- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2-586-981/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00297-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. J., J. J., M. J.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės R. J. ieškinio atsakovams G. J., J. J. ir M. J. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. J., J. J. ir M. J., kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,51 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė; 2) iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad santuokos su A. J. metu, 1992 m. kovo 5 d., įsigijo minėtą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. lapkričio 12 d. santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Paaiškina, jog jai po santuokos nutraukimo žodinio susitarimo su A. J. pagrindu atiteko minėtas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vardu, nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pabrėžia, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo (1994-11-12) minėtu butu naudojosi, jį valdė ir juo disponavo tik ji (ieškovė), o A. J., kaip minėto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) bendraturtis, per 20 (dvidešimt) metų po santuokos nutraukimo nereikalavo atidalinti jo dalies bendroje dalinėje nuosavybėje (CK 4.80 straipsnis), jokių pretenzijų dėl šio buto jai nereiškė. Ieškovė nurodo, jog po buvusio sutuoktinio A. J. mirties jo turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto – buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), pasidalijimas nebuvo įteisintas, jos asmeninė nuosavybės teisė į šį butą nebuvo įregistruota viešame registre, ji negali šiuo turtu disponuoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrina, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai ieškinio priėmimo stadijoje nustatoma, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisakoma (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo teisiniu pagrindu būtina atsisakyti priimti pareiškimą, kuomet jis nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. J., J. J. ir M. J., prašydama pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre nuo 1992 m. kovo 5 d. jos vardu tos pačios dienos Pirkimo-pardavimo sutarties (pagal 1991-05-28 įsakymą Nr. I-1374, 1992-03-05, Nr. 1-1240) pagrindu įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,51 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio turinio bei kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad teikdama ieškinį dėl minėto buto su rūsiu pripažinimo jos asmenine nuosavybe, ieškovė, be to, kad po jos buvusio sutuoktinio A. J. mirties Ukmergės rajono 1-ame notarų biure yra pradėta paveldėjimo byla bei nurodyta, kad mirusiojo A. J. įpėdiniai pagal įstatymą yra J. J., M. J. ir G. J., jokių kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis daugiau kaip 20 (dvidešimt) metų jos kaip vienintelės buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savininkės teisės į šį nekilnojamąjį turtą būtų ginčijamos ar kas nors trukdytų jai įgyvendinti disponavimo teisę šiuo nekilnojamuoju turtu, kaip teigiama ieškinyje, nepateikia. Teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (Nr. IX-391 nauja redakcija) 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 straipsnis). Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas dar ir todėl, kad pagal juos sprendžiama koks yra ginčo pobūdis ir bylos teismingumas, nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.
Ieškovė ieškinyje privalėjo nurodyti visus įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negalėjo, privalėjo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Tokį prašymą taip pat privaloma paremti pridedamais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo siekta gauti reikalingą pateikti teismui įrodymą, tačiau jo gauti negalėjo. Tuo tarpu ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nėra pateikta ar bent nurodyta jokių įrodymų, kad atsakovai ginčytų ieškovės nuosavybės teises į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), ar trukdytų jai disponuoti šiuo turtu.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir jos ieškinyje įvardijamų atsakovų yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaip minėta, CPK normos įpareigoja kiekvieną besikreipiantį į teismą asmenį laikytis procesinių teisės normų ir pateikti procesinį dokumentą, visiškai atitinkantį jų reikalavimus. Tokiu atveju, kai teismui yra pateikiamas ieškinys, kuriame nepateikiami (nenurodomi) įrodymai, kad tarp šalių yra ginčas dėl ieškinio dalyko, ieškinio trūkumu šalinimo institutas (CPK 115 straipsnis) negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, kad neatitinkančio CPK reikalavimų ieškinio grąžinimas nevaržo ieškovės teisės, tinkamai suformulavus ieškinio dalyką ir pagrindą, kreiptis į teismą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies punktu, 290-291 straipsniais,
nutarė:
Atsisakyti priimti ieškovės R. J. ieškinį atsakovams G. J., J. J. ir M. J. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe kaip nenagrinėtiną teisme.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.