartotojui. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad administracinė atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai, todėl Nutarimas yra naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui UAB ,,TUNDRA SNACK“ paskirtos 289 Eur baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas UAB ,,TUNDRA SNACK“ interneto tinklalapyje www.tundrasnack.lt pateikė informaciją apie maisto produktus „Razinos“, „Kokosų aliejus“, „Kakava“, „Datulės“, „Daiginti grikiai“, „Cinamonas“, „Riešutai“, „TUNDRA SU CINAMONU - 25 VNT“, „TUNDRA DOVANŲ DĖŽUTĖ SU KAKAVA - 14 VNT.“, „SLIBINUTIS DAIGINTŲ GRIKIŲ SKANUČIAI 150 GR“, „DAIGINTŲ GRIKIŲ IR UOGŲ MIŠINYS GRIKIŲ LAMBADA 150 GR“, „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“, „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“, „TUNDRA SU KAKAVA - 16 VNT.“. Pareiškėjas informacijoje apie maisto produktus „Razinos“, „Kokosų aliejus“, „Kakava“, „Datulės“, „Daiginti grikiai“, „Cinamonas“, „Riešutai“ nurodė minėtų produktų gavimo būdą, jų teigiamas savybes, vartojimo būdus. Informacijoje apie maisto produktus „TUNDRA SU CINAMONU - 25 VNT“, „TUNDRA DOVANŲ DĖŽUTĖ SU KAKAVA - 14 VNT.“, „SLIBINUTIS DAIGINTŲ GRIKIŲ SKANUČIAI 150 GR“, „DAIGINTŲ GRIKIŲ IR UOGŲ MIŠINYS GRIKIŲ LAMBADA 150 GR“, „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“, „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“, „TUNDRA SU KAKAVA - 16 VNT.“ pareiškėjas nurodė šių produktų sudėtį, svorį, kiekį, energinę vertę, pateikė informaciją apie šių gaminių sudedamąsias dalis, nurodė jų teigiamas savybes, nurodė gaminių kainas. Informacija apie gaminius pateikta elektroninės parduotuvės pavidalu – minėtus gaminius galima nusipirkti pasirenkant kiekį, atsiskaitymo būdą ir kt. (II t., b. l. 141-164).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), įvertinusi pareiškėjo reklamą, skleidžiamą interneto tinklalapyje www.tundrasnack.lt reklamuojant minėtus produktus, 2016-05-10 pradėjo Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą (II t., b. l. 140), surašė Reklamos įstatymo pažeidimo 2016-09-22 protokolą Nr. 69RĮP-32 (II t. b. l. 48-57) ir perdavė protokolą nagrinėti Tarnybai (II t., b. l. 45-46).

Tarnyba, remdamasi VMVT protokolu, Nutarime nustatė, kad pareiškėjas interneto tinklalapyje www.tundrasnack.lt apie minėtus maisto produktus pateikė reklaminę informaciją; įvertinusi minėtą informaciją, pripažino ją reklama; pripažino, kad talpindamas tokio pobūdžio reklaminę informaciją pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir paskyrė pareiškėjui 289 Eur baudą (II t., b. l. 187–201).

Pareiškėjas skunde teigia, kad informacija apie maisto produktus riešutus, cinamoną, razinas ir kt., kurie nėra pareiškėjo parduodami gaminiai, o yra tik gaminių sudedamosios dalys, nepagrįstai pripažinta reklama, tai yra bendro pobūdžio informacija.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime yra pasisakęs, kad kiekviena reklama yra informacija; tai savita informacijos rūšis. Reklama yra svarbi konkurencijos priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Prekių bei paslaugų reklama – nesvarbu, ar ši veikla yra atlygintina, ar ne – visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis. Netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija) traktuotinas kaip paslėpta reklama. Naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t. t.). Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį, kaip ir reklama, taigi šiuo atžvilgiu prilygti reklamai. Svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Remiantis minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei Reklamos įstatyme pateiktą reklamos sąvoką, išskirtini du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla; 2) informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad informacija apie maisto produktus „Razinos“, „Kokosų aliejus“, „Kakava“, „Datulės“, „Daiginti grikiai“, „Cinamonas“, „Riešutai“, „TUNDRA SU CINAMONU - 25 VNT“, „TUNDRA DOVANŲ DĖŽUTĖ SU KAKAVA - 14 VNT.“, „SLIBINUTIS DAIGINTŲ GRIKIŲ SKANUČIAI 150 GR“, „DAIGINTŲ GRIKIŲ IR UOGŲ MIŠINYS GRIKIŲ LAMBADA 150 GR“, „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“, „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“, „TUNDRA SU KAKAVA - 16 VNT.“ buvo skleidžiama pareiškėjo interneto svetainėje www.tundrasnack.lt, kurioje pareiškėjas vykdo maisto produktų prekybą. Pareiškėjas pripažįsta, kad platina maisto produktus „TUNDRA SU CINAMONU - 25 VNT“, „TUNDRA DOVANŲ DĖŽUTĖ SU KAKAVA - 14 VNT.“, „SLIBINUTIS DAIGINTŲ GRIKIŲ SKANUČIAI 150 GR“, „DAIGINTŲ GRIKIŲ IR UOGŲ MIŠINYS GRIKIŲ LAMBADA 150 GR“, „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“, „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“, „TUNDRA SU KAKAVA - 16 VNT.“, o kiti maisto produktai - „Razinos“, „Kokosų aliejus“, „Kakava“, „Datulės“, „Daiginti grikiai“, „Cinamonas“, „Riešutai“, nors ir nėra pareiškėjo gaminami, tačiau yra jo gaminamų produktų sudedamosios dalys. Teikdamas informaciją apie produktų sudedamąsias dalis, pvz., razinas, pareiškėjas aprašė jų teigiamas savybes, nurodė kad: ,,Nors razinos – sveikas ir skanus produktas, valgyti jų be saiko visgi nevertėtų, užtenka vienos saujelės arba TUNDRA batonėlio :)“ (II t. b. l. 141), produktų aprašymuose tokiu būdu pateikdamas tiesioginę nuorodą į savo parduodamą produkciją, kurios pavadinimuose vartojamas žodis ,,tundra“ dažnai sutampa su tuo pačiu žodžiu, vartojamu pareiškėjo įmonės pavadinime. Pareiškėjo aprašyti maisto produktai, pvz., razinos, įeina į pareiškėjo parduodamų gaminių sudėtį, pvz., „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“ (II t., b. l. 161). Todėl pripažintina, kad tiek informacija apie atskiras sudedamąsias pareiškėjo gaminių dalis, tiek informacija apie konkrečius gaminius yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo ūkine komercine veikla – prekyba maisto produktais.

Pareiškėjo skelbta ginčo informacija apie maisto produktus ir gaminius buvo pateikiama taip, kad formuojamas teigiamas maisto produktų ir gaminių įvaizdis, produktai ir gaminiai pateikiami kaip sveiki ir skanūs, natūralūs, pvz., straipsnyje apie grikius: ,,TUNDRA sako griežtą ,,ne“ bet kokiam apdorojimui ir lieka ištikima natūraliai grikių sudėčiai – jokio skaldymo“ (II t., b. l. 147), gaminio „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“ aprašyme pateikiama informacija apie vitaminų, maistinių medžiagų ir cheminių elementų gausą gaminyje, nurodoma: ,,O kur dar kiti natūralūs ir aukščiausios kokybės komponentai, kurie sudaro nuostabaus skonio derinį. Galima mėgautis kasdien!“ (II t., b. l. 159-160). Pareiškėjas pats pripažįsta, kad užsiima sveikuoliškų produktų prekyba ir juos populiarina, todėl ginčo informacijoje konstatuotinas ir antrasis reklamos požymis – ja skatinama įsigyti pareiškėjo platinamų prekių. Ginčo informacijoje esant visiems Reklamos įstatyme nustatytiems reklamos požymiams, teismas konstatuoja, kad Tarnyba skundžiamu Nutarimu pagrįstai pripažino pareiškėjo skleistą informaciją apie maisto produktus „Razinos“, „Kokosų aliejus“, „Kakava“, „Datulės“, „Daiginti grikiai“, „Cinamonas“, „Riešutai“, „TUNDRA SU CINAMONU - 25 VNT“, „TUNDRA DOVANŲ DĖŽUTĖ SU KAKAVA - 14 VNT.“, „SLIBINUTIS DAIGINTŲ GRIKIŲ SKANUČIAI 150 GR“, „DAIGINTŲ GRIKIŲ IR UOGŲ MIŠINYS GRIKIŲ LAMBADA 150 GR“, „DAIGINTI DŽIOVINTI GRIKIAI TUNDRA“, „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“, „TUNDRA SU KAKAVA - 16 VNT.“ reklama.

Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo teiktoje informacijoje apie maisto produktus buvo nurodyti teiginiai apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes bei kitas savybes, kurių maisto produktai neturi, todėl buvo vartojami teiginiai, susiję su itin svarbios žmogui vertybės – asmens sveikatos, sritimi. Pareiškėjas su Nutarimu nesutinka ir šiuo aspektu teigia, kad jo skleista informacija negalėjo padaryti neigiamos įtakos eiliniam vartotojui.

Pagal Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą maisto reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Maisto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Pagal šio straipsnio 1 dalį draudžiama: 1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą ir laikymo sąlygas; 2) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes; 3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai; 4) kitaip klaidinti vartotojus. Maisto produktai nėra vaistiniai preparatai, todėl jie negali būti reklamuojami nurodant vaistams būdingas savybes.

Pagal Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.

Kadangi maisto produktas nėra vaistas, atitinkamai maisto produktai, taip pat ir jų sudėtinės dalys, neturi gydomųjų savybių, kurios yra būdingos tik vaistams (vaistiniams preparatams). Atsižvelgiant į aukščiau minėtas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Maisto įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjas, reklamuodamas parduodamus gaminius negalėjo skleidžiamoje informacijoje nurodyti tokių maisto produktų savybių, kurios būdingos vaistams ar vaistiniams preparatams.

Vertinant reklaminę informaciją, pagal suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005) remiamasi vidutinio vartotojo požiūriu, t. y. bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo interneto tinklalapyje www.tundrasnack.lt teiktą informaciją (II t., b. l. 141-164) pripažįsta, kad skundžiamame Nutarime ši informacija pagrįstai įvertinta kaip pažeidžianti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes reklamuotiems maisto produktams priskirtos savybės, kurių jie neturi arba priskirtos žmogaus ligų gydymo ar profilaktinės savybės, o vidutinis vartotojas, perskaitęs ginčo informaciją, galėjo susidaryti nepagrįstą nuomonę apie maisto produktų gydomąsias savybes, teigiamą poveikį sveikatai ir tokiu būdu būti suklaidintas. Pavyzdžiui, informacijoje apie cinamoną pareiškėjas nurodė: „Cinamonas <...> slopina kosulį, gydo peršalimo ligas“; „Medicinoje cinamonas taip pat naudojamas nuo pykinimo, vidurių pūtimo, žarnyno infekcijų ir dieglių“ (II t., b. l. 148), o reklamuodamas gaminį „TUNDRA SU CINAMONU - 16 VNT.“ nurodė: „Cinamonas <...> mažina skrandžio skausmus, rūgštingumą, naikina bakterijas ir mikrobus“ (II t., b. l. 151-152); informacijoje apie kakavą pareiškėjas nurodė: ,,kakavos pupelės padeda sumažinti arterijų ir venų užkalkėjimą“ (II t., b. l. 143); informacijoje apie kokosų aliejų pareiškėjas nurodė: ,,kokosų aliejus <...> kovoja su Alzheimerio liga“ (II t., b. l. 142). Pripažintina, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą Tarnybos komisijai konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Nutarime nurodytas Reklamos įstatymo nuostatas.

Pareiškėjo argumentai, kad jis dėl skelbtos informacijos apie maisto produktus nėra gavęs jokių skundų iš vartotojų, duomenų apie vartotojų patirtą žalą, kad jo interneto tinklalapio lankomumas nėra didelis, nepaneigia padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo ir nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskirta 289 Eur sankcija pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai, nes ginčo informacijos viešinimo laikotarpis nebuvo ilgas, nėra duomenų apie vartotojams padarytą žalą, pareiškėjas bendradarbiavo su tyrimą atliekančiomis institucijomis ir dalį ginčytinos informacijos pašalino jau pažeidimo tyrimo metu. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad už šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 8 688 Eur. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad bendrovė veiklą vykdo nuo 2015 m., interneto tinklalapis www.tundrasnack.lt nėra populiarus, produktų reklama buvo skleidžiama nuo 2016 m. pradžios iki 2016 m. gegužės 27 d., kaip lengvinančią aplinkybę vertino tai, kad pareiškėjas padėjo tyrimą atliekančiai institucijai, geranoriškai bendradarbiavo, teikė prašomus pateikti dokumentus bei iš esmės pašalino nurodytą teisės aktų neatitinkančią informaciją (II t., b. l. 187–201). Pareiškėjui paskirta minimali 289 Eur bauda.

Konstatavus, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pripažintina, kad Nutarimu pareiškėjui skirta bauda yra teisėta, pagrįsta, adekvataus dydžio, o jos naikinti ar mažinti nėra pagrindo. Skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB ,,TUNDRA SNACK“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.