- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-476-626/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02481-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A., atstovaujamo advokato Gintaro Algirdo Perednio, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir jam paskirta 350 eurų dydžio bauda. T. A. nubausta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli) bendraudamas su policijos pareigūnais nevykdė jų teisėtų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, praeiti iki tarnybinio automobilio, t. y. nepateikė dokumento ir atsisakė eiti kartu su policijos pareigūnais, rankomis įsikabinus į pertvarą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. T. A., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas teismui neįsigilinus į bylos aplinkybes.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis, t. y. įvykio registracijos kortelėje yra užfiksuota, jog bare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai groja muzika, girdisi lankytojų šauksmai (pranešimas gautas 23.15 val.), tačiau, byloje nėra duomenų, kad pareigūnai šiuo adresu buvo atvykę, o nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau šiuo adresu yra ne baras, kuriame dirba apeliantas, o kita įstaiga - alaus baras „(duomenys neskelbtini)“, kuriame policininkai užėję nebuvo. Pareigūnai atvyko maždaug 23.40 val., tačiau bare niekas netriukšmavo, buvo keletas lankytojų, kurie turėjo teisę būti bare iki baro darbo pabaigos. Atvykę pareigūnai, būtent E. Z., su juo net nekalbėjo, gestais pakvietė eiti prie jo, todėl jis net nesuprato, ką pareigūno gestai reiškia, nes visada pareigūnai elgiasi solidžiai - prisistato, paaiškina, kokiu klausimu atvyksta, o šiuo atveju toks familiarus pareigūno elgesys jam buvo nesuprantamas. Užėję į barą pareigūnai net nežinojo, kam trukdė pranešimo metu, t. y. 23.15 val., neva garsi muzika bare. Teismas taip pat nesiaiškino šios aplinkybės, o tik jam nurodžius tikslią jo darbo vietą, patikslino nusižengimo vietą. Pareigūnai nežinojo, kas juos kvietė dėl viešosios rimties trikdymo ir nieko nesiaiškino, tačiau liepė jam eiti į jų automobilį, nes norėjo vežti į policiją dėl padaryto nusižengimo - viešos rimties trikdymo. Bare buvo žmonės, išeiti iš baro ir palikti barą jis negalėjo. Nors tokios teisės neturėjo, pareigūnai bare buvusius žmonės išvarė iš baro, viršydami savo įgaliojimus, jį patį iš baro išsitempė ir grubia fizine jėga sumušė, ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Aiškino pareigūnams, kad turi sulaukti žmonos, kuri uždarytų barą ir įjungtų signalizaciją, tačiau jo niekas neklausė.
2.2. Pažymi, kad dėl viešos rimties trikdymo policijoje jo niekas neklausinėjo, tyrimas dėl viešos rimties trikdymo net nebuvo pradėtas. Nesuprasdami ką su juo daryti, VPK pareigūnai surašė jo atžvilgiu protokolą dėl to, jog būdamas neblaivus nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir eiti į jų automobilį. Teigia, jog teismas akivaizdžiai buvo šališkas pripažindamas jo kaltę pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį dėl nepateikimo dokumentų policijai, nes pagal šį straipsnį traukiamas atsakomybėn tas asmuo, kuris nevykdo Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją.
2.3. Apeliantas taip pat skunde teigia, jog teismas negalėjo jam skirti nuobaudos pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, nes įvykio metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., nebuvo nepaprastos padėties, mobilizacijos ir karantino, nebuvo susidariusi, o tik paskelbta, ekstremali situacija valstybėje dėl viruso plitimo, todėl įvykis dėl neva jo priešinimosi pareigūnams su viruso plitimu jokio ryšio neturėjo ir nekėlė pavojaus sveikatai ir gyvybei. Įstatyme kalbama, jog minimą straipsnį reikia taikyti, kai susidaro ekstremali situacija ar ekstremalus įvykis, kai tai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau vyriausybė ekstremalią padėtį paskelbė prevencine tvarka, todėl jo atžvilgiu ANK 506 straipsnio 4¹ dalis negali būti taikoma.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnis numato, kad pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), be kitų reikalavimų imperatyviai privalo nustatyti teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkus, tačiau šiuo atveju pareigūnai to nepadarė, nors tai galėjo netrukdomai atlikti- pabendrauti su bare buvusiais žmonėmis, be to nustatyti, kokiam asmeniu trukdė triukšmas, iš kokio baro šis triukšmas sklido, pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra be datų ir nėra aišku, kada tuos pranešimus jie surašė - iki įvykio, ar po jo, todėl teismas akivaizdžiai neišsamiai, šališkai ir paviršutiniškai nagrinėjo bylą, o pareigūnų padarytų pažeidimų nagrinėdamas bylą net nevertino.
2.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijoje jam niekas nesiūlė tikrintis girtumo ir tai patvirtina surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas dėl neva jo atsisakymo tikrintis girtumą. Jame nėra parašyta, kad jam buvo pasiūlyta pūsti į konkretų alkotesterį, neleista paaiškinti aplinkybes dėl girtumo, byloje nėra žurnalo kopijos ar el. laikmenos, kurioje būtų užregistruotas jo atsisakymas pūsti į alkotesterį.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus, neigia padaręs ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą nusižengimą, teigdamas, kad jo kaltė yra paremta prielaidomis ir netinkamai įvertintais įrodymais bei bylos duomenimis, kurie apeliantui kelia abejones. Sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesniajam teismui pagrindo nėra.
5. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
7. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo.
8. Nors apeliantas teigia, kad nusižengimo padarymo metu jokios ekstremalios padėties nebuvo, jokios grėsmės žmonių gyvybei jo veiksmais nebuvo sudaryta, tačiau šie jo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti jo veiksmų skundžiamame nutarime kvalifikavimo teisingumu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ nustojo galioti 2020 m. birželio 17 d., vyriausybei 2020 m. birželio 10 d. priėmus nutarimą Nr. 579 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pripažinimo netekusiu galios“, tačiau nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Ekstremali situacija Lietuvoje buvo įvesta dėl Covid-19 viruso plitimo grėsmės, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Ji nebuvo atšaukta nagrinėjamo įvykio metu, galioja ir šią dieną. Pabrėžtina, kad esant ekstremaliai situacijai, kuri paskelbta kilus grėsmei gyventojų sveikatai, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas kelia didesnę grėsmę tiek gyventojų, tiek pačių pareigūnų sveikatai, tokie veiksmai yra pavojingesni, nei padaryti įprastomis sąlygomis, taigi, apelianto atžvilgiu buvo pagrįstai taikoma būtent ši ANK 506 straipsnio dalis.
9. Apeliantas savo kaltę neigia, teigdamas, kad jis buvo sulaikytas be jokio teisėto pagrindo, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos trikdymo, be to, jis buvo sužalotas policijos pareigūnų, kurie jo atžvilgiu elgėsi neprofesionaliai, todėl mano, kad jo atžvilgiu administracinė byla sufabrikuota, tačiau tokie T. A. skundo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių E. Z. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 23.25 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme iš kioskų paviljonų girdisi triukšmas, t. y. muzika, žmonių riksmai. Jiems atvykus, bare buvo atidarytos lauko durys, pro kurias girdėjosi žmonių šauksmai, muzika. Užėję į vidų pastebėjo 4 klientus ir už baro stovintį T. A., kuris iš stikliuko kažką gėrė. Bendraudami su juo pajuto alkoholio kvapą. T. A. paaiškino, kad jau yra ramybės metas ir pro atviras lauko duris sklinda triukšmas, kuris trukdo aplinkinių namų gyventojams ilsėtis. Vyras atsakė, kad savo veiklą jis gali tęsti iki 24 val., galimai dėl savo neblaivaus stovio, jis jo nesuprato ir toliau rodydamas į laikrodį sakė, kad jis dirba iki 24 val. ir toliau tęs veiklą. Kadangi asmuo nesuprato, kad daro administracinį pažeidimą pareigūnas vėl paaiškino T. A. ir pareikalavo pateikti asmens dokumentą ir eiti iki jų tarnybinio automobilio. T. A. atsisakė tai padaryti. Jo dar kelis kartus buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą ir eiti iki tarnybinio automobilio, tačiau į tai nereagavo. Kadangi asmuo stovėjo už baro ir laikėsi už baro atitvaro ir nereagavo į reikalavimus, tuomet pareigūnas E. Z. atidarė atitvarą ir paėmęs jį už dešinės rankos, mėgino palydėti iki tarnybinio automobilio, tačiau asmuo savo ranką staigiu judesiu išsilaisvino. Jis bandė eiti į administracines patalpas – sandėliuką. Vyrui pradėjus priešintis aktyviais veiksmais ir nevykdyti jų, kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, jie bandė neleisti ten patekti, tačiau asmuo rankomis laikėsi už baro įrengtos staktos, taip apsunkindamas jo sulaikymą, taip pat aiškindamas, kad jis negali palikti darbo vietos. Tada jo buvo paprašyta, kad jis išprašytų klientus ir užraktinų barą. Tačiau T. A. vis tiek neklausė jų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais bandė sulaikymo išvengti. Po 10 min jis išprašė klientus, tačiau jam nesugebėjus užrakinti baro, paėmus raktus barą užrakino pareigūnas. Nuėjus į administracines patalpas, kur vyras turėjo įjungti signalizaciją, jis atsisėdo ant kėdės ir sakė, kad jis lauks savininko ir niekur nevažiuos. Jo 10 kartų buvo pareikalauta atsistoti ir prieiti iki tarnybinio automobilio. Asmeniui laikantis už durų rankenos, jie panaudojo fizinę jėgą, jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Dedant antrankius asmuo toliau stangino rankas, nenorėjo būti surakintas (b. l. 3-4). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teismo posėdyje abu policijos pareigūnai patvirtino visas savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes (b. .l. 34). Pareigūnas E. Z. papildomai paaiškino, kad gavo pranešimą, jog iš paviljonų sklinda muzika ir patikslino, kad iškvietimas buvo adresu (duomenys neskelbtini), o jie žinojo, kad tuo adresu yra keli barai. Nors skunde T. A. teigia, jog jis buvo grubiai ištemptas iš už baro, pareigūnų sumuštas, visgi neneigia aplinkybės (taip pat ir duodamas parodymus teisme), kad policijos pareigūnai reikalavo jo eiti kartu prie tarnybinio automobilio, nes jam turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tai, kad nebuvo vykdomi policijos pareigūnų reikalavimai, patvirtina ir paties T. A. teismui pateiktas vaizdo įrašas įvykio vietoje (b. l. 14), kuriame aiškiai matyti, kad 23.38 val., atvykus pareigūnams, baro durys buvo atidarytos, kviečiamas išeiti į lauką T. A. nereaguoja, vienam iš pareigūnų priėjus aiškintis prie baro rodo rankinį laikrodį, po ko, 23.43 val., policijos pareigūnai bando T. A. išvesti, asmuo priešinasi, netrukus pareigūnai su T. A. grįžta į barą, vyksta bendravimas patalpose, kuriose nefilmuojama, galiausiai apie 00.05 val. T. A. lauke uždedami antrankiai ir šis nuvedamas prie tarnybinio automobilio. Tai visiškai atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes tiek teisme, tiek jų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat ir ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuotus duomenis, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. 23.14 val. buvo gautas asmens skambutis, jog adresu (duomenys neskelbtini), paviljone garsiai groja muzika, girdisi lankytojų šauksmai, kurie trukdo ilsėtis (b. l. 5). Iš aptartų duomenų matyti, kad pareigūnų E. Z. ir R. S. nei tarnybiniuose pranešimuose, nei parodymuose teisme prieštaravimų nėra, policijos pareigūnai nurodo analogiškas įvykio aplinkybes, jų paaiškinimus patvirtina kiti duomenys, todėl abejoti patikimumu duomenų, gautų iš šių šaltinių, pirmos instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktus asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas yra dalis policijai keliamų uždavinių. Užtikrinant šių uždavinių įgyvendinimą, policijos pareigūnams suteikti platūs įgaliojimai, tai yra teisė duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims <....> (Policijos įstatymo 21 straipsnis). Taigi, policijos pareigūnų nurodymai, susiję su jų tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi.
11. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, atlikęs išsamią policijos pareigūnų įgaliojimus reglamentuojančių norminių aktų analizę, motyvuotai pripažino, kad pagal nustatytas aplinkybes policijos pareigūnai E. Z. ir R. S. turėjo teisę reikalauti, kad įvykio vietoje, dėl kurio pareigūnai ir atvyko, buvęs baro darbuotojas T. A. pateiktų savo asmens dokumentus, prisistatytų, vykdytų kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus, o jam atsisakius tai daryti – jį sulaikyti. Remiantis aukščiau nurodomomis aplinkybėmis apygardos teismui yra pakankamas pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai, kurių veiksmais apeliantas savo skunde reiškia nepasitenkinimą, veikė jiems suteiktų įgaliojimų ir savo kompetencijos ribose, t. y. šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi Policijos įstatymo nuostatų, o skundžiami policijos pareigūno veiksmai ne tik buvo numatyti ir leidžiami įstatymo, bet buvo ir proporcingi susidariusiai situacijai, tad jų reikalavimus vykdyti T. A. įvykio metu buvo privalu. Tai, kad T. A. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl viešosios tvarkos trikdymo, aukštesniojo teismo manymu, nepaneigia policijos pareigūnų reikalavimų, kurių nevykdymų kaltinamas T. A. šioje byloje, teisėtumo ir esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi. Pagrįstai nustačius, kad T. A. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais), jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.
12. Akivaizdu, kad T. A. siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį arba siekiant iš viso išvengti gresiančios atsakomybės administracinio nusižengimo byloje, yra paranku policijos pareigūnus kaltinti netinkamu pareigų atlikimu, taip bandant pateisinti savo paties neteisėtus veiksmus, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau vien aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su jam nepalankiu pirmos instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, savaime nereiškia, jog tai yra pakankamas faktinis pagrindas pripažinti jį nepagrįstu ir neteisingu, juolab nepateikiant prie skundo jokių teismo išvadas paneigiančių objektyvių duomenų.
13. Apeliaciniame skunde T. A. nurodo, kad jis įvykio vietoje buvo blaivus. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui numatytam ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje kvalifikuoti nėra būtina nustatyti konkretų neblaivumo laipsnį, be to, pirmos instancijos teismas šios aplinkybės kaip sunkinančios T. A. atsakomybę ir nepripažino, todėl išsamiau dėl skundo argumentų, susijusių su pastarojo blaivumu ar neblaivumu tiriamo įvykio metu, apygardos teismas nepasisako.
14. Pabrėžtina, kad netikslus baro adreso nurodymas, taip pat nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir teismo padarytų išvadų dėl T. A. kaltės pagrįstumo. Pirmos instancijos teismo nutarimo turinys patvirtina, kad teismas šias aplinkybes (t. y. jog įvykio vietos adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)) patikslino pagal byloje esančius įrodymus (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojo E. Z. parodymai teisme). Kaip ir buvo minėta, pareigūnas E. Z. teisme nurodė, jog jiems buvo žinoma, kad paviljonuose veikia keli barai, o kaip matyti iš byloje aptartų kitų įrodymų, policijos pareigūnai atvykę į vietą užėjo būtent į to baro patalpas, iš kurio sklido triukšmas ir buvo praviros lauko durys.
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad už T. A. padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra per didelė, ji yra lygi ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (sankcijoje numatyta, kad asmenims užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų), o mažinti šią nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu paskirtos nuobaudos dydis nėra ginčijamas.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl T. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistą ir T. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.