Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų ABC“ skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – D. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Statybų ABC“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. KT-S-113(24) dalį, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl teismo eksperto D. K. galimų profesinės etikos pažeidimų nepriimta nagrinėti bei šioje dalyje įpareigoti atsakovę skundą nagrinėti iš naujo; taip pat pradėti tyrimą ar norminis administracinis aktas (Tarybos darbo reglamento 9.2.3 punktas) atitinka įstatymą (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 5 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. liepos 19 d. pateikė skundą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (toliau – Taryba), prašydama ištirti teismo eksperto D. K. galimus profesinės etikos pažeidimus, kuriuos šis galėjo padaryti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rengdamas ir pateikdamas teismo ekspertizės aktą bei teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Pareiškėjos teigimu, eksperto veiksmai kelia abejonių dėl jų atitikties Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso ir TEĮ reikalavimams.

Nurodo, jog Taryba 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. KT-S-113(24) nusprendė atsisakyti nagrinėti skundo dalį, susijusią su skundo 11–13, 28–31, 38–39, 43–47 punktais, dėl termino praleidimo, o likusią skundo dalį (14–22, 23–27, 32–36, 40–42 punktus) priėmė nagrinėti. Pareiškėja sutinka su ta sprendimo dalimi, kuria skundo dalis priimta nagrinėti, tačiau nesutinka su dalimi, kuria atsisakyta nagrinėti dalį skundo. Taryba, spręsdama dėl skundo trūkumų, 2024 m. liepos 23 d. raštu Nr. KT-S-103(24) paprašė pareiškėjos nurodyti, kada ekspertizės aktas buvo pateiktas į bylą, kada pareiškėja su juo susipažino, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėja 2024 m. liepos 24 d. atsakyme nurodė, kad ekspertizės aktas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d., o pati pareiškėja su aktu susipažino ir jį išanalizavo tik 2024 m. vasario mėn., kai pradėjo teikti atsikirtimus byloje (nuo 2024 m. vasario 2 d.). Tačiau Taryba iš Kauno apygardos teismo gavo raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos atstovas su aktu susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d.

Taryba, remdamasi savo darbo reglamento 9.2.3 punktu, pagal kurį skundas nepriimamas, jei nuo pažeidimo paaiškėjimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, atsisakė nagrinėti dalį skundo. Tačiau pareiškėjos nuomone, ši Tarybos darbo reglamento nuostata prieštarauja TEĮ, kuris nenustato jokių terminų skundų teikimui dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, o tik numato, kad poveikio priemonės negali būti taikomos, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 3 metai (TEĮ 5 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjos teigimu, Tarybos darbo reglamento nuostata nepagrįstai riboja asmenų teisę kreiptis su skundais ir Tarybos pareigą juos nagrinėti, nors tokie ribojimai įstatyme nenustatyti.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą bei teisės aktų hierarchijos taisyklę, žemesnės galios teisės aktai negali nustatyti apribojimų, kurie nenustatyti aukštesnės galios teisės akte. Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo praktika, kurioje konstatuota, jog poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti reguliavimo, kuris konkuruoja su įstatymu ar jį keičia. Taip pat remiasi teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina įstatymo viršenybės principą – viešojo administravimo subjektai privalo veikti pagal įstatymus ir jų nenustatytiems ribojimams negali vadovautis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja laiko nepagrįsta Tarybos nuostatą, kuria remiantis atsisakyta nagrinėti dalį skundo.

Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktis prieštarauja TEĮ vien dėl to, jog pastarajame nėra numatyto šešių mėnesių termino skundui pateikti. Atsakovė paaiškina, kad TEĮ aiškiai nustato Tarybos pareigą nagrinėti skundus, vadovaujantis Tarybos darbo reglamentu (5 straipsnio 2 dalis), o pats darbo reglamentas nustato ne tik skundų pateikimo, bet ir jų nagrinėjimo bei Tarybos darbo organizavimo tvarką. Atsakovė akcentuoja, jog pagal Konstitucinio Teismo praktiką įstatymai nustato bendrąsias taisykles, o poįstatyminiai aktai (t. y. reglamentas) gali šias taisykles detalizuoti. Todėl Tarybos darbo reglamento nuostatos neprieštarauja TEĮ – reglamentas tik detalizuoja, kaip vykdomos įstatymo nuostatos. Be to, atsakovė pabrėžia, kad skundžiamas šešių mėnesių terminas nereiškia asmens teisių suvaržymo, nes jis skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo pažeidimo padarymo dienos, kaip numato kitas – trejų metų – terminas. Šis trumpesnis terminas nustatytas tam, kad būtų apgintos ir galimai pažeidimus padariusio eksperto teisės, nes drausminės atsakomybės negalima taikyti neribotą laiką.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamas Tarybos sprendimas netinkamai motyvuotas, grindžiant jį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Atsakovė paaiškina, kad sprendimo motyvai buvo pagrįsti tiek reglamento nuostatomis, tiek faktais, o CK nuostatos pateiktos tik kaip iliustracija, paaiškinanti bendrąsias teisės terminų skaičiavimo taisykles, kurios taikomos ir administracinėje, ir civilinėje teisėje (nuo „sužinojimo“ ar „turėjimo sužinoti“ momento).

Dėl termino skaičiavimo pradžios atsakovė pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog terminas skaičiuotas nuo ekspertizės akto įteikimo, neatitinka tikrovės. Taryba buvo pasikreipus į pareiškėją, prašydama nurodyti, kada ji realiai susipažino su ekspertizės aktu, ir pagrįsti tai įrodymais. Pareiškėja atsakyme nurodė, kad ekspertizės aktas į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d., tačiau teismo byla vedama popierine forma, todėl, anot pareiškėjos, su aktu objektyviai susipažino tik 2024 m. vasarį, kai pradėjo teikti rašytinius atsikirtimus. Tačiau, gavus papildomą informaciją iš Kauno apygardos teismo, paaiškėjo, kad pareiškėjos atstovas su ekspertizės aktu susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d., o tai buvo užfiksuota oficialiuose teismo dokumentuose. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, nepaisant aiškaus Tarybos kreipimosi dėl informacijos pateikimo, šio fakto neatskleidė, todėl galimai tyčia ar dėl neapsižiūrėjimo nuslėpė esminę aplinkybę apie susipažinimą su ekspertizės aktu. Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog skundo pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėja suprato galimą profesinės etikos pažeidimą. Atsakovė pabrėžia, kad terminas skaičiuojamas nuo objektyvios galimybės susipažinti su aktu, o ne nuo subjektyvaus supratimo apie galimą pažeidimą. Pati pareiškėja patvirtino, kad su aktu susipažino 2023 m. rugsėjo mėn., todėl, atsakovės vertinimu, šešių mėnesių terminas pateikti skundą Tarybai buvo praleistas.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. skundas su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir laikomi tinkamai įteiktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. KT-S-113(24) dalies, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl teismo eksperto D. K. galimų profesinės etikos pažeidimų nepriimta nagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Tarybai pateiktas pareiškėjos UAB „Statybų ABC“ skundas, kuriuo buvo prašoma įvertinti eksperto D. K. veiksmus ir nustačius profesinės etikos kodekso pažeidimus skirti TEĮ numatytas poveikio priemones.

Taryba 2024 m. liepos 23 d. rašte Nr. KT-S-103(24) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ nurodė, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 punkte numatyta, kad skundą atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, skundo padavimo terminas prasideda nuo teisės paduoti skundą atsiradimo dienos, o teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie netinkamus teismo eksperto veiksmus. Šiuo pagrindu, Taryba kreipėsi į pareiškėją, kad ši pašalintų skundo trūkumus, t. y. nurodytų kada į procesą buvo pateiktas ekspertizės aktas ir kada pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti bei pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėja 2024 m. liepos 24 d. Tarybai pateikė raštą „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, kuriame nurodė, jog ekspertizės aktas į bylą buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d., o 2023 m. rugsėjo 6 d. teisme buvo priimtas pranešimas, kuriuo paskirtas teismo posėdis ir bylos šalys informuotos, jog „kadangi byla yra popierinė, su teismo ekspertizės aktu šalys gali susipažinti civilinių bylų raštinėje“. Pareiškėja rašte pažymėjo, kad su ekspertizės akto turiniu susipažino ir jį išanalizavo ne anksčiau kaip 2024 m. vasario mėn., kadangi pirmuosius atsikirtimus, kuriais ginčijo ekspertizės akto išvadas, byloje pradėjo teikti 2024 m. vasario 2 d.

Taryba 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš Kauno apygardos teismo gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pareiškėjos atstovas su ekspertizės aktu Kauno apygardos teismo raštinėje susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d.

Taryba, atsižvelgusi į gautą informaciją bei spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. KT-S-113(24), skundo dalį dėl pareiškėjos skundo 11–13, 28–31, 38–39, 43–47 punktų atsisakė priimti nagrinėti dėl termino skundui pateikti praleidimo, o skundo dalį dėl pareiškėjos skundo 14-22, 23–27, 32–36, 40–42 punktų priėmė nagrinėti.

Pareiškėja, nesutikdama su Tarybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. KT-S-113(24) dalimi, kuria skundo dalis palikta nenagrinėta, kreipėsi į teismą dėl jos panaikinimo.

Ginčo santykius reglamentuoja TEĮ, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – Teismo ekspertų profesinės etikos) ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 (toliau – Tarybos darbo reglamentas).

TEĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi Tarybos darbo reglamentu. Taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimus, turi teisę priimti vieną iš TEĮ 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad TEĮ 5 straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai nepriimami, jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.

Skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos priėmimo tvarka detalizuojama Tarybos darbo reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m rugsėjo 18 d.) 9 punkte, kuriame nustatyta, kad užregistruotas skundas perduodamas Tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia priimti skundą ir teikti jį nagrinėti Tarybos posėdyje (Tarybos darbo reglamento 9.1 papunktis); atsisakyti priimti skundą nagrinėti, jei egzistuoja kuris nors iš Tarybos darbo reglamento 9.2.1–9.2.5 papunkčiuose nurodytų pagrindų. Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Skundą taip pat atsisakoma priimti nagrinėti ir tuo atveju, kai jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (Tarybos darbo reglamento 9.2.4. papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. liepos 19 d. skundą grindė teismo eksperto D. K. galimai padarytais Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimais, t. y., kelia klausimus dėl teismo eksperto kompetencijos, dėl ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, dėl teismo eksperto pasirinktų tyrimo metodų ir būdų tinkamumo bei dėl to, kad teismo ekspertas ekspertizės akte vertino kitų ekspertų ekspertinius tyrimus. Taryba nustatė, kad pareiškėja su ekspertizės aktu susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teismo raštinėje, todėl skundas paduotas praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir tuo pagrindu atsisakė priimti skundo dalį, kurioje keliami klausimai dėl ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, dėl teismo eksperto pasirinktų tyrimo metodų ir būdų tinkamumo bei dėl to, kad teismo ekspertas ekspertizės akte vertino kitų ekspertų ekspertinius tyrimus. Pareiškėja teigia, kad ši Tarybos išvada nepagrįsta, kadangi su ekspertizės akto turiniu realiai susipažino tik 2024 m. vasario mėn., kai pradėjo jį analizuoti ir teikti atsikirtimus, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

Teismas daro išvadą, kad Tarybos išvada, jog pareiškėja su ekspertizės aktu susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d., yra pagrįsta, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis ir atsakovės pateiktus argumentus. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys buvo informuotos apie paskirtą teismo posėdį, teismas aiškiai nurodė, kad su teismo ekspertizės aktu galima susipažinti civilinių bylų raštinėje. Pažymėtina, kad pareiškėja, būdama viena iš bylos šalių, turėjo objektyvią galimybę pasinaudoti šia teise. Atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja faktiškai lankėsi teisme ir susipažino su ekspertizės aktu. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjos atstovas su eksperto parengtu ekspertizės aktu susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d. ((duomenys neskelbtini)). Taigi, remiantis objektyviais duomenimis, laikytina, kad būtent nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai tapo žinomas ekspertizės akto turinys. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos argumentus, kad ji su aktu susipažino tik 2024 m. vasario mėnesį. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja vėliau pradėjo teikti atsikirtimus ir plačiau analizuoti ekspertizės akto turinį, neturi įtakos termino skaičiavimui, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta, kad terminas skaičiuotinas nuo asmens subjektyvaus akto analizavimo ar vertinimo momento. Esminė aplinkybė yra ta, kada asmuo objektyviai susipažino su aktu, o šiuo atveju tai įvyko 2023 m. rugsėjo 12 d., todėl Taryba pagrįstai konstatavo, kad šešių mėnesių terminas skundui pateikti buvo praleistas.

Pagal bendras taisykles skundo padavimo terminas prasideda nuo teisės paduoti skundą atsiradimo dienos, o teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja jau 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teismo raštinėje susipažino su ekspertizės aktu, kurio išvadų teisingumu ir pagrįstumu vėliau ėmė abejoti. Nors pareiškėja teigia, kad su ekspertizės aktu realiai susipažino tik 2024 m. vasario mėn., kai pradėjo teikti atsikirtimus teisme, ši aplinkybė nepaneigia to, kad ji turėjo realią galimybę susipažinti su ekspertizės aktu būtent 2023 m. rugsėjo 12 d., ką patvirtina LITEKO sistemos duomenys. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, 2023 m. rugsėjo 6 d. teismas pranešimu apie paskirtą teismo posėdį aiškiai nurodė, kad byla yra popierinė su teismo ekspertizės aktu, ir šalys gali susipažinti su bylos medžiaga civilinių bylų raštinėje. Pareiškėja kaip bylos šalis žinojo apie ekspertizės aktą ir turėjo visas galimybes su juo susipažinti, todėl jau nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. jai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie ekspertizės akte pateiktas išvadas bei jų turinį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, teikdama atsikirtimus byloje nuo 2024 m. vasario mėn. nuosekliai ginčijo ekspertizės akto išvadas, jas kritikuodama ir teikdama savarankiškas pozicijas dėl eksperto išvadų nepagrįstumo, akivaizdu, kad jau tuo metu ji suvokė ir suprato galimus eksperto pažeidimus, kuriuos vėliau nurodė skunde Tarybai. Taigi, net darant prielaidą, kad pareiškėjai reikėjo papildomo laiko išsamiai įvertinti ekspertizės akto turinį, akivaizdu, kad ne vėliau kaip 2024 m. vasario mėnesį ji jau buvo supratusi ir aiškiai suformulavusi galimus etikos pažeidimus, kadangi šiuos argumentus ėmė reikšti tiesiogiai teisme, ginčydama eksperto išvadas. Tačiau vertinant skundo padavimo terminą būtina vadovautis objektyvia pirmąja galimybe sužinoti apie pažeidimą, t. y. 2023 m. rugsėjo 12 d., kai ji realiai susipažino su ekspertizės aktu ir galėjo iš karto pradėti vertinti jo turinį. Todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytas šešių mėnesių terminas skundui paduoti.

Teismas pažymi, kad pareiškėja, teigdama, jog skundą Tarybai pateikė nepraleidusi šešių mėnesių termino, remiasi subjektyviais argumentais apie tai, kada ji realiai pradėjo gilintis į ekspertizės akto turinį ir analizuoti ekspertizės išvadas, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų ar pagrįstų paaiškinimų, dėl kokių svarbių priežasčių ji negalėjo skundo pateikti anksčiau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja susipažino su ekspertizės aktu, o 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo pranešimu ji buvo informuota apie galimybę susipažinti su šiuo aktu civilinių bylų raštinėje. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja turėjo realią, objektyvią galimybę susipažinti su ekspertizės aktu ir įvertinti jame pateiktas išvadas. Vien tai, kad pareiškėja pradėjo aktyviau ginčyti ekspertizės išvadas tik 2024 m. vasario mėnesį, neturi teisinės reikšmės termino skaičiavimui, kadangi teisės aktuose nenustatyta, jog terminas skaičiuotinas nuo asmens subjektyvaus apsisprendimo pradėti aktyvią gynybą ar nuo pradėtos detalios analizės. Teismo manymu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų manyti, kad ji objektyviai neturėjo galimybės ar negalėjo anksčiau kreiptis į Tarybą dėl galimų eksperto etikos pažeidimų. Byloje nėra duomenų apie kokias nors aplinkybes, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai laiku paduoti skundą, pavyzdžiui, sveikatos problemas, pateisinamas priežastis negalėti susipažinti su ekspertizės aktu ar kokius nors kitus objektyvius trukdžius. Pareiškėjos pozicija grindžiama tik subjektyvia nuomone, kad jai esą prireikė daugiau laiko suprasti galimus eksperto pažeidimus, tačiau tai nesudaro pagrindo nukelti termino pradžios. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė ir nepagrindė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių ji objektyviai negalėjo laiku pateikti skundo, jos paaiškinimai dėl termino praleidimo laikytini nepagrįstais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės pagrįstai akcentuojamą argumentą, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su 2024 m. vasario mėnesį vykusia teismo eksperto apklausa, neturi teisinės reikšmės skaičiuojant skundo padavimo terminą. Pareiškėja savo skunde Tarybai ir procesiniuose dokumentuose nurodo, kad esą tik per eksperto apklausą jai tapo aišku, jog ekspertas galimai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas. Vis dėlto toks pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas ir neturi esminės įtakos termino skaičiavimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertizės aktas, su kuriuo pareiškėja susipažino 2023 m. rugsėjo 12 d., yra išsamus ir jame aiškiai nurodytos eksperto išvados, pasirinkti tyrimo metodai, ekspertinių vertinimų turinys ir ekspertui žinomi faktiniai duomenys. Visi šie aspektai, kuriuos pareiškėja vėliau ginčijo, buvo išdėstyti akte jau tuo metu, kai ji pirmą kartą su aktu susipažino. Taigi, jeigu pareiškėja laikė, kad ekspertas savo išvadose peržengė kompetencijos ribas, pasirinko netinkamus metodus, netinkamai vertino kitų ekspertų išvadas ar kitaip galimai pažeidė profesinės etikos normas, ji šiuos galimus pažeidimus galėjo ir turėjo suprasti iš karto, susipažinusi su aktu. Pažymėtina, jog teisės aktuose nenustatyta, jog skundo padavimo terminas būtų skaičiuojamas nuo eksperto apklausos dienos ar nuo momento, kai asmuo subjektyviai galutinai įsitikina dėl savo įtarimų pagrįstumo. Terminas skundui paduoti pradeda eiti nuo tada, kai asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie galimą pažeidimą, o ši data, kaip jau nustatyta, yra 2023 m. rugsėjo 12 d., kai pareiškėja susipažino su ekspertizės aktu. Be to, aplinkybė, kad ekspertas teismo posėdžio metu galbūt papildomai paaiškino savo poziciją, nesudaro pagrindo laikyti, jog tik nuo šio paaiškinimo momento pareiškėjai tapo aiškūs galimi pažeidimai. Tokie papildomi eksperto paaiškinimai nekeičia ekspertizės akto turinio, kuris jau buvo žinomas pareiškėjai 2023 m. rugsėjį. Todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl 2024 m. vasario mėnesį vykusios eksperto apklausos vertintina kaip subjektyvus pasiteisinimas, neturintis teisinės reikšmės skaičiuojant skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas buvo pateiktas praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytą šešių mėnesių terminą, ir Taryba pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundo dalį, kuria keliami klausimai dėl ekspertizės akto pagrįstumo, teisėtumo ir eksperto veiksmų.

Vertinant pareiškėjos skundą dėl Tarybos sprendimo atsisakyti nagrinėti jos skundo dalį, būtina pabrėžti, kad, kaip teisingai nurodo atsakovė, šis sprendimas buvo priimtas laikantis visų teisės aktų ir nustatytų procedūrų reikalavimų. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus, privalo laikytis ne tik materialiųjų, bet ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Pagal Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktį, skundas dėl galimų teismo eksperto profesinės etikos pažeidimų turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimą pažeidimą. Kaip jau išsamiai nustatyta, šiuo atveju terminas skundui pateikti pradėjo eiti 2023 m. rugsėjo 12 d., kai pareiškėja susipažino su ekspertizės aktu, ir baigėsi 2024 m. kovo 12 d. Tačiau skundas pateiktas tik 2024 m. liepos 19 d., t. y. praleidus minėtą šešių mėnesių terminą.

Taryba, gavusi skundą, įvertino pateiktus duomenis ir, laikydamasi jai taikomų procedūrinių reikalavimų, nustatė, kad dalis skundo, kurioje keliami klausimai dėl ekspertizės akto pagrįstumo, teisėtumo, tyrimo metodų ir būdų tinkamumo bei kitų ekspertų išvadų vertinimo, yra pateikta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą. Taryba, vadovaudamasi jai suteiktomis teisėmis ir pareigomis, pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šią skundo dalį. Pažymėtina, kad Taryba sprendimą dėl skundo atsisakymo priėmė remdamasi objektyviais duomenimis, įskaitant Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informaciją, Kauno apygardos teismo pateiktą raštą dėl pareiškėjos atstovo susipažinimo su ekspertizės aktu, ir kitus bylos duomenis, kurie leido konstatuoti, kad pareiškėjai ekspertizės akto turinys buvo žinomas dar 2023 m. rugsėjo mėnesį. Taryba taip pat įvertino pačios pareiškėjos pateiktus argumentus dėl termino skaičiavimo ir pagrįstai konstatavo, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo laikyti, jog terminas nebuvo praleistas.

Svarbu pabrėžti, kad nei TEĮ, nei Tarybos darbo reglamentas nesuteikia Tarybai teisės nagrinėti skundų, kurie pateikti praleidus teisės aktuose nustatytą terminą. Teisės aktai, reglamentuojantys skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimą, nenustato galimybės atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai teigia, kad Taryba sprendimą atsisakyti nagrinėti skundo dalį priėmė laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, o šio sprendimo naikinti nėra pagrindo. Tarybos veiksmai atitiko viešojo administravimo principus, įskaitant teisėtumo, objektyvumo ir proporcingumo principus, todėl Tarybos sprendimas yra pagrįstas.

Dėl pareiškėjos prašymo teismui pradėti tyrimą, ar Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktis atitinka TEĮ 5 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis, teismas pažymi, kad šis prašymas yra nepagrįstas ir neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatyta, jog skundas dėl teismo eksperto profesinės etikos pažeidimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galimo pažeidimo padarymo ar kai apie jį sužinojo asmuo. Toks terminas atitinka bendruosius administraciniame procese taikomus teisės principus, pagal kuriuos skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo turi būti pateikti per protingą ir aiškiai apibrėžtą laikotarpį, kad būtų užtikrintas teisinių santykių apibrėžtumas, stabilumas ir teisinis saugumas. TEĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Taryba pagal savo kompetenciją nagrinėja skundus dėl teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimų, tačiau įstatymas nereglamentuoja skundų padavimo terminų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas paliko Tarybai diskreciją pačiai nustatyti tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo tvarką, įskaitant ir jų padavimo terminus. Tarybos darbo reglamentas, kaip Tarybos veiklą organizuojantis norminis administracinis aktas, yra priimtas vadovaujantis TEĮ nuostatomis ir yra skirtas detalizuoti Tarybos veiklą, taigi, nustatytas šešių mėnesių skundų pateikimo terminas yra teisėtas ir atitinka įstatymo reikalavimus.

Taip pat svarbu pažymėti, kad TEĮ 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos Tarybos kompetencijos ribos ir teismo eksperto profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo pagrindai, tačiau šios nuostatos nereglamentuoja ir nepaneigia galimybės Tarybai nustatyti protingą skundų padavimo terminą. Priešingai, siekiant užtikrinti veiksmingą ir objektyvų etikos pažeidimų nagrinėjimą, terminas yra būtinas, nes ilgas laiko tarpas tarp galimo pažeidimo ir skundo pateikimo gali reikšmingai apsunkinti objektyvų tyrimą (pvz., dėl pasikeitusių aplinkybių, galimai prarastų įrodymų ar nebegalėjimo apklausti reikšmingų asmenų). Be to, skundų nagrinėjimas dėl teismo ekspertų etikos pažeidimų yra susijęs su tam tikro proceso operatyvumu, todėl terminas būtinas ne tik tam, kad būtų užtikrintas Tarybos veiklos efektyvumas, bet ir siekiant apsaugoti teismo ekspertų interesus nuo nepagrįstų, po ilgo laiko pateikiamų ir sunkiai pagrindžiamų kaltinimų. Šiuo požiūriu reglamento 9.2.3 papunktyje įtvirtintas šešių mėnesių terminas atitinka ir proporcingumo, ir teisėtų lūkesčių, ir teisinių santykių stabilumo principus, kurie yra sudedamoji viešojo administravimo teisės dalis.

Taigi, apibendrinant, nėra pagrindo teigti, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktis prieštarauja TEĮ 5 straipsnio 2, 5 ir 6 dalims. Priešingai, šis reglamento punktas, nustatydamas aiškų skundo pateikimo terminą, įgyvendina įstatyme Tarybai suteiktą teisę ir pareigą spręsti su teismo ekspertų etika susijusius klausimus, užtikrinant proceso aiškumą ir veiksmingumą. Todėl, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl minėtos normos teisėtumo, o pareiškėjos šiuo klausimu pateikti argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo Taryba atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, taip pat motyvuotas, todėl teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjos reikalavimas, siejamas su Tarybos įpareigojimu atlikti veiksmus, yra išvestinis iš skundžiamo sprendimo. Teismui konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Statybų ABC“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.