Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-712-199/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2-712-199/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Ieškovas
A. B., A.
Atsakovas
V. B., V.
Advokatai
Janina Dervinskienė
Civilinė byla Nr. 2-712-199/2013 Procesinių sprendimų kategorija: 30.9.1.; 30.12., 116.1;
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013m birželio 4dKaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Gretai Jankauskaitei, nedalyvaujant ieškovei A. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Janinai Dervinskienei, nedalyvaujant atsakovei V. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei G. M., atstovei L. N., valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., nedalyvaujant valstybės institucijos išvadai duoti VĮ Registrų centro atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės V. B. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimo tvarkos nustatymo, valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Ieškovė prašo 2012-11-20 patikslintu ieškiniu atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus turtinius vienetus iš bendrosios dalinės nuosavybės turto priklausančio ieškovei A. B. pagal 2006-10-05 dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno 7-ojo notarų biuro ir atsakovei V. B. priklausančio pagal 1987-03-31 pirkimo-pardavimo sutartį nustatant, kad A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso: gyvenamojo namo lAlm patalpos: II-1/8.00 kv.; 11-2/ 8.81kv.m.; II-3/2.32 kv.m.;1-4/1.67 kv.m.; III-1/12.42 kv.m.; III-2/12.41 kv.m.; III-8/3.00 kv.m.; III-3/3.69 kv.m.; III-/3.06 I kv.m.; 111-5/ 14.44 kv.m.; III-6/5.24 kv.m.; 111-7/ 10.87 kv.m. ir atsakovei V. B. asmenines nuosavybes teise priklauso gyvenamojo namo lAlm patalpos: I-3/18.23 kv.m.; 1-2/12.44 kv.m.; 1-5/5.00 kv.m.; 1-1/5.31 kv.m.; 1-4/0.84 kv.m.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo 0.0221 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į atskirus turtinius vienetus ir nustatyti ieškovei A. B. priklausančias 115/221 dalis (115 kv.m.) žemės sklypo, B sklypo dalyje (115 kv.m.). o V. B. priklausančias 106/221 dalis (106 kv.m.)žemės sklypo nustatyti AI (82 kv.m.) ir A2 (24 kv.m.) žemės sklypo dalyse bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė bei jos atstovė su priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo juos atmesti.

Ieškovė bei jos atstovė ieškinį bei patikslintą ieškinį grindžia tuo kad, šalims priklausančios namo dalys yra atskirtos, kiekviena šalis naudojasi savo dalimi, su atskirais įėjimais iš skirtingų namo pusių, kambariai ir kitos buitinės patalpos atskiros, nėra bendro naudojimo patalpų, bendra yra tik viena namo siena ir dėl to nekyla jokių neaiškumų ar konfliktų, todėl sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negali kilti ginčo, tačiau atsakovė atsisako ne ginčo tvarka spręsti turto atidalijimo klausimą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad nori priklausančią gyvenamojo namo dalį atidalinti į atskirus turtinius vienetus – butus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Neatidalinus turto, ji negali laisvai disponuoti, prižiūrėti, remontuoti ir valdyti jai priklausančią nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį. Dėl turto atidalijimo, ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau sutikimo negavo. Atsakovė nenurodo priežasčių dėl ko ji neduoda sutikimo atidalijimui. Neduodama sutikimo, atsakovė pažeidžia ieškovės kaip bendraturtės teises.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta.

Atsakovė su ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies.

Šalies argumentai

Atsakovė 2013-02-07 patikslintu priešieškiniu prašo:

Nustatyti naudojimosi tvarką 0.0221 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 1901/0104:123 Kauno m. k. v. pagal IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas" 2012-11-02 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą:

V. B. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis A1/77 ir A₂ / 29;

A. B. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B/115.

2.Atidalyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48/100 ir 52/100 dalis, nustatant, jog V. B., asmeninės nuosavybės teise atitenka patalpos: I-1/8,79 m²; 1-2/17,72 m²; 1-3/6,23 m²; 1-4/5,92 m²; 1-5/3,44 m²; 1-6/5,80 m²; 1-7/19,75 m²; 1-8/9,61 m² ir 1-9/1,09 m² (viso 78,35 m²);

A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka patalpos: II-1/8,00 m²; 11-2/8,81 m²; 11-3/2,32 m²; 11-4/1,67 m²; 111-1/12,42 m²; 111-2/12,41 m²; 111-3/3,69 m²; III-4/3,06 m²; 111-5/14,44 m²; 111-6/5,24 m²; 111-7/10,87 m² ir 111-8/3,00 m² (viso 85,93 m²).

Atsakovė bei jos atstovė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį grindžia tuo, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas" 2012-11-02 paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta A1/77, ir ne visa dalimi, plane pažymėta A2/29. Ieškovė naudojasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta B/115, ir ne visa dalimi, plane pažymėta A1/29. Atsakovė nurodo, kad ieškovė naudojasi didesne, nei jai priklauso, žemės sklypo dalimi. Ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas neatitinka realios padėties. Ieškovės siūlomoje paskirti atsakovei 5kv.m žemės sklypo dalimi, kuri randasi prie ieškovei tenkančios namo dalies, nuo įsigijimo momento naudojasi ieškovė, o prieš ją naudojosi buvę savininkai, o atsakovė. apie 30 metų naudojasi trinkelėmis grįsta žemės sklypo dalimi, į kurią pretenduoja ieškovė. Kadangi 0.0221 ha žemės sklypas yra per mažas, padalyti į du atskirus turto vienetus nėra galimybių, todėl prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą. Atsakovė nurodo, kad dėl gyvenamojo namo atidalijimo ginčo nėra, tik tai ieškovė neteisingai nurodo atsakovei tenkančių patalpų pirmame aukšte kvadratūrą bei visai nenurodo mansardos patalpų. Todėl prašo atidalyti atsakovei su ieškove tenkančias gyvenamojo namo dalis pagal atsakovės projektą.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta.

Valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė vadovaujasi pateikta išvada.

Valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistai pasisakė dėl atidalijimo, kad pagal pateiktus šalių dokumentus atidalinti gyvenamojo namo į du atskirus turtinius vienetus, negalima.

Žemės sklypai formuojami, kad sudarytų atskirą kontūrą, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad atskirų sklypų formuoti negalima.

Valstybės institucijos išvadai duoti VĮ Registrų Centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranėšta, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, patikslintas ieškinys, priešieškinis bei patikslintas priešieškinis, atmestini.

Nustatyta, kad šalys yra bendraturtės gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), 164,28kv.m. bendro ploto, ūkio pastato, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 811m, kitų statinių, kurių unikalaus Nr (duomenys neskelbtini), būtent ieškovei nuosavybės teise priklauso 52/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, 53/100 dalys ūkinio pastato 8I1m, 52/100 dalys kitų statinių, kiemo statinių, atsakovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, 47/100 dalys ūkio pastato 8I1m bei 48//100 dalys kitų statinių, kiemo statinių. Be to, šalys yra žemės sklypo 0,0221 ha, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės, t.y. ieškovei nuosavybės teise priklauso 115/221 dalys, atsakovei nuosavybės teise priklauso 106/221 dalys, įvardintas aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro banko išrašai, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, 1987-03-31 pirkimo pardavimo sutartis, 2006-10-05 dovanojimo sutartis/ b.l.12, 13, 14-16, 69, 70,71/. Iš 2006-10-05 dovanojimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. V. matyti, kad G. J. padovanojo A. B. 52/100 dalis gyvenamojo namo 1A1m, kitų statinių, 53/100 dalis ūkinio pastato, 115/221 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-10-05 dovanojimo sutartyje nustatyta, kad A. B. naudosis gyvenamojo namo patalpomis: II-1/8 kv.m. ; II-2/8,81 kv.m.; II-3/2,32 kv.m.; II-4/1,67 kv.m; III-1/12,42 kvm.; III-2,12,41 kv.m; III-8/3kvm.; III-3/3,69kvm.; III-4/3,06kvm.; III-5/14,44kvm.; III-6/5,24kv.m; III-7/10,87kv.m, viso 85,93 kv.m, pagrindu nurodyta 2006-09-20 Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. V. pirkimo-pardavimo sutartis/b.l 14-16/. 1987-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi H.A. P. pardavė , o V.A. B. nupirko 0,48 dalis gyvenamojo namo 1A1m bei kiemo statinių, 0,47 dalis ūkinio pastato 8I1m, adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, t.y. nustatyta, kad V. B. naudosis patalpomis paž. indeksais: 1-1/8,79 kv.m.; I-2/17,72kvm.; 1-3/6,23kvm.; 1-4/5,92 kv.m.; 1-5/3,44kvm.; 1-6/5,80kv.m.; 1-7/19,75 kv. m; 1-8/9,61 kv.m.; 1-9/1,09kv.m., nurodyta, kad vandens skaitiklis yra H.A. P. vardu/ b. l. 71,72/. Tokiu būdu, gyvenamojo namo dalių įsigijimo sutartimis nustatyta namo patalpomis naudojimosi tvarka.

Šalys prašo atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus-būtus, nurodo tas patalpas, kuriomis naudojasi pagal jų įsigijimo sutartis. Tačiau ieškovė nesutinka su namo atidalijimo variantu pasiūlytu atsakove, o atsakovė nurodo, kad ieškovės pasiūlytu namo atidalijimo variantu kaip ir sutiktų, tačiau ieškovė neteisingai nurodė atsakovės naudojamų gyvenamojo namo patalpų plotą bei neįvardijo palėpės patalpų.

Kaip matyti iš pateiktų gyvenamojo namo dalių bendraturtėmis įsigijimo dokumentų, t.y. sutarčių bei nekilnojamojo turto išrašo, ieškovė savo ieškinio reikalavime dėl namo atidalijimo neteisingai nurodo atsakovei priklausančių patalpų plotą bei nenurodo dalį patalpų.

Tokiu būdu, šalys nesusitaria dėl namo atidalijimo. Tą aplinkybę, kad šalys nesutaria dėl namo atidalijimo patvirtina ieškovės 2012-05-24 pareiškimas atsakovei per Kauno miesto 7-ąjį notarų biurą, kuriame ieškovė pasiūlė atidalinti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) į atskirus turtinius vienetus pagal nuosavybės teise priklausančias dalis, be to, paprašė leisti VĮ Registrų Centro darbuotojui atlikti kadastrinių matavimų tikslinimą. Nurodė terminą atsakymui 30 dienų. 2012-07-10 Kauno 7-ojo notarų biuro notarės liudijimas patvirtina, kad šis pareiškimas įteiktas atsakovei/ b.l. 8, 9/. Atsakovė atsakymo nedavė, teismo posėdžio metu neginčijo tos aplinkybės, kad gavo pareiškimą.

Vienas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų yra CK 4.80 straipsnyje nustatytas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo atveju šalys prašo atidalinti namą į du butus. Tokiu būdu, atidalijus namą į du atskirus turtinius vienetus turi pasibaigti šalių bendroji dalinė nuosavybė į namą.

LR CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

Taigi, atsakovė prašo nustatyti žemės sklypu Kapsų g.64, Kaune naudojimosi tvarką, o ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0221 ha žemės sklypo į atskirus turtinius vienetus, nustatant šalims jo dalis/ LR CK 4.80 str., 4.81 str./.

Prašomo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turto dydis turi atitikti nuosavybės teise priklausančiai bendraturčiui daliai. Projektą dėl turto atidalijimo turi pateikti bendraturtis, kuris prašo atidalinti turtą.

Dėl gyvenamojo namo atidalijimo.

Pagal LR CK 4.80 str.2 d., jeigu šalys nesusitaria dėl atidalijimo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Išplėstinė teisėjų kolegija Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje 2008-11-11, civilinėje byloje Nr 3k-7-466/2008 pažymėjo, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003)/ LAT Teismų praktika biuletenis Nr 30, l. 19-30/.

Gyvenamojo namo 1A1m, (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai paskutinį kartą atlikti 1997-11-10, šią aplinkybę patvirtina pastato techninio inventorizavimo darbų aktas 1997-11-10/ bylos priedas namų valdos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr 18519, l. 68,76,77/.

Valstybės institucija išvadai duoti VĮ Registrų centras dėl išvados nurodė, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą kadastro duomenys patikslinti pagal 1997 m. lapkričio 10 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytas bendras šio pastato plotas 164,28 kv. m, tačiau ieškovė šioje byloje prašydama atidalinti gyvenamąjį namą nesiremia kadastrinių matavimų duomenimis, kurie šiuo metu yra įregistruoti nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke/ b. l. 109/.

Statinio plotas, kaip ir kiti geometriniai statinio parametrai, nustatomi kadastriniais matavimais, tai numatyta LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997-11-10 buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, kuriais, be kitų kadastro duomenų, nustatytas atskirų pastatą sudarančių patalpų ir bendrasis pastato plotai.

Tokiu būdu, ieškovė prašydama atidalinti gyvenamojo namo patalpas nebesivadovauja kadastrinių matavimų duomenimis, tačiau privalo vadovautis.

Be to, VĮ Registrų Centras dėl atidalijimo nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas", patvirtinto 2010 m. rugsėjo 27 d. LR Aplinkos ministras įsakymu Nr. Dl-825, 7.2 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus šio reglamento 7.1. punkte) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Minėto reglamento VII dalis nustato patalpų ir pastatų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo procedūrų tvarką. Šio reglamento 22 punktas nustato, kad Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas (darbuotojas) tikrina, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t.y. ar numatyti atskiri įėjimai į patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimų vietų klausimai ir kt./ b.l. 109/.

Valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2013-04-24 išvadą šioje civilinėje byloje, kurioje nurodė, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas", patv. L R aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-825, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nei ieškovė, nei atsakovė tokios schemos nėra pateikusios. Bylos šalims parengus schemą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, jos galės kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir pateikti visus nurodytus dokumentus. Įgaliotam Savivaldybės administracijos tarnautojui patikrinus, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri prieš tai buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai i šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai ir kt. Jei visos šios aplinkybės tenkinamos, bus išduota Reglamento 7 ar 8 priede nustatytos formos pažyma, kuri pateikiama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindas įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus/ b.l. 133,134/.

Ieškovė pateikė į bylą 2012-05-24 rašytinį pritarimą Nr 70-23-61 statinio projektui, t.y. gyvenamojo namo dalies paprastajam remontui /fasado angų užstaisymui, vidaus pertvarų išardymui/2012M.01/12/bylos priedas, rašytinis pritarimas statinio projektui gyvenamojo namo paprastajam remontui/. Tačiau namo atidalijimo klausimas nėra spręstas šiame projekte. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta kaip bus vykdomas paprastasis remontas, t.y. kad bus apšiltintas esamas fasadas, išgriautos medinės pertvaros ieškovei priklausančioje namo dalyje, pakeista stogo danga. Nurodyta, kad paliekami esami vandentiekio, elektros, dujų įvadai.

Tokiu būdu, gyvenamasis namas Kapsų g.64, Kaune yra naudojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas, kuriame yra nustatyta gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka, kiekvienas butas turi atskirą įėjimą, tačiau namo atidalijimo sąlygos šiame projekte neaptartos. Kaip ieškovė, taip ir atsakovė, prašydamos atidalinti gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius vienetus- butus, prašo atidalinti pagal jų įsigijimo namo dalių sutartyse nustatytą namo patalpų naudojimosi tvarką, tačiau nepateikia gyvenamojo namo atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus- butus atidalijimo projektų.

Tokiu būdu, šalys nenurodo techninių galimybių, atidalinti namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus-butus su atskirais unikaliais numeriais , t.y. nenurodo kur bus paslaugų teikėjų teikiamos elektros energijos, dujų įvadai, vandentiekio, kanalizacijos, kitos būtinos atskirų turtinių vienetų komunikacijos. Be to, nei viena iš šalių iš esmės nebesutinka su pasiūlytais atidalijimo variantais.

Kaip minėta, valstybės institucijos išvadoms duoti nurodė į tas aplinkybes, kad šalys nesikreipė nustatyta tvarka dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, nepateikė pažymos, planų dėl atidalijimo, be to, ieškovė nepaiso ir kadastrinių duomenų bei neteisingai nurodo atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str. nekilnojamieji daiktai formuojami: suformuojant naują daiktą ; padalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą; atidalijant nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teisie valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamus daiktus; sujungiant kelis nekilnojamus daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.3d.statiniai formuojami LR statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.4d nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Tokiu būdu, kad atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus butus, turi būti išlaikyta nustatyta teisės aktuose tvarka pagal kurią formuojami nauji atskiri turtiniai vienetai, tame tarpe ir butai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05:2010 “Statinio projektavimas”, patv. LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr D1-808 36.4p. numatyta, kad dėl naujų nekilnojamojo turto objektų, formuojamų patalpų, padalijimu, atidalijimu ir kitais būdais turi būti ruošiami planai su eksplikacijomis, kuriuose turi būti nurodomi šių objektų ribos, techniniai rodikliai, paslaugų tiekimo apskaitos prietaisų išdėstymas.

Tokiu būdu, privalų pateikti atidalijimo projektą, kurio nei viena iš šalių dėl namo atidalijimo teismui neteikė, be to, šalys nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nustatytos formos pažymos gavimo bei nepateikė naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemų.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” , patv. 2003-12-24 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr 705 264p.4p. nustatyta, kad projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau, galima, jeigu tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją galima tiesiogiai, t.y. per atidalintą butą.

Tačiau šalys neteikia teismui jokio projekto, o reikalauja atidalinti gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius vienetus - butus, suformuojant atskirus turtinius vienetus, t.y. su atskirais unikaliais numeriais.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje 2012-03-01, civilinėje byloje Nr 3k-3-63/2012 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo–pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nei ieškinio bei patikslinto ieškinio, nei priešieškinio bei patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl namo atidalijimo, nepateikus jo atidalijimo projektų/ pažymų, schemų/ bei neaptarus jo atidalijimo techninių galimybių, negali būti patenkinti, nes prieštarauja galiojančioms teisės normoms, nėra pagrįsti, ir dėl šių priežasčių negali būti įgyvendinami.

Dėl žemės sklypo atidalijimo, jo naudojimosi tvarkos nustatymo .

Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo žemės sklypo jo dalis į atskirus turtinius vienetus , o atsakovė prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką.

Savo ieškinio bei priešieškinio reikalavimams pagrįsti šalys pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planus/ b.l. 54, 86/.

Be to, atsakovė pateikė antstolio M. Petrovskio 2012-10-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr 123-12-78, kuris atliktas pagal V. B. užsakymą bei jai dalyvaujant. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad Kapsų g. 64, Kaune. užėjus už namo, šiaurinėje pusėje yra šalia stovinčių namų vidinis kiemas. Protokole užfiksuota, kad prie namo (duomenys neskelbtini) langų yra įrengta medinė terasa, kiemo dalis nuo namo į šiaurinę pusę yra išklota pilkos spalvos trinkelėmis. Kiemo viduje lygiagrečiai kiemo tvorai nėra jokių ūkinių ar kitokių statinių. Prie protokolo pridėtos nuotraukos. kuriose užfiksuotas namo kiemas, komunikacijos, tujos /b .l. 96-98/.

Ieškovė prašo atidalinti jai iš 221kv.m. žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu “B” 115kv.m. suformuojant jai atskirą turtinį vienetą, o atsakovei atidalinti žemės sklypo dalis pažymėtas indeksu “A1” 82kv.m., indeksu “A2” 24 kv m, viso 106kv.m., suformuojant atskirą turtinį vienetą, savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, kuriame ieškovė A. B. pasirašė, kad su tokia naudojimosi tvarka sutinka. Tačiau kaip jau minėta, ieškinio reikalavimu ieškovė prašo atidalinti žemės sklypą.

Atsakovė priešieškinyje prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal jos pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį prašo paskirti jai naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais “A 1“ 77kv.m. ir „A 2“ 29kv.m., viso 106 kv.m., o ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu “B” 115kv.m.

Šalys nesutaria dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų dėl žemės sklypo bei dėl faktinio naudojimo atskiromis žemės sklypo dalimis. Nesutarimai yra dėl 5kv.m žemės sklypo esančio prie ieškovės namo dalies ir dėl žemės sklypo dalies esančios prie ieškovės išklotų trinkelių, kur buvo ūkinis pastatas 8I1m, atsakovės pažymėtos indeksu „A1“29. Nei viena iš bendraturčių nenurodo, kaip naudosis ūkiniu pastatu 8I1m, kuris nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, ir kurio 53/100 dalys priklauso ieškovei, o 47/100 dalys priklauso atsakovei, kurio plotas yra įregistruotas 7,35kvm. Atsakovės teigimu bei pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ūkinis pastatas yra nugriautas, tačiau pagal nekilnojamojo turto duomenis jis yra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (duomenys neskelbtini).

Bendraturčių žemės sklypo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos, ieškovei priklauso 115kvm., o atsakovei priklauso 106kv.m.

Atsakovė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo grindžia tuo, kad ieškovės siūlomas projektas nėra tinkamas, nes ieškovė atsakovei siūlo prie ieškovės namo dalies esančius 5 kv.m. žemės, kur yra ieškovės komunikacijos bei kuriomis naudojosi kaip ieškovė, taip ir prieš ją buvę savininkai. Be to, atsakovė nurodo, kad 5 kv. m. žemės sklypo dalyje auga ieškovės tujos, tik tai per šį žemės sklypo dalį ieškovė gali pateikti prie elektros skaitiklio, dujų, kanalizacijos. Be to, atsakovės įgaliota atstovė nurodo, kad žemės sklypo dalyje, kur yra ieškovės trinkelės, buvo ūkinis pastatas, kuris priklausė atsakovei, ir kuris šiuo metu yra nugriautas, tačiau įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovės atstovė nesutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimais dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustaymo, nurodo, kad tokia tvarka pažeidžia ieškovės teises.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas 8IIm 7,35 kv.m. ploto, kurio 53/100 dalys priklauso ieškovei, o 47/100 dalys priklauso atsakovei.

Tokiu būdu, vienai atsakovei ūkinis pastatas 8IIm nepriklausė bei nepriklauso, o priklausė bei priklauso bendraturtiems dalimis, kito ūkio pastato įregistruoto Kapsų g.64, Kaune, nėra.

Tokiu būdu, šalys nesutaria nei dėl žemės sklypo atidalijimo, nei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, atidalijant iš bendro žemės sklypo dalis, pirmiausia atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise/ LR CK 4.80str., 4.81str./.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-11-03 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-478/2009 konstatavo, kad teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais turi būti įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tos aplinkybės kaip tarp bendraturčių susiklostė faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Teisę atsidalyti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų.

Ieškovė prašydama atidalinti žemės sklypą nepateikė žemės sklypo atidalijimo projekto, o pateikė planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris negali būti pagrindu atidalinti žemės sklypą , nes neatitinka LR CK 4.80str, LR Žemės įstatymo 2str. reikalavimams.

Be to, ieškovė prašo taip atidalinti žemės sklypą, kad prie jos nuosavybės teise valdomos namo dalies būtų atsakovei paskirta žemės sklypo dalis 5 kv.m., kurioje, randasi ieškovei priklausančių komunikacijų įvadai. Be to, ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra nustatytos konkrečios žemės sklypo ribos, kad galima būtų formuoti atskirą žemės sklypą, ieškovė siūlo atidalinti žemės sklypus, susidarančius iš 3 sklypų, t.y. A2“24, „A1“82, o tai prieštarauja galiojančioms teisės normoms, bendraturtės teisėms bei įstatymų saugomiems interesams/ Žemės įstatymo 2str./ . Be to, pagal ieškovės siūlomą projektą žemės sklypo dalis skirtina atsakovei kirstų ieškovei nuosavybės teise priklausančią namo dalį.

Pagal LR Vyriausybės nutarimą “Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patv.” 1998-07-23 Nr 920, naujai formuojami žemės sklypai Kauno mieste negali būti mažesni nei 0,04 ha.

Žemės sklypų formavimo tvarka nustatyta L R Teritorijų planavimo įstatymo 22str, pagal kurį įstatymų nustatyta tvarka rengimas bei tvirtintinas teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planas prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams sutinkamai su kuriais rengiami žemės sklypų planai, kurie turi atitikti L R Žemės ūkio ministro įsakymu 2002-12-30 Nr 522 “Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ” patv. taisyklių 48-52 punktams.

Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17str. 4d.2p. įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Pagal šio įstatymo 7str. 2d. 1.p, 2p., 3d. žemės sklypai formuojami kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, kitais atvejais –Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka, rengiant žemėtvarkos projektus, detalizuotus planus ar kitus teritorijos planavimo dokumentus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20p. žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia LR saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinierinius statinius.

Tokiu būdu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo žemės sklypo dalių iš bendro 221 kv.m. žemės sklypo Kapsų g.64, Kaune negali būti tenkintinas, nes neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, pateiktas planas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne dėl atidalijimo, kuris neapibrėžia žemės sklypo ribų, įvažiavimų, įėjimų į žemės sklypą, susidaro iš trijų žemės sklypo dalių. Be to, pažeidžia bendraturtės interesus, atsakovei siūlytina žemės sklypo dalis kertasi su ieškovės naudojama gyvenamojo namo dalimi. Ieškovės planuojamas žemės sklypas yra neracionalus, mažesnio dydžio nei leidžiamas pats mažesnis plotas naujai formuojamam žemės sklypui.

Negali būti tenkintinas ir atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal atsakovės pateiktą planą, kadangi pažeidžia bendraturtės, t. y. ieškovės teises, nes pagal atsakovės siūlomą planą žemės sklypo dalis „A 1“ 29, kur turi būti ūkinis pastatas 8IIm, 7,35kv.m. ploto, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, bei kuris nuosavybės teise priklauso kaip ieškovei taip ir atsakovei, t.y. ieškovei 53/100 dalys, o atsakovei 47/100 dalys, paliekama naudotis atsakovei, o ieškovė nesutinka su tokia naudojimosi tvarka. Be to, ūkinis pastatas nėra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro.

Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius šioje byloje bei jos priede, šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys bei patikslintas ieškinys, atsakovės priešieškinis bei patikslintas priešieškinis, yra nepagrįsti bei neįrodyti, todėl atmestini/ LR CPK 3str, 5str, 178str, CK 1.2str., 1.5str, 4.14str., 4.15str., 4.19str., 4.20str., 4.21str, 4.37str, 4.38str, 4.47str, 4.72str., 4.73str., 4.75str., 4.80str., 4.81str., 4.93str., 4.95str., 4.98str, 4.99str, LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Statybos įstatymas, LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, LR Žemės įstatymas, LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patv. LR Vyriausybės, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Atmetus ieškovės bei atsakovės ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, iš šalių lygiomis dalimis valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 88str.1d.3p, 93str, 96str./.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 7str, 12str., 17str, 42str, 177str, 178str., 185str, 259str., 263str.-268str., 270str., 279str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškovės A. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį bei patikslintą ieškinį, atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 37lt, t.y. iš kiekvienos po 16,50lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM , į.k. 188659752 surenkamąją sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini) „“Swedbank“ AB , į.k. 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko