- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-242/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, tolimesniam platinimui perdavė P. B. , kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabenęs laikė savo namuose, esančiuose Mažeikiuose, Pavenčių g. 1, rūsyje iki tol, kol 2010 m. gegužės 14 d. kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. vasario 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 29,039 gramo (didelis kiekis) – psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Toyota Rav 4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atgabeno ir kelyje Papilė – Kuršėnai, Akmenės rajone neteisėtai, už 1800 litų pardavė P. B. . Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. kovo 16 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. kovo 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, neteisėtai, už 320 litų pardavė P. B. . Pastarasis minėtą kiekį psichotropinių medžiagų parsigabeno į savo namus, esančius Mažeikiuose, Pavenčių g. 1, kur jas iki 2010 m. gegužės 14 d. laikė šio namo rūsyje, kol kratos metus jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.
D. S. 2010 m. gegužės 14 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2011 m. rugpjūčio 14 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. S. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2011m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti.
Suimtasis teigia, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas jam paskirtą suėmimą dar trims mėnesiams, nesvarstė galimybės paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. D. S. mano, kad skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl teismas daro išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skunde nurodoma, kad D. S. yra suimtas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau kiti asmenys, šioje baudžiamojoje byloje kaltinami dėl tų pačių nusikalstamų veikų, yra laisvėje ir jiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Suimtasis pažymi, kad šioje proceso stadijoje kaltės klausimas nėra sprendžiamas, tačiau, jo manymu, teismas turėjo įvertinti ir patikrinti faktinius duomenis, kuriais grindžiama jo kaltė. D. S. atkreipia dėmesį, kad nėra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ir jo kaltė grindžiama tik kito kaltinamojo parodymais, kuris jį (D. S. ) apkalbėjo.
D. S. pažymi, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla yra perduota į teismą ir jau baigiama nagrinėti. Todėl suimtojo teigimu, jam galėtų būti paskirta kita kardomoji priemonė, o suėmimo terminas jam pratęstas nepagrįstai.
Suimtasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat neatsižvelgė, kad per paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis laikėsi nustatytų įpareigojimų, nepadarė jokių pažeidimų. Be to, skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta, kad D. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur iki suėmimo paskyrimo gyveno su šeima, turėjo darbą, du nepilnamečius vaikus, rūpinosi senyvo amžiaus neįgaliais tėvais.
Teismo posėdyje prokurorė prašė D. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip teisingai nurodo suimtasis, Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, turėjo įvertinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš kaltinamojo P. B. parodymų (b. l. 142-144, 146-148, 153-154, 160-161, t. 4, b. l. 4-6, t. 10), pokalbių, vykusių tarp D. S. ir P. B. suvestinių (b. l. 128-141, 152-157, t. 2; b. l. 7, t. 3), slapto sekimo protokolų bei kitos byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų yra pakankamai. Ar D. S. tikrai yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar teisingi yra P. B. parodymai savo sprendime atsakys baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.
Pratęsdamas D. S. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) punktuose.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. D. S. kaltinamas 3 sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog D. S. turi šeimą, išlaiko mažamečius vaikus, rūpinosi savo tėvais, iki suėmimo turėjo darbą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas manymą, kad D. S. darys naujus nusikaltimus teisingai pagrindė tuo, kad jis praeityje yra teistas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą – manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, Šiaulių apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Įvertinęs visumą šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. S. nėra galimybės paskirti kitos rūšies kardomąją priemonę, nes tokiu atveju nebūtų pasiekta Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodytas teiginys, kad kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje suėmimai nėra paskirti. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar paskirto suėmimo termino pratęsimo kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kiekvieną kaltinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).
Skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pabaigtu ikiteisminiu tyrimu nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir paleisti D. S. iš suėmimo. Pagrindo tam neduoda ir skundo teiginiai, kad jis per lygtinio paleidimo laikotarpį jis laikėsi nustatytų įpareigojimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis kaltinamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu galimai padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, taigi, teigti, kad įpareigojimų laikėsi, nėra pagrindo.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo D. S. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.