- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2424-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02784-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. sausio 19 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – restorane „Carskoje Selo“, esančiame Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, restorano lankytojų akivaizdoje, be jokios priežasties žodžiais kabinėjosi prie administratorės R. J., po to rankomis sugriebė pastarajai už pečių, prirėmė prie sienos ir sugriebė už dešinės rankos plaštakos, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą, po ko, apsaugos darbuotojams išvedus jį iš restorano, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, purškė ašarinėmis dujomis į apsaugos darbuotojus, spardė restorano duris, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
V. S. neteisėtai nešiojo su savimi savadarbiu būdu, pagal kovinių peilių, turinčių automatiškai iššokančią bei užfiksuojančią geležtę pavyzdžius pagamintą peilį, kuris yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų nešaunamųjų ginklų, iki 2019 m. sausio 19 d., 20.35 val., kol prie restorano „Carskoje Selo“, esančio Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie dalinės apžiūros metu pas jį rado ir paėmė nurodytą peilį.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo restorane, išėjo iš tualeto, priėjo prie administratorės, nežino, kaip viską papasakoti, pirmą kartą gyvenime taip pasielgė, nėra žodžių. Restorane išgėrė porą bokalų alaus, bet dar gėrė namuose apie 200 ml degtinės. Viską pripažįsta, jam pasakė „eik iš čia“ ir nuo to viskas prasidėjo, iš restorano išėjo, bet vėl sugrįžo. Nežino, kodėl taip pasielgė. Prisimena, kaip bendravo su policijos pareigūnais, bendravo negražiai. Ašarinių dujų neturėjo, nežino, iš kur jos, o peiliukas buvo pas jį kišenėje, net nežinojo, kad tas peilis kišenėje yra. Pradžioje savo kaltę ne visiškai pripažino, dabar pripažįsta, buvo kaip buvo. Po tos dienos su nukentėjusiąja nebendravo, neatsiprašė atsiprašo dabar. Gailisi dėl to, kas įvyko. Mėnesinės pajamos 800 Eur, gyvena su sugyventinę ir augina du nepilnamečius vaikus. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko, iki šiol žala neatlyginta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltę pripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Laikosi ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, visko, kas vyko 2019 m. sausio 19 d., tiksliai nupasakoti negali, nes tą dieną buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko prastai atsimena, bet sutinka su viskuo, kas nurodyta įtarime, labai gailisi dėl to ką padarė, pažada ateityje taip nesielgti (b. l. 42-44). 2019 m. sausio 20 d. pirmosios įtariamojo apklausos metu V. S. parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. jis buvo restorane „Carskoje selo“, esančiame Vilniuje, Šeimyniškių g. 3. Atėjo į restoraną apie 19 val. vienas. Restorane buvo jo pažįstamos D., A. ir dar viena moteris. Tų moterų pavardžių ar kitų duomenų, nežino. Jis atsisėdo prie jų staliuko. Išgėrė du bokalus alaus. Jie pašoko ir jis nuėjo į tualetą. Restorano salės viduryje stovėjo du apsauginiai. Jis, praeidamas, pasakė vienam iš apsauginių: "kaip tu su tokiu pilvu išlaikai fizo?" Tada apsauginiai jį išvarė iš restorano. Jis nuėjo, atsisėdo į autobusą, pravažiavo vieną stotelę. Tada nutarė, kad reikia atsisveikinti su moterimis. Grįžo. Restorano durys buvo uždarytos. Jis parėkavo, kad atidarytų duris. Tada atvažiavo pareigūnai. Atvažiavę pareigūnai iškarto pradėjo jam dėti antrankius. Jis paklausė už ką jį veža, ką jis padarė. Tuomet jį paguldė į balą ir pradėjo sukti rankas. Jis bandė ištrūkti, nenorėjo duoti rankų, kad dėtų antrankius. Nenorėjo paklusti pareigūnų reikalavimams. Tuomet buvo panaudotas elektrošokas ir dujos. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi išprovokavo konfliktą tuo, kad pasakė apsauginiam apie pilvą, tačiau administratorės atžvilgiu fizinės jėgos nepanaudojo, į apsauginius ašarinėmis dujomis nepurškė. Kai sakė apsauginiam apie pilvą, tai šalia stovėjo kažkokia mergina, restorano darbuotoja, tačiau kas ji, nežino, ir su ja jokio konflikto neturėjo (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad dirba restorane „Carskoje selo“, esančiame Vilniuje, Šeimyniškių g. 3, administratore. 2019 m. sausio 19 d., apie 19 val., restorane pasitikdavo lankytojus, tuomet pro šalį ėjo vyriškis, apie 40-43 metų amžiaus, kuris priėjęs prie jos pradėjo kabinėtis, sugriebė jai už rankos, paklausė, koks jos vardas. Ji jam atsakė, kad jos vardas yra parašytas ant pakabinamos lentelės. Tada jis perskaitė vardą ir nuėjo prie staliuko, prie kurio jis sėdėjo su kitu vyriškiu. Vėliau, maždaug po 10 min., kai ji pasitiko svečius ir palydėjo prie stalo, kuris yra dešinėje pusėje nuo šokių aikštelės, minėtas vyriškis vėl priėjo prie jos, rusų kalba pasakė, kodėl ji tokia išdidi, rankomis sugriebė jai už pečių, prirėmė prie medinės sienelės, tada sugriebė jai už dešinės rankos plaštakos, ir pasakė „matai koks aš stiprus“. Dėl šių jo veiksmų, ji patyrė fizinį skausmą ir moralinį šoką, nes nesitikėjo iš jo tokių veiksmų. Kai pasakė, kad jis nusiramintų ir taip nesielgtų, minėtas vyriškis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti ją. Ji dar kartą pasakė, kad nusiramintų ir kad jam reikės išeiti iš restorano. Jis keikdamasis pasakė, kad jei jis išeis iš restorano, tai jos gyvybė čia ir užges. Viskas vyko lankytojų akivaizdoje. Tada jis ją kažkaip paleido, ir ji išsisukusi iš jo nuėjo prie virtuvės. Pamatė, kad jis kumščiu sudavė į šalia stovėjusį staliuką, prie kurio sėdėjo lankytojai, ir nuėjo į tualetą. Kadangi nenorėjo, kad vėl minėtas vyriškis prie jos kabinėtųsi, ji padavėjos paprašė, kad pakviestų apsaugos darbuotoją. Kai apsaugos darbuotojas M. priėjo prie jos, ji papasakojo, kas nutiko, nurodė minėtą vyriškį ir paprašė, kad apsaugos darbuotojai išprašytų jį iš restorano, nes jis keikdamasis ir savo veiksmais pažeidinėjo viešąją tvarką restorane. Tada, kai ji stovėjo prie įėjimo, prie minėto vyriškio priėjo kitas apsaugos darbuotojas (jo vardo nepamena) ir paprašė vyriškio, kad išeitų iš restorano. Minėtas vyriškis, pradėjo keiktis, grasinti apsaugos darbuotojui, jį stumdyti. Tada abu apsaugos darbuotojai panaudoję fizinę jėgą, išstūmė minėtą vyriškį į praėjimą prie durų. Tuo metu vyriškis išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo jomis purkšti į apsaugos darbuotojus. Apsaugos darbuotojai išstūmė minėtą vyriškį į lauką ir uždarė duris, tada vyriškis pradėjo spardyti stiklines įėjimo duris, tačiau jų nesudaužė. Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol atvyko policijos pareigūnai, kitas vyriškis, kuris buvo prie staliuko, paėmė konfliktavusio vyriškio striukę ir išėjo į lauką, Kai atvyko policijos pareigūnai, minėtų vyriškių prie durų jau nebuvo. Ji policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko, ir apibūdino minėtus asmenis. Kai policijos pareigūnai išvažiavo jo ieškoti, maždaug po 10-15 min. pamatė, kad prie restorano atėjo tas pats vyriškis, kuris sukėlė konfliktą, jis jau buvo vienas. Kai minėtas vyriškis įėjo į restoraną, ji dar kartą paskambino pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kad į restoraną grįžo tas pats vyriškis. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su minėtu vyriškiu, tačiau jis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Apie ką jie kalbėjo, ji nežino, nes tuo metu bendravo su lankytojais, kurie buvo nepatenkinti, kad restorane buvo pripurkšta dujų. Kadangi lauke policijos pareigūnai negalėjo susitvarkyti su agresyviu minėtu vyriškiu, matė, kad jie iškvietė pastiprinimą ir sulaikė minėtą vyriškį, pas kurį paėmė dujų balionėlį ir peilį. Kitas vyriškis, kuris buvo su tuo vyru, nieko nedarė, bandė raminti savo draugą, tačiau šis jo neklausė (b. l. 17-20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2019 m. sausio 19 d. su kolega M. R. dirbo restorane „Carskoje selo“. Tiksliai laiko neprisimena, bet buvo vakaras, apie 19.00 - 20.00 valandą, jie stovėjo prie įėjimo durų, kai prie jų pribėgo administratorė R. J., buvo labai susijaudinusi ir pasakė, kad vienas iš lankytoju pradėjo jai grasinti, sugriebė už rankos, parodė jiems, kiek pamena, dešinę ranką, ant kurios nuo suspaudimo buvo likusi raudona žymė, šalia vestuvinio žiedo ant piršto. Parodė minėtą asmenį, kuris buvo kažkur 45 metų amžiaus. Vyriškis šoko salėje, nutilus muzikai, ėjo prie savo staliuko, kur šalia, maždaug už 5 metru stovėjo jie. Jie vyro paklausė, kodėl taip negražiai elgiasi, ir paprašė, kad paliktų restorano patalpas. Tačiau jam nebaigus sakinio, vyras jo adresu pasakė rusiškai keiksmažodį, atsistojo į kovinę stovėseną, laikydamas sugniaužęs kumščius priešais save, kolegai kumščiu ar tai trenkė į krutinę, ar tai pastūmė. Tuomet jie su M. sugriebė vyrą už parankių ir išvedė pro duris, tačiau šis apsisukęs pradėjo bėgti atgal link restorano durų, bėgdamas visą laiką purškė ašarines dujas, dar pribėgęs prie durų spėjo įkišti ranką pro duris ir pripurkšti dujų į vidų. Jie laikė duris, kad vyras vėl neužeitų, o šis stovėdamas už uždarytų durų pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis ir grasinti, iš kumščio smogė du kartus į restorano durų stiklą, vėliau įsibėgėjęs tris kartus spyrė į durų stiklą, bet durų stiklų neišdaužė. Vyriškis, kuris sėdėjo kartu su tuo vyru už stalo, priėjo prie jų ir paklausė, ar buvo iškviesta policija. Jie atsakė, kad taip, po ko tas pasiėmė draugo striukę ir išėjo iš restorano. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tų vyrų jau nebebuvo. Jie pareigūnams nupasakojo, kaip tie atrodė. Pareigūnai išvažiavo ieškoti tų vyrų. Tuomet, maždaug po 10-15 min., tas agresyvus vyras vėl grįžo į restoraną, užėjo be draugo, su daug moterų. Jie iškarto to vyro nepastebėjo, nes šis užėjo su gaubtuvu ant galvos, o kai pastebėjo, pakartotinai paskambino į policiją. Kol laukė pareigūnų, jis vėl priėjo prie minėto vyriškio ir paprašė palikti restoraną. Į ką tas jam vėl rusiškai atsakė, kad atstotų, nes bus blogai. Nutarė nedaryti sąmyšio ir palaukti pareigūnų, privažiavus pareigūnams, jie jiems nurodė tą asmenį. Pareigūnai prie to vyro priėjo, pradėjo bendrauti, pasiūlė išeiti į lauką, pasiaiškinti, tačiau vyrai juos pasiuntė, pradėjo mojuoti rankomis prieš pareigūnę. Tuomet jo kolega M. sugriebė vyrą už parankės ir išstūmė į lauką. Lauke vyras pradėjo priešintis policijos pareigūnams, jie iškvietė pastiprinimui kitą policijos ekipažą, kadangi vyriškis smarkiai priešinosi. Atvažiavus antram policijos ekipažui, minėtas vyriškis buvo išvežtas į policijos komisariatą, tai viskas ką gali pasakyti (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2019 m. sausio 19 d. su kolega A. M. dirbo restorane „Carskoje selo“. Tiksliai laiko nepasakys, bet buvo vakaras, jie stovėjo prie įėjimo durų, atrodo, kolega buvo trumpam išėjęs, kai prie jo pribėgo administratorė R., pavardės nežino, pradėjo reikšti priekaištus sakydama "kur jūs žiūrit?, mane sužalojo kažkoks vyriškis, sugriebęs už rankų stipriai suspaudė“. Pastebėjo, kad jos rankos pirštas buvo paraudęs ir įdrėkstas), papasakojo visą situaciją, kad nepažįstamas vyriškis ją stipriai sugriebė už rankų, jas suspaudė ir grasino. Kol bendravo su R., grįžo jo kolega, jie kartu palaukė, kol iš tualeto išeis administratorės apibūdintas vyriškis. Šiam išėjus iš tualeto ir grįžtant į savo vietą prie staliuko, jie priėjo ir pasiūlė išeiti į lauką pakalbėti. Vyriškis atsisakė išeiti ir labai supyko, pradėjo nemaloniai bendrauti, mosikuoti rankomis ir bemosikuojant jam trenkė į krutinę. Po ko jis vyriškiui pagriebė už rankos ir vedė prie išėjimo durų. Jiems priėjus prie durų, jo kolegą iš užpakalio vyriškį išstūmė lauk. Tuomet vyras apsisuko ir išsitraukęs dujų balionėlį purškė į juos, jie užsidarė duris ir jas laikė, kad neįeitų, nes šis agresyviai elgėsi, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, spardė duris. Kažkas iš darbuotoju, galimai pati administratorė, tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Kol jie laikė duris, prie jų priėjo to vyriškio draugas ir paprašė išleisti į lauką. Jie išleido šį vyriškį, kuris išėjęs apramino savo draugą, po abu apsikabino ir kažkur išėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, jie jiems trumpai papasakojo situaciją, apibūdino vyriškį ir pareigūnai išvažiavo šio ieškoti. Policijai išvažiavus, minėtas vyriškis vėl grįžo su kita kompanija žmonių, buvo užsidėjęs gaubtuvą, dėl ko nebuvo jų pastebėtas ir vėl užėjo į vidų, atsisėdo prie nepažįstamų žmonių grupės. Kolega Albertas pastebėjo šį vyriški, sėdintį restorane prie staliuko. Jiems vėl priėjus ir nespėjus nieko pasakyti, vyriškis pasakė, jog viskas yra gerai. Tuomet jis pastebėjo, kad vėl atvažiavo policijos pareigūnai, nuėjo jų pasitikti ir pasakyti, kad minėtas vyriškis vėl yra restorane, po to kartu su pareigūnais priėjo prie minėto vyriškio. Pareigūnai paprašė vyro išeiti iš restorano, šis kažką sumurmėjo, atsistojo ir užsipuolė žodžiais pareigūnę, kuri stovėjo šalia jo, pradėjo mosikuoti rankomis, tuo metu jis čiupo vyriškį už liemens ir stūmė link išėjimo durų. Išstūmus vyriškį pro duris, šis ilgai priešinosi būti sulaikomas, dėl ko buvo iškviestas pastiprinimas. Atvažiavo dar vienas ekipažas policijos pareigūnų, policijos pareigūnai purškė vyrui dujas, o šis vis viena bandė bėgti atgal į restoraną jis pribėgo ir čiupo jį už liemens ir pečių taip bandydamas parversti ant žemės, jie jį parvertė, pareigūnai uždėjo jam antrankius, tačiau jis vis vien priešinosi, spjaudėsi bei grasino pareigūnams. Pas minėtą vyriškį buvo paimtas peilis ir dujų balionėlis. Po ko pareigūnai pasodino vyriškį į tarnybinį automobilį ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl jam suduoto smūgio į krutinę, jis pas medikus nesikreipė, jokių smūgio žymių nebuvo, todėl pretenzijų minėtam vyriškiui neturi (b. l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniąja patrule. 2019 m. sausio 19 d. dirbo teritorijoje su vyriausiuoju patruliu D. G., kai apie 20.29 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (VPK OVS) išgirdo pranešimą, kad Šeimyniškių g. 3 „Carskoje selo“ nepageidaujamas asmuo sumušė pranešėją, triukšmauja, laužo duris. Iškarto nuvyko minėtu adresu, atvykus į juos kreipėsi kavinės administratorė, kuri jiems paaiškino, kad jai dirbant prie baro, prie jos atėjo agresyviai nusiteikęs vyras ir pradėjo jos visko klausinėti, bet moteris į kalbas nesileido tiesiog atsakė, kad netrukdytų dirbti, ir jei nemandagiai elgsis bus išprašytas iš restorano. Po šių žodžiu minėtas vyras sugriebė administratorei už rankos ir smarkiai suspaudė, traukė ją link savęs, sukėlė jai fizinį skausmą. Kol moteris nuėjo pakviesti apsaugos darbuotojų, minėtas vyras pasišalino iš kavinės. Jiems važinėjant po miestą ir ieškant vyro pagal apibūdintus požymius, VPK OVS budėtojai pranešė, kad minėtas vyras vėl grįžo. Jiems atvykus į „Carskoje selo“, administratorė, su kuria prieš tai bendravo, nurodė prie stalo sėdintį minėtą vyriškį. Jiems priėjus prie vyriškio, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., prisistatė ir paprašė, kad asmuo praeitų su jais į lauką, nes šiuo metu čia yra nepageidaujamas. V. S. tapo agresyvus, sakė, kad niekur neis. Jie asmens pareikalavo, kad išeitų iš kavinės į lauką, ir švelnia rankos kontrole kartu su kolega bandė asmenį išvesti į lauką. V. S. atsistojęs nuo kėdės ir eidamas link išėjimo, pradėjo mosikuoti rankomis, stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo metu prie jų buvo apsaugos darbuotojai, kurie padėjo išvesti asmenį į lauką. Lauke minėtas asmuo pradėjo stumdyti apsauginius, spardėsi, tuo metu jiems į pastiprinimą atvažiavo dar vienas ekipažas. Vyriškis buvo įspėtas, kad nusiramintų, nes bus panaudotos spec. priemonės, tačiau jis ir toliau mosikavo rankomis, nenusiramino (prieš tai buvo gauta informacija, kad asmuo turi peilį ir ašarinių dujų balionėlį). Todėl ji prieš vyriškį panaudojo spec. priemonę – dujas. Po ko jos kolegos ir apsaugos darbuotojai bandė sulaikyti V. S., tačiau jis vis tiek priešinosi, stangrindamas rankų raumenis, neleido uždėti antrankius, spardėsi, gulėdamas ant pilvo, rankas laikė po savimi, bandė juos apspjauti, nors dar kelis kartus buvo pareikalauta nusiraminti ir vykdyti teisėtus reikalavimus. Kadangi asmuo nesileido būtį sulaikomas ir muistėsi, prieš vyriškį ji panaudojo kitą spec. priemonę „Taser“ kaip paprastą elektros šoką, priliesdama prie dešinės kojos ties blauzda 3 kartus. Tuomet jis atpalaidavo kumščius, ir jam buvo uždėti antrankiai. Paviršutinės apžiūros metu pas asmenį buvo rastas sulankstomas peilis ir ašarinės dujos. V. S. buvo pakeltas nuo žemės, vedamas link tarnybinio automobilio atsisakė į jį lipti, atpalaidavo kūno raumenis ir nukrito ant žemės, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl teko dar kartą panaudoti spec. priemonę „Taser“ kaip paprastą elektros šoką priliesdama prie dešinės kojos ties blauzda 3 kartus, po ko asmuo buvo įkeltas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą. GMP į įvykio vietą kviesta nebuvo. (b. l. 28-29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. G. 2019 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos panašiai kaip ir aukščiau išdėstytuose liudytojos S. Ž. parodymuose. Be to, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad į Vilniaus m. 1 PK buvo pateiktas sulankstomas peilis (b. l. 6).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(976)-ISI-1159 nustatyta, kad tirti pateiktas peilis yra savadarbiu būdu, pagal kovinių peilių, turinčių automatiškai iššokančią bei užfiksuojančią geležtę pavyzdžius pagamintas peilis. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai iššokančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm; geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio) todėl, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. (b. l. 14-15).
2019 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra restorane "Carskoje Selo", Šeimyniškių g. 3, Vilniuje. Įėjimas į restoraną yra iš Šeimyniškių gatvės pusės. Ant įėjimo stiklinių durų apatinėje dalyje yra sutepti purvu avalynės pėdsakai, durų stiklas nesudaužtas. Restorane bendra tvarka nepažeista, grumtynių žymių ar kraujo nesimato (b. l. 7-24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. I. 2019 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo nustatyti girtumą nurodyta, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 21.12 val. į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatytas V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli, nesiorientavo aplinkoje. Patikrinti girtumą kategoriškai atsisakė (b. l. 59). V. S. apsvaigimo nuo alkoholio pažymiai – alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija, paraudusios akių skleros - yra konstatuoti ir jį apžiūrėjusio gydytojo (2019 m. sausio 19 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas) (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Alternatyvios BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nustačius, kad asmuo padarė bent vieną iš šių dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo restorane, išėjo iš tualeto, priėjo prie administratorės, nežino, kaip viską papasakoti, pirmą kartą gyvenime taip pasielgė, nėra žodžių. Restorane išgėrė porą bokalų alaus, bet dar gėrė namuose apie 200 ml degtinės. Viską pripažįsta, jam pasakė „eik iš čia“ ir nuo to viskas prasidėjo, iš restorano išėjo, bet vėl sugrįžo. Pradžioje savo kaltę ne visiškai pripažino, dabar pripažįsta, buvo kaip buvo.
Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. J. bei liudytojų A. M., M. R.. S. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiti byloje esantys duomenys: policijos registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. S. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2019 m. sausio 19 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – restorane „Carskoje Selo“, esančiame Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, restorano lankytojų akivaizdoje, be jokios priežasties žodžiais kabinėjosi prie administratorės R. J., po to rankomis sugriebė pastarajai už pečių, prirėmė prie sienos ir sugriebė už dešinės rankos plaštakos, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą, po ko, apsaugos darbuotojams išvedus jį iš restorano, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, purškė ašarinėmis dujomis į apsaugos darbuotojus, spardė restorano duris, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Teismas konstatuoja, kad pagal BK 258 straipsnio 2 dalį V. S. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo V. S. veikai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad peiliukas buvo pas jį kišenėje, net nežinojo, kad tas peilis kišenėje yra. Teigė, kad neprisimena, iš kur jį įgijo, kažkur rado. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja – policijos pareigūnė S. Ž. parodė, kad paviršutinės apžiūros metu pas asmenį buvo rastas sulankstomas peilis ir ašarinės dujos (b. l. 28). Iš vyresniosios tyrėjos R. Č. 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo dėl daiktų saugojimo matyti, jog V. S. prie savęs turėjo šaltąjį nešaunamąjį ginklą (peilį) (b. l. 49). Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog įvykio vietoje pas V. S. surastas peilis priklausė būtent kaltinamajam V. S., ką pastarasis pripažino apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu.
Be to, pažymėtina, jog Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(976)-ISI-1159 nustatyta, kad tirti pateiktas peilis yra savadarbiu būdu, pagal kovinių peilių, turinčių automatiškai iššokančią bei užfiksuojančią geležtę pavyzdžius pagamintas peilis. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai iššokančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm; geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio) todėl, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. (b. l. 14-15). Teismui nekyla abejonių dėl to, jog rastas peilis atitinka minėto Įstatymo nuostatas, įtvirtintas 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir yra laikytinas civilinėje apyvartoje draudžiamu šaltuoju nešaunamuoju ginklu.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. neteisėtai nešiojo su savimi savadarbiu būdu, pagal kovinių peilių, turinčių automatiškai iššokančią bei užfiksuojančią geležtę pavyzdžius pagamintą peilį, kuris yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų nešaunamųjų ginklų, iki 2019 m. sausio 19 d., 20.35 val., kol prie restorano „Carskoje Selo“, esančio Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie dalinės apžiūros metu pas jį rado ir paėmė nurodytą peilį.
Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. S. kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo minėtą peilį. Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo V. S. inkriminuotą šį objektyvųjį veikos požymį (įgijimą), pastarajam proceso metu nepasitvirtinus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines kaltinime nurodyto nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo nešaunamąjį ginklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).
Nagrinėjamu atveju V. S. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijus anksčiau minėtą nešaunamąjį ginklą, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šio nešaunamojo ginklo nešiojimo faktu, tai nėra patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėto nešaunamojo ginklo įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko V. S. įsigijo šį ginklą). Dėl šių priežasčių teismas negali neabejotinai nustatyti ar minimo ginklo įgijimo metu tokio ginklo apyvarta (įgijimas) buvo uždrausta įstatymo, atitinkamai dėl to teismas šalina iš V. S. pateikto kaltinimo BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – nešaunamojo ginklo įgijimą – kaip nepagrįstą.
Vis dėlto, nepaisant to, kad iš V. S. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – nešaunamojo ginklo įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo V. S. kaltės padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – nešaunamojo ginklo nešiojimą, o to visiškai pakanka pripažinti V. S. kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. S. skirtinos bausmės
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas (b. l. 64), dirbantis (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 67), apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą duomenų nepateikta.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. S. BK 284 straipsnio ir BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bauda nėra per griežta, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis, atsižvelgiant į vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytos bausmės rūšies vidurkis. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. sausio 19 d. 20.35 val. iki 2019 m. sausio 20 d. 16.29 val. (b. l. 34, 46). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 45).
Dėl civilinio ieškinio
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. parodė, kad pripažįsta visiškai pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas visiškai. Nukentėjusios prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas ir atitinka teismų praktiką.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, atiduotas saugoti pagal 2019 m. balandžio 23 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK02823 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti V. S. 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 19 d. 20.35 val. iki 2019 m. sausio 20 d. 16.29 val. (vieną dieną) ir laikyti V. S. nubaustu galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, peilį, atiduotą saugoti pagal 2019 m. balandžio 23 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK02823 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.