Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Dariaus Kantaravičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, D. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio (penkių šimtų eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant D. N. ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas tenkinamas

5.1. Siekiant užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos sprendimų įsiteisėjimui, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus bei remiantis jų visuma, padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006). Tokiu būdu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, sprendžiant, jog apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis naikintinas, D. N. atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, S. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad saulės rezginys yra tarp krūtinkaulio apatinės dalies ir bambos, o realiai saulės rezginiu yra vadinama duobutė iškart po krūtinkauliu. Anatomiškai tai yra pilvo viršutinė dalis. Krūtinės sritis anatomiškai yra nuo krūtinkaulio viršutinės dalies – duobutės iki krūtinės apačios. Saulės rezginys – lot. plexus solaris, yra medicininis terminas. Krūtinės sritis yra lenkta ir sueina iš apačios į viršų, tai nėra lygus pilvo ir krūtinės užbaigimas. Jeigu patiriamas trauminis poveikis į saulės rezginį, yra juntamas skausmas, kuris priklauso nuo trauminio poveikio stiprumo. Paprastai žmogus, gavęs smūgį į saulės rezginio sritį, keičia savo poziciją, susiriečia, bando atsigulti, sutrikdomas kvėpavimas, asmeniui sunku įkvėpti, kvėpavimas būna paviršutiniškas, skausmingas. Priklausomai nuo to, kiek stipriai buvo smūgiuota, galimas ir trumpalaikis sąmonės sutrikimas – aptemimas akyse, o esant stipriam trauminiam poveikiui, galimas ir vadinamas „nokdaunas“ – žmogaus išjungimas. Vizualiai galima matyti, kad žmogui buvo sukeltas trauminis poveikis į saulės rezginį, nes po poveikio tas asmuo būna susigūžęs, susiėmęs už krūtinės, galima matyti, kad asmeniui ir su kvėpavimu kažkas negerai, nes toks asmuo gaudo orą. Pilvas yra tokia sritis, kad ant jos sunkiai pasireiškia objektyvios trauminio poveikio žymės, pvz. kraujosruvos. Pilvo siena paslanki, kaulinės struktūra – stuburas ir pan. toli, todėl kraujosruvos sunkiai pasireiškia, tačiau gali būti odos paraudimas, bet tai subjektyvus požymis ir jis nebūtinai kyla dėl trauminio poveikio. Kitų pastebimų simptomų taip pat gali būti – tai blyškimas, prakaito kėlimas, vėmimas, pykinimas. Saulės rezginys yra pavojinga kūno sritis, kartais dėl trauminio poveikio į šią sritį galimas ir reflektorinis širdies sustojimas. Nežino, kokiu treniruokliu asmuo galėtų susižeisti, kad pajustų panašius simptomus, mano, kad galėtų tai būti, neatsargiai krentat į ribotą paviršių – kampą, toks veiksmas gali iššaukti šiuos simptomus. Sunku pasakyti, ar tokiu atveju liktų kraujosruvos, tai labai subjektyvu, kiekvienam žmogui tai pasireiškia skirtingai. Raumens mikroįtrūkimai darant pratimą galimi. Galima perdozuoti krūvį, pervarginti raumenis ir tada atsirastų raumens mikrotrauma. Asmuo justų skausmą, skausmas priklausytų nuo to, kaip giliai tie mikroįtrūkimai. Pažeistoje raumens vietoje gali atsirasti kraujosruva, bet priklausomai, kaip giliai tas įtrūkimas. Prie mikroįtrūkimų būtų skausmas kvėpuojant. Gali būti saulės rezginio simptomatika, bet ji būtų ištęsta. Po trauminio poveikio į saulės rezginį simptomatika trunka iki kelių minučių, o vėliau asmuo jau arba jaučia kažką, arba nieko. Keletą minučių žmogui trūksta oro. Prie mikroįtrūkimų simptomatika trunka ilgiau, tai gali tęstis ir paromis, ir savaitėmis.

6. Iš 2020 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. G. pranešė apie tai, jog 2020 m. birželio 29 d. apie 9.30 val., sporto klube „Ž.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs draugas (su kuriuo kartu negyveno) D. N. jai trenkė su dešinės rankos alkūne į krūtinės sritį.

7. 2020 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 18) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, priešais yra dviejų aukštų pastatas ant kurio sienos yra pritvirtintas ženklas su užrašu „Ž.“. Įėjimas į pastatą yra vakarinėje pusėje, įėjus į pastato vidų, laiptais užlipus į antrą aukštą, yra įstiklintos durys, praėjus šias duris, patenkama į registratūros patalpas. Į „Ž.“ sporto salę patenkama pro vyrų persirengimo kambarį, praėjus persirengimo kambarį patenkama į koridorių, kurio dešinėje yra stiklinės durys. Praėjus pro stiklines koridoriaus duris, patenkama į „Ž.“ sporto salę, šios salės dešinėje pusėje yra kolona, prie kurios yra pritvirtintas veidrodis, prie šios kolonos dešinėje pusėje siena, prie kurios yra su pastatyti treniruokliai. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau reikšmingų daiktinių įrodymų turinčių įvykio aplinkybėms reikšmės nėra.

9. Iš 2020 m. lapkričio 12 d. tyrėjos M. F. tarnybinio pranešimo dėl akistatos atlikimo (t. 1, b. l. 26) matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2020 m. liepos 7 d. D. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą. D. N. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad parodymus duos dalyvaujant jo gynėjui bei reikalauja viešos akistatos su nukentėjusiąja D. G.. 2020 m. liepos 9 d., dalyvaujant gynėjui Vytautui Tučkui, įtariamasis taip pat atsisakė duoti parodymus ir nurodė norintis akistatos su nukentėjusiąja. 2020 m. liepos 14 d. nukentėjusioji D. G. apklausos metu teigė, kad kategoriškai atsisako dalyvauti akistatoje su D. N., kadangi jo bijo. Taip pat atliktoje nukentėjusiosios apklausoje pas Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad nesutinka atlikti akistatos, nes bijo, jai pradeda drebėti rankos. Apie nukentėjusiosios D. G. apklausą teisme D. N. buvo informuotas pasirašytinai, tačiau apklausoje nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms atlikti akistatą tarp nukentėjusiosios D. G. ir įtariamojo D. N. netikslinga.

11. Iš byloje esančio sporto klubo „Ž.“ direktoriaus V. B. elektroninio laiško (t. 1, b. l. 61) matyti, kad sporto klube nėra vedama jokia statistika ar sąrašai kas ir kokiu metu būna sporto klube. Laiške V. B. nurodo, kad bandė klausinėti žmonių, tačiau niekas nenori kištis. Kaip suprato, tokiu metu salėje sportavo N. P. ir D. J.. Neabejoja, kad galėjo būti ir daugiau asmenų, tačiau jų identifikuoti nepavyko.

12. Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad D. N. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal minėto straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiesioginių 2020 m. birželio 29 d. įvykio liudytojų nėra, t. y. nei vienas sporto klube „Ž.“ tuo metu sportavęs asmuo negalėjo nurodyti, kad matė, kaip D. N. smūgiavo D. G. į krūtinę. Visi tuo metu sporto klube buvę asmenys patvirtino aplinkybę, kad tą dieną matė sporto salėje D. G., kuri buvo susiėmusi už pilvo, tačiau nei vienas negalėjo nurodyti priežasties, dėl kurios D. G. buvo sukeltas skausmas. Pažymėtina, kad sporto salė nėra filmuojama, todėl esant tokiai situacijai yra itin svarbu kuo detaliau įvertinti proceso dalyvių parodymus, neteikiant nei vienam iš jų išskirtinės, prioritetinės reikšmės.

14. Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 1 – 2) matyti, kad D. G. nurodė, jog su D. N. anksčiau draugavo, tačiau niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. D. G. nurodė, kad su D. N. nebendravo jau apie septynis mėnesius, kadangi susipyko, nes jis dažnai prieš ją smurtaudavo. Pasak D. G., D. N. sudavus jai smūgį į krūtinę, ji nukrito ant žemės ir pradėjo verkti. Prie jos priėjo treneris V. N., kuris ją pakėlė ir padėjo atsigulti ant gulto, o D. N. lyg niekur nieko sportavo toliau. Jai atsikėlus ir einant link durų D. N. pradėjo eiti link jos ir šaukdamas ant jos keikė necenzūriniais žodžiais. D. N. norėjo prie jos prieiti, tačiau jį sulaikė kitas vyriškis. Jai išeinant pro duris dar matė, kaip jis (D. N.) į jos pusę pradėjo spjaudytis. D. G. pažymėjo, kad jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau jautė fizinį skausmą. Į policiją iškart po įvykio nesikreipė dėl tam tikrų aplinkybių. 2020 m. liepos 14 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 32 – 33) D. G. patvirtino savo ankstesnius parodymus. Ji parodė, kad nemano, jog kas nors galėjo matyti, kaip D. N. sudavė jai alkūne į krūtinę. Įvardijo asmenį, kuris sulaikė D. N.. Tai R., tačiau pavardės nurodyti negalėjo. D. G. nurodė, kad pareiškimą D. atžvilgiu rašo trečią ar ketvirtą kartą, dėl smurto – pirmą kartą. Ji taip pat parodė, kad labai bijo D. N., kategoriškai atsisako dalyvauti su juo akistatoje. 2020 m. spalio 19 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 43 – 44) D. G. nurodė, kad įvykio dieną D. N. sulaikė R. Ž.. Šios apklausos metu D. G. jau nurodė, kad anksčiau gyveno su D. N., tačiau negali nurodyti kiek laiko. Pasak D. G., D. N. anksčiau yra naudojęs prieš ją smurtą – buvo ją smaugęs, įkandęs į veidą ir į pirštus, laikęs peilį prieš ją, išpešęs plaukų, tačiau į policiją nesikreipė. Taip pat jai yra grasinęs, kad apipils rūgštimi, padegs mašiną. Vertinant tiek pačios nukentėjusiosios parodymus, tiek įvykio metu sporto salėje sportavusių asmenų parodymus, aplinkybę, kad D. N. sudavė D. G., nurodė tik pati nukentėjusioji. Kiti asmenys parodė, kad matė, kaip D. G. sporto salėje buvo susiėmusi už pilvo, tačiau nei vienas negalėjo nurodyti, dėl kokios priežasties. Liudytojų apklausos protokolai patvirtina aplinkybę, kad nei vienas iš sporto salėje tuo metu buvusių žmonių nematė, kad D. N. būtų sudavęs smūgį D. G.. V. N. parodė (t. 1, b. l. 64), kad matė kaip D. N. sportavo, o tuo metu kažkas iš salėje buvusių žmonių pasakė, jog kažkas negerai D.. Pakėlęs galvą jis pamatė D. pasilenkusią prie treniruoklio. Nuėjo prie D. paklausti kas jai nutiko, tuo metu D. N. darė pratimą už maždaug 4 – 5 metrų. Liudytoja N. P. parodė (t. 1, b. l. 70 – 71), kad įvykio dieną jai sportuojant ji išgirdo kaip V. N. pasakė: „kas?“. Ji atsisuko pažiūrėti ir kitame salės gale pamatė einančią D., ji buvo ranka susiėmusi už pilvo. Jei gerai prisimena, tai girdėjo, kad D. sakė „tu man trenkei“, o jai D. atsakė kažką panašaus iš ko buvo galima suprasti, kad netrenkė. Liudytojas D. J. apklausos metu parodė (t. 1, b. l. 76), kad jam atėjus į salę iš persirengimo kambario jis pamatė, kaip treneris V. N. vedėsi D.. Kitą dieną girdėjo kalbas, kad tarp D. N. ir D. G. buvo kažkoks konfliktas, tačiau kas ten vyko – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė (t. 1, b. l. 82), kad iš persirengimo kambario į salę atėjo panašiu metu kaip ir D. J.. Įėjus į salę jis pamatė V. N. ir D.. Kaip suprato, V. N. vedė D., jam atrodo, kad D. buvo susiėmusi už kažkurio šono. Jam įėjus į salę V. su D. buvo vienoje pusėje, o D. N. buvo toliau. R. Ž. buvo tarp jų, tačiau D. N. nuo jo buvo už maždaug dviejų metrų, o V. N. ir D. – netoli liudytojo. Liudytojas matė kaip D. atsigulė, tačiau jis nieko neklausinėjo, ir nuėjo sportuoti. Vėliau pamatė, kaip D. išėjo iš sporto salė. Jai išeinant jokių konfliktų nematė ir negirdėjo, D. N. nesulaikė. Nors bylą nagrinėjant teisme liudytojas nurodė, kad taip pat padėjo palydėti nukentėjusiąją prie suoliuko, ko nenurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šis liudytojas taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad būtų matęs, kaip D. N. trenkė D. G.. Visi byloje apklausti liudytojai nurodė nematę to momento, kad D. N. būtų sudavęs D. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sporto salė maža, tuo metu joje sportavę asmenys galėjo netrukdomai matyti visą salės patalpą, todėl, teismo vertinimu, tokioje aplinkoje būtų itin lengva pastebėti, jei vienas iš salėje buvusių žmonių trenktų kitam salėje sportuojančiam žmogui. Pažymėtina, kad D. G. nurodė, jog nuo suduoto smūgio ji nukrito ant žemės ir pradėjo verkti, todėl darytina išvada, kad smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, o nukentėjusioji dėl suduoto smūgio savo patiriamą skausmą būtų išreiškusi garsiai. Tuo metu salėje sportavę žmonės D. G. pamatė tik tuomet, kai ji jau buvo susiėmusi už pilvo, o D. N. tuo metu sportavo toliau nuo jos, todėl neįmanoma, kad asmuo, smūgiavęs kitam asmeniui į pilvo sritį, staiga atsidurtų nuo nukentėjusiojo 4 – 5 metrų atstumu (šį atstumą nurodė V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme) ir tuo metu jau atliktų sporto pratimus.

15. Skundžiamame nuosprendyje taip pat liko neįvertinta ir viena liudytojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptarė liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau dėl liudytojų D. J. ir R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepasisakė, jų neanalizavo, o tiesiog pagarsino bylos medžiagą. Apygardos teismo vertinimu, itin svarbi ta aplinkybė, kurią ikiteisminio tyrimo metu nurodė R. Ž., teigdamas, kad D. G. išeinant iš salės jokių konfliktų tarp jos ir D. N. nebuvo ir, kad jis (R. Ž.) D. N. nesulaikė. Visi byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad D. G. išeinant iš salės jie jokio konflikto tarp jos ir D. N. nematė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai išeinant iš salės, D. N. jos nepuolė, jos atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių ir ant jos nespjaudė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. N. viso teismo proceso metu, kalbėdamas apie nukentėjusiąją, stengėsi ją apibūdinti neigiamai, kaip keliančią problemas ir intrigas netgi sporto klube, nors to paties klubo treneris kaltinamojo brolis ar klubo lankytojai tokių aplinkybių nenurodė. Su tokiais teismo argumentais apygardos teismas sutikti negali. Visų pirma, pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji D. N. pateikė kaip smurtaujantį ir žiaurų asmenį, kuris yra ne kartą prieš ją smurtavęs, grasinęs jai peiliu, tačiau ji dėl tokių D. N. veiksmu niekada niekur nesikreipė. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (t. 1, b. l. 123 – 126) patvirtina aplinkybę, kad D. N. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad prie degalinės „C.K.“ ir sporto klube jis kibo prie D. G., ją apspjovė, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau teismo vertinimu, nėra logiška, kad D. N. smurtaujant prieš D. G., grasinant jai peiliu, ši niekada nesikreipė į policiją, pareiškimo nerašė, tačiau D. N. ją apsvojus, į policijos pareigūnus ji kreipėsi. Akivaizdu, kad smurto naudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu, grasinimai peiliu, kelia didesnį pavojų jos gyvybei, todėl visiškai nelogiška, kad dėl tokių asmens veiksmų ji niekur nesikreipia. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. P. nurodė, (t. 1, b. l. 70 – 71), kad ji sporto klube būna kiekvieną dieną ir jai yra susidariusi nuomonė, jog D. G. į sporto klubą specialiai eina tada, kai jame būna D. N.. Pats D. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl D. G. jis buvo priverstas du kartus keisti savo sportavimo laiką. Būtina įvertinti ir tai, kad pateikdama pareiškimą, D. G. nurodė, jog su D. N. niekada negyveno ir bendro ūkio nevedė, o vėliau jau prisipažino, kad jie gyveno kartu ir pas ją buvo likę D. N. daiktų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir pagrįstumu.

16. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. G. ir D. N. santykiai yra įtempti. Abu asmenys vienas kitą apibūdino itin neigiamai, todėl akivaizdu, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, o tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, todėl jų parodymus būtina vertinti itin atsargiai. Esant tokiai situacijai, ypatingą reikšmę turi įrodymai, kurie gali objektyviai pagrįsti proceso dalyvių parodymus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vienintelė D. G. nurodė, kad D. N. jos atžvilgiu naujojo fizinį smurtą, tačiau kiti įvykio vietoje buvę asmenys šio smūgio nematė. Teismas, įvertinęs priešiškus D. G. ir D. N. santykius, taip pat tai, kad dėl D. G. dėl smūgio sudavimo nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys ir ištirti įrodymai, konstatuoja, kad nukentėjusiosios parodymai apie smurtinius veiksmus, atliktus jos atžvilgiu, nėra pakankami D. N. kaltei konstatuoti.

17. Būtina įvertinti ir specialisto S. J. parodymus. Jis nurodė, kad raumens mikroįtrūkimai darant pratimą galimi. Galima perdozuoti krūvį, pervarginti raumenis ir tada atsirastų raumens mikrotrauma. Asmuo justų skausmą, skausmas priklausytų nuo to, kaip giliai tie mikroįtrūkimai. Liudytojas V. N. nurodė, kad už pilvo susiėmusią D. G. jis pamatė prie treniruoklio, prie kurio sportuojantys žmonės dažnai pasitempia krūtinę, pilvą, stuburą. Teismo vertinimu, remiantis šiomis aplinkybėmis, neatmestina ir ta versija, jog D. G. galėjo patirti skausmą sportuodama, tačiau dėl šio nuosprendžio 16 punkte nurodytų priežasčių, ši situacija galėjo paskatinti išreikšti nuoskaudas dėl jos ir D. N. susiklosčiusių nepalankių tarpusavio santykių.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl D. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo D. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

19. 2021 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 137,87 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių Eur 87 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. N. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

20. BPK 105 straipsnyje įtvirtinta proceso išlaidų išieškojimo tvarka. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju D. N. išteisinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. N. neišieškomos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.