Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-656-510/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-06-17
Bylos Nr.
2A-656-510/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Arvydas Žibas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
T.A. K., J. K., Tautvydo A
Atsakovas
A. E. V.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Civilinė byla Nr.2A-656-510/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja O.Šinkarenko
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 30.12.1; 121.15
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovams T.A. K., jo atstovei advokatei D.Žvingilienei, ieškovei J. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-240-199/2008 pagal ieškovų Tautvydo A. K. ir J. K. ieškinį atsakovei A. E. V., tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės A. E. V. priešieškinį ieškovams Tautvydui A. K. bei J. K., tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. K. ir J. K. prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) rūsio patalpomis, paskiriant naudotis patalpas: (duomenys neskelbtini). Ieškovų ieškinys buvo grindžiamas šiais motyvais. Tarp tų pačių šalių bei dalyvaujant tam pačiam trečiajam asmeniui, Kauno miesto apylinkės teisme nuo 2001 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1923-584/2006 dėl idealinių dalių nustatymo. Nagrinėjant šią bylą, iškilo klausimas dėl naudojimosi rūsio patalpomis nustatymo. Ieškovui T.A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso visos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto patalpos nuo 2-1 iki 2-8, nuo 5-1 iki 5-7 ir patalpos a-2/5,03 ir a-3/3,40, pirmajame aukšte priklauso 4-ojo buto patalpos 4-1/13,03; 4-2/13,58; 4-3/17,90 ir patalpos a-1/4,71; a-4/6,09 ir a-5/2,53. Ieškovei M. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso pirmajame aukšte 3 butas, kurio patalpos yra 3-1/3,87; 3-2/5,92; 3-3/15,94. Atsakovei A.E. V. priklauso 1 buto patalpos -9,87; 1-3/16,35; 1-4/8,51; 1-5/9,92; 1-6/2,88; 1-7/3,79. Namo rūsyje yra patalpos: R-l/8,00; R-2/4,99; R-3/2,62; R-4/4,73; R-5/1,42; R-6/3,19; R-7/0,89; R-8/1,85. T.A. K. priklauso naudotis 0,71 dalimi rūsio patalpų arba 19,66 kv. m, M. N. - 0,10 dalių arba 2,77 kv. m, A.E. V. - 0,19 dalių arba 5,26 kv. m. Atsižvelgiant į faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, į tai, kad rūsio patalpą R-1/8,00 ieškovas T.A. K. įsirengė savo lėšomis ir jėgomis statydamas namo priestatą bei priklausančias savininkams idealias dalis, turėtų būti kiekvienam skirtos šios rūsio patalpos ir nustatyta naudojimosi tvarka. Ginčo tarp T.A. K. ir M. N. dėl naudojimosi rūsio patalpomis nebuvo. Patikslintu ieškiniu ieškovai papildomai nurodė, kad 2007 m. spalio 23 d. notariškai pavirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi (reg. Nr. 19KU-3245) M. N. jai priklausantį 3-ią butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini)bei 33/100 dalis ūkio pastato 2I1p, (duomenys neskelbtini). Atsakovė A.E. V. priešieškiniu prašė teismo nustatyti tokią naudojimosi rūsio patalpomis tvarką: A.E. V. – 1/3 dalimi R-2, kurios plotas 4,99 kv. m, visa patalpa R-6, kurios plotas 3,19 kv. m ir R-7, kurios plotas 0,89 kv. m, T.A. K. – R-1, 1/3 R-2, R-3, R-4 ir R-8, M. N. – 1 /3 R-2 ir R-5. Atsakovė nurodė, jog su ieškovų siūlymu nustatyti, kad atsakovė naudotųsi 1/3 dalimi R-2, kurio plotas 4,99, ir visa patalpa R-6, kurios plotas 3,19 kv. m, sutinka, tačiau nori, kad jai būtų paskirta patalpa R-7, kurios plotas 0,89 kv. m. Patalpa R-7 ribojasi su atsakovės rūsiu ir siena.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas (1t, b.l.193-198) 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį bei patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas priešieškinį tenkino dalinai. Teismas nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)rūsio patalpomis tvarką: ieškovui T.A. K. paskyrė naudotis patalpas R-1/8,00, 1/3 dalį R-2/4,99, R-3/2,62, R-4/4,73, R-7/0,89, R-8/1,85; ieškovei J. K. – 1/3 dalį R-2/4,99, R-5/1,42; atsakovei A.E. V. – 1/3 dalį R-2/4,99; R-6/3,19. Likusioje dalyje teismas atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio, 93,16 Lt būtinų išlaidų už pastato dalių apskaičiavimo projektą bei pažymą iš VĮ Registrų Centro Kauno filialo, 169 Lt už skelbimą spaudoje, 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą, valstybei 65,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu. Teismas sprendime nurodė, kad iš VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2006 m. rugsėjo 4 d. pastato dalių apskaičiavimo projekto Nr. 993 matyti, kad pastato idealių dalių apskaičiavimas atliktas be rūsio patalpų ir sudaro ieškovui T.A. K. 192,25 kv. m arba 0,71 dalių, ieškovei J. K. 25,73 kv. m arba 0,10 dalių, atsakovei A.E. V. 51,32 kv. m arba 0,19 dalių. Rūsio patalpa, pažymėta plane indeksu R-7 0,89 kv. m yra iš vienos pusės prie patalpos R-6, kuria naudojasi atsakovė, iš dviejų pusių prie patalpos R-2, kuria naudojasi visi bendraturčiai. Patalpa R-7 naudojosi ir naudojasi namo 4-ojo buto savininkai, šiuo metu ieškovas. Šias aplinkybes patvirtino ieškovai savo paaiškinimuose bei teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi buto Nr.3 savininkė M. N.. Ieškovo pasiūlytas projektas dėl rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės sutapo su bendraturčiams tenkančia gyvenamojo namo dalimi, pastato dalių apskaičiavimo projektu, faktiniu patalpų naudojimu, su atsakovės naudojimosi tvarkos projektu, išskyrus patalpą R-7. Atsakovė neįrodė, kad faktiškai naudojosi arba naudojasi šia rūsio patalpa.

Šalies argumentai

Atsakovė A.E. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, atsakovei papildomai paskiriant naudotis patalpa R-7/0,89 kv. m; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės 100 Lt žyminio mokesčio bei sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės 93,16 Lt už pastato dalių apskaičiavimo projektą, bei už VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymas; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą, o išlaidas už procesinių dokumentų įkeikimą padalinti ieškovams ir atsakovei pusiau t.y. po 32,80 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais. Apeliantei pagal namo idealines dalis turėjo teikti ne 4,85 kv. m, bet 5,26 kv. m ploto. Be to, patalpa R-7/0,89 kv. m ribojasi tik su A.E. V. priklausančia rūsio patalpa R-6. Niekieno teisės nebus pažeistos, jei patalpa R-7 bus paskirta atsakovei. Patalpa R-7 yra neteisingai eksplikuota, nes tai yra iš trijų atskirų dalių prie jos rūsio sienos prikaltos spintelės, kuriose atsakovė laikė savo daiktus. Įeiti nei į vieną iš spintelių neįmanoma, nes kiekvienų trijų durų plotis gali būti po 0,28 cm, o gylis iki atsakovės sienos yra 0,53 cm. Teismui gerai žinoma, kad atsakovė net tris kartus kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir prašė atsakyti į prašymus. Toks valstybinės įmonės abejingumas šiam procesui privedė prie to, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas ir atsakovei padaryta žala. Teismas neteisingai išsprendė teismo išlaidų klausimą, kadangi 100 procentų patenkino ieškovų ieškinį, o priešieškinio net nenagrinėjo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo išlaidos dėl advokatės teisinės pagalbos atsakovei turėtų būti visai nepriteistos. Išlaidos dėl žyminio mokesčio ir dėl pastato dalių skaičiuotės, bei pažymos iš VĮ Registrų centro turėtų būti atmestos, o išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą padalintos ieškovams ir atsakovei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Iš atsakovės pateiktų atsiliepimų matyti, kad jai buvo žinoma, kad atliktais kadastriniais matavimais patalpa R-7/0,89 yra eksplikuota kaip atskira patalpa, patekimas į šią patalpą galimas tik iš patalpos R-2/4,99, kurią teismas paskyrė bendram šalių naudojimui. Tai, kad patalpa R-7 yra šalia patalpos R-6/3,19 ir kad ji yra tik 0,89 kv. m, nėra pagrindo jos laikyti šalia esančios atskiros patalpos spinta. Apeliantės prašymu bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas, suteikiant jai teisę išsiaiškinti patalpos R-7/0,89 kadastrinių duomenų teisingumą bei galimybę juos užginčyti, tačiau atsakovė savo teise nesinaudojo, todėl jos samprotavimai bei motyvai dėl kadastrinių matavimų atmestini. Taip pat atmestinas atsakovės teiginys, kad ji naudojasi šia patalpa. Minėta patalpa priklausė namo ketvirtajam butui, kurį įsigijo ieškovas T.A. K. ir kuris ja nuolat naudojasi. Tarp visų rūsio patalpų yra medinės pertvaros, todėl teiginys, kad R-7 patalpa turi priklausyti patalpai R-6, nes skiria jas tik lentų siena, atmestinas. Atsakovės teiginys, kad jai priklauso teisė naudotis 5,26 kv. m rūsyje, o skiriama tik 4,85 kv. m rūsio patalpų, yra nepagrįstas. Namo bendras plotas yra 269,30 kv. m (be rūsio patalpų). Rūsio patalpų plotas - 27,69 kv. m. Rūsio patalpą R-1/8,00 kv. m po namo priestatu įsirengė ieškovai savo lėšomis ir jėgomis vykdydami priestato - laiptinės statybą pagal 1987 m. rugpjūčio 17 d. išduotą leidimą Nr. C-132/87. Dabartinė patalpa R-1/8,00 kv. m pagal ankstesnius kadastrinius matavimus buvo žymima patalpa R-1/7,37 kv. m ir įregistruota ieškovų vardu. Pagal idealinių dalių paskaičiavimą, kurį atliko Registrų įmonės Kauno filialas, atsakovės dalis sudaro 0,19 id. dalių rūsio patalpų ir tai būtų 3,74 kv. m. Teismas paskyrė atsakovei patalpų, kurių plotas 4,85 kv. m.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovo T.A. K. vardu įregistruotos 504/1000 dalys šio namo (1t., b.l.115-116). Likusią šio namo dalį sudaro butai Nr.1, Nr. 3, ir Nr.4, suformuoti atskirais turto vienetais. Ieškovei J. K. nuosavybės teisėmis priklauso 25,73 kv. m ploto butas Nr.3 (1t., b.l.176-177). Atsakovei A.E. V. nuosavybės teisėmis priklauso 52,54 kv.m ploto butas Nr.1 (1t., b.l.117-118). Ieškovui T.A. K. nuosavybės teisėmis priklauso 44,42 kv. m. ploto butas Nr.4 (1t., b.l.121-122). VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektas (1t. b.l.102) patvirtina, kad atsakovei A.E. V. tenkantis plotas sudaro 0,19 namo dalių.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio skundo faktinį pagrindą sudaro apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovui naudotis paskyrė 0,89 kv.m rūsio patalpą R-7. Apeliantės manymu, ši patalpa turėjo būti paskirta jos naudojimui. Apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė naudojimosi kitomis patalpomis tvarką, todėl apeliacine tvarka nagrinėtina tik teismo sprendimo dalis dėl patalpos R-7.

Apeliantė teigia, kad patalpa R-7 yra neteisingai eksplikuota, nes tai yra prie jai paskirtos patalpos R-6 prikaltos spintelės. Kolegija, tenkindama apeliantės prašymą, prijungė prie bylos ir teismo posėdžio metu peržiūrėjo jos pateiktą vaizdo įrašą (1t., b.l.207), kuriame nufilmuota patalpa R-7. Ieškovė pripažino, kad šiame vaizdo įraše yra užfiksuota faktinė rūsio patalpų padėtis. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas vaizdo įrašas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai, sudarydami rūsio patalpų planą (1t., b.l.15), laikė, kad tai yra atskira 0,89 kv.m ploto patalpa ir suteikė jai indeksą R-7. Kadangi šie duomenys nėra nuginčyti ar ištaisyti, sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, patalpa R-7 vertintina, ne kaip spintelės, bet kaip atskira patalpa. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi - apeliantė prašo paskirti jai naudotis patalpą R-7, kartu teigdama, kad tai yra tik spintelės, o ne patalpa. Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais ir liudytojos M. N. parodymais, padarė išvadą, kad atsakovė šia rūsio patalpa niekada nesinaudojo. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų šiai išvadai paneigti.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad apeliantei pagal namo idealines dalis turėjo tekti ne 4,85 kv. m, bet 5,26 kv. m ploto. Šie apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą. Bendras visų rūsio patalpų plotas šiuo metu yra 27,69 kv. m. Atsakovei paskirtų patalpų plotas sudaro 0,18 dalių bendro viso rūsio ploto (4,85:27,69), t.y. nežymiai mažesnę dalį už jai tenkančią namo dalį. Tačiau iš ŽKNTKR VĮ Kauno filialo 2001 m. sausio 23 d. pažymos Nr.78 (1t., b.l.100) matyti, kad 1992 m. birželio 4 d. T.A. K. ir A. K. vardu buvo įregistruotas priestatas 3a2p, kuriame yra rūsio patalpa R-1. Ši pažyma patvirtina ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginį, kad 8 kv. m ploto patalpą R-1 ieškovas įsirengė savo jėgomis ir lėšomis, vykdydamas priestato – laiptinės statybą pagal 1987 m. rugpjūčio 17 d. statybos leidimą Nr.c-132/87 (1t., b.l.101). Sprendžiant ginčą dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta. Atėmus rūsio patalpos R-1 plotą (8 kv. m) iš bendro rūsio ploto, atsakovei tektų 0,25 dalys (4,85:(27,69-8,00)). Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad pagal apylinkės teismo sprendimą jai tenka mažesnis rūsio patalpų plotas nei priklauso.

Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas patenkino visus ieškovų ieškinio reikalavimus, todėl turėjo pagrindą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės ieškovui Tautvydui A. K. priteistinos atstovavimo apeliaciniame procese išlaidos – 940 Lt (2t., b.l.19) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326-327 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. E. V. ieškovui T.A. K. 940 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo apeliaciniame procese išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Jolita CirulienėArvydas Žibas