- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-2210-1079/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. kovo 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;
2) 2016 m. birželio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2016 m. kovo 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui; 2016 m. lapkričio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 MGL dydžio (1092,14 Eur) baudą, nesumokėta baudos dalis – 453,08 Eur, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė S. N., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, bei rankomis suėmęs jai už plaukų, juos tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
D. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su S. N. susipažino internetu ir dažnai vienas pas kitą važiuodavo į svečius. Jis su ja kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, bendrų vaikų neturėjo. Jie buvo pora, tačiau susitikdavo tik savaitgaliais, nes darbo dienomis jis eidavo į darbą. 2019 m. lapkričio 26 d. vakare, laiko tiksliai nepamena, jis iš anksto neperspėjęs atvažiavo pas S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. S. N. su vaikais rado taip pat vartojančią alkoholinius gėrimus. Jie dar kartu išgėrė, galėjo būti po 23.00 val., kai tarp jų kilo konfliktas, priežasties nepamena, jie nuolat draugystės metu bardavosi ir vėl taikydavosi. Būnant jos buto koridoriuje, jis ją pastūmė į sieną ir po to sugriebęs už plaukų, juos tampė. Po to konfliktas baigėsi, S. N. išėjo su abiem savo vaikais iš buto ir neilgai trukus atvažiavo policija, kuri jį išprašė iš buto. Po kurio laiko jis vėl grįžo, norėjo, kad S. N. jį įsileistų į butą, bet ji vėl iškvietė pareigūnus. Įvykio metu kitų žmonių nebuvo, mažamečiai vaikai buvo kitame kambaryje. Jis dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 126-127).
S. N., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad D. J. yra buvęs jos draugas, tačiau su juo niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 22.00 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), netikėtai atėjo neblaivus D. J., su kuriuo prieš dvi savaites ji nutraukė santykius. Atėjęs iš karto pradėjo jai dėl to priekaištauti, vadinti necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, elgėsi agresyviai ir jos buto koridoriuje rankomis pastūmė ją į pečius, ji atsitrenkė į sieną, ir tada jis ranka sugriebęs už plaukų, juos kurį laiką tampė, taip sukeldamas jai skausmą. Po to D. J. ją paleido, ji nuėjo į kitą kambarį, kuriame nuo triukšmo pabudo du mažamečiai jos vaikai. Juos pasiėmusi, išėjo pas kaimynę, kad ji iškviestų policiją. Vaikai įvykio nematė, jie tik pabudo išgirdę triukšmą, prieš juos smurtauta nebuvo. Atvykę pareigūnai, D. J. išprašė iš jos namų, ji tuo metu apie smurtą prieš ją pareigūnams neminėjo, kadangi nenorėjo, kad jie patikrintų jos girtumą ir apie tai praneštų vaiko teisių apsaugos specialistams. 2019 m. lapkričio 27 d. apie 02.00 val. prie jos buto durų vėl atėjo neblaivus D. J., pradėjo belsti į buto duris, reikalauti, kad jį įsileistų, bet ji to nepadarė. Pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į areštinę dėl triukšmavimo. Tą kartą ji taip pat apie smurtą pareigūnams nepasakė, bet po įvykio pabendravusi su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, nusprendė parašyti pareiškimą dėl D. J. sukelto fizinio skausmo, kad jis būtų už tai nubaustas. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nepatyrė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko (b. l. 37-38, 41-42).
A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad maždaug prieš 1 metus pas juos į daugiabutį atsikraustė S. N. su dviem mažamečiais vaikais, kuri turi savaitgaliais atvažiuojantį draugą. Kai tik jis atvažiuodavo, bute kildavo triukšmas, būdavo girtaujama. Draugas ten kartu su ja negyvendavo, tik atvažiuodavo savaitgaliais. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 23.30 val., ji buvo savo bute, kai išgirdo laiptinėje triukšmą, išėjo iš buto ir pamatė laiptinėje stovinčią S. N. su abiem vaikais. Paklausus kas nutiko, ji paaiškino, kad yra atvykęs jos neblaivus sugyventinis, bute kelia triukšmą ir ji niekaip negali jo išprašyti. Ji pasivadino ją su vaikais pas save į butą ir iš savo telefono paskambino pagalbos telefonu 112. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai ir minėtą draugą išprašė iš buto. Kiek žino, po to pareigūnai buvo dar kartą atvykę, nes draugas vėl buvo grįžęs į butą. S. N. jai pasisakė, kad ji yra neblaivi, nors iš jos išvaizdos ji to nesuprato. Apie tai, kad ji buvo tą vakarą sumušta minėto draugo, S. N. jai nieko neminėjo. Ant jos kūno jokių sužalojimų ji nematė (b. l. 52-53).
A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jo buvusi globotinė S. N. gyvena atskirai socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji nuo sugyventinio, su kuriuo dabar jau nebegyvena, augina du mažamečius vaikus. 2019 m. lapkričio 26 d. iš ryto jam paskambino S. N. ir paprašė, kad ateitų pažiūrėti šildymo sistemos, nes pas ją butas neprišyla. Jis atėjęs nuorino radiatorius ir išvažiavo, daugiau tą dieną jis pas ją nebuvo užsukęs. S. N. namuose buvo blaivi su dviem savo vaikais. Apie tai, kad pas ją ruošiasi atvykti kokių svečių, ji jam neminėjo. Tos pačios dienos vakare, gal jau buvo apie 23.00 val., jam paskambino S. N. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atvažiavęs jos draugas D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad ji su D. tą vakarą išgėrė alkoholinių gėrimų ir po to jie susipyko, vyras ją sumušė. S. N. jam nepasakojo, nei dėl ko jie susipyko, nei kokiu būdu ji buvo sumušta, kiek kartų ar į kurias kūno vietas jai sudavė. Žino, kad dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. D. pažįsta, su juo yra bendravęs ne vieną kartą, jis su S. N. jau apie metus laiko bendrauja, susitinka, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Jis pats įvykio nematė (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Lauryno Narkaus tarnybiniu pranešimu dėl neprižiūrėtų vaikų, kuriame nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams, nepageidaujamas kaltinamasis D. J. buvo išprašytas iš S. N. buto (b. l. 11);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalų kopijomis, iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. 1.46 val. kaltinamajam D. J. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2019 m. lapkričio 27 d. 0.24 val. nukentėjusiajai S. N. – 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 13-15, 17-19);
2019 m. lapkričio 27 d. protokolu – pareiškimu, kuriame pareiškėja parodė, jog 2019 m. lapkričio 26 d. apie 22.00 val. į jos namus atvykęs D. J. pradėjo ant jos šaukti, pastūmė, rankomis tampė už plaukų, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 22-23);
2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašytas ir nufotografuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius, kur buvo smurtaujama S. N. atžvilgiu (b. l. 28, 30-33).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. J. 2019 m. lapkričio 26 d. asmeninio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė S. N., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, bei rankomis suėmęs jai už plaukų, juos tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-135, 137).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
D. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 74-79), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-109), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, D. J. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teismo įsitikinimu, tai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. paskirtos ir sumažintos bausmės pridedama 2016 m. birželio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, kuri 2016 m. lapkričio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą į baudą, neatlikta dalis – 453,08 Eur bauda.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu ir siekiant apsaugoti nukentėjusiosios S. N. interesus, kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 150 (vieno šimto penkiasdešimt) metrų atstumu, nustatant, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. N., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
D. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Kaltinamajam D. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti 2016 m. birželio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, kuri 2016 m. lapkričio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą į baudą, neatliktą dalį – 453,08 Eur baudą, ir paskirti D. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio, ir 453,08 Eur dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, D. J. skirti BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 150 (vieno šimto penkiasdešimt) metrų atstumu. Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. N., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Išaiškinti D. J., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti D. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti D. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
D. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.