Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir nubaustas 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Civilinei ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš R. J. priteistas 195,80 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam baudos bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam teismas skyrė ne iki galo individualizuotą bausmę. Prašo skirti baudos bausmę arba taikyti jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymui.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. R. J. už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) padarymą buvo skirta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Nuteistajam paskirta bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad R. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. ankščiau buvo teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 46-61), eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp jų ir už vagystes (1 t., b. l. 62-118), naują nusikalstamą veiką padarė po keleto dienų kai 2023 m. vasario 3 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė, kad R. J. nedaro išvadų iš ankstesnių jam paskirtų bausmių ir vėl daro nusikalstamas veikas, todėl už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas pripažino padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, dirba, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas buvo teistas aštuonis kartus, penkis kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkius turto pagrobimus, rodo, kad vis tik ankščiau taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti skiriant jam baudos bausmę. Taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė jog jis dirba ir tokių duomenų neišreikalavimo, nes iš byloje esančių 2023 m. birželio 30 d. duomenų apie nuteistojo darbovietę (1 t., b. l. 166) matyti, jog nuteistasis dirbo tik iki 2023 m. kovo 28 d., o pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo nedirbantis, bei duomenų, jog nuteistasis tuo metu būtų registruotas Užimtumo tarnyboje byloje taip pat nėra.

11. Sprendžiant arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nesprendė dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam R. J., nes jis ankščiau jau tris kartus (2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, 2021 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. kovo 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu) baustas arešto bausmėmis už padarytas nusikalstamas veikas, todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atidėti jam jau ketvirtą kartą paskirtos arešto bausmės vykdymą negalima.

12. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

13. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2023 m. liepos 11 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji arešto bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

14. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

15. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas įstatymu Nr. XIV-1925, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarė 2023 m. vasario 11 d., o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

17. Kaip nurodyta pirmiau, veikos padarymo metu (2023 m. vasario 11 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 178 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau bausmių rūšys išliko nepakeistos: nustatyta, kad tas, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą tirtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

18. Taigi tiek veikos padarymo metu galiojęs, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą nustatė tokias pačias bausmes, todėl šis pakeitimas nelaikytinas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė ir BK 190 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 178 straipsnis, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), turtas buvo laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 195,80 Eur, t. y. 3,92 MGL (195,80 Eur/50 Eur), taigi nuteistojo teisinės padėties pasikeitęs turto vertės išaiškinimas taip pat niekaip neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti ir atitinkamai sušvelninti skirtą bausmę vien dėl to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto vagystę numatyta kitoje BK 178 straipsnio dalyje (pasikeitus straipsnių numeracijai), nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. J. – 100 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

20. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo R. J. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.