Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-1095/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-26
Bylos Nr.
1-49-1095/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21945-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
D. K., D. S., M. Ž.
Nukentėjusysis
R. L.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis, Raimundas Jurka, Kristina Rutkauskienė, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-1095/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21945-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 26 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorams Linai Lomonienei, Pauliui Jasiukaičiui,kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam R. L., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir 16 MGL dydžio bauda;

Žemesnės instancijos teismas

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto ir 5 MGL (188 Eur) baudos bausmė;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Danijos Karalystės Herning apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 276a ir 286 straipsnius (32 veikos), paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių (913 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kuri Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamai 178 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 3 dalimi, bei paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi šio nuosprendžio vykdymas nutrauktas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., D. S. ir M. Ž. 2019 m. gegužės 26 d. apie 3 val. viešojoje vietoje, prie naktinio klubo ,,Naktinis Tbilisis“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, padarė nesunkų R. L. sveikatos sutrikdymą, o būtent: D. K. spyrė koja nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, sudavė smūgį kumščiu jam į smakrą, M. Ž. stūmė R. L., sudavė smūgius ranka jam į galvą ir į kairįjį žastą, D. S. sudavė smūgį ranka R. L. į galvą, po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, nusivijo R. L. už pastato kampo ir ten D. K. ir M. Ž. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į galvą, taip kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžius.

Įrodymai

Kaltinamasis D. K. parodė, kad pripažįsta tik tai, jog buvo girtas viešoje vietoje, bet žandikaulį nukentėjusiajam sulaužė ne jis, ir paaiškino, kad į naktinį klubą atėjo su M., A. ir E. išgerti, pašokti. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jau klube bandė kabinėtis ir ne tik prie jo vieno, rūbinėje užkliudė jį ranka, bet jis su juo nekonfliktavo. Po to kieme R. buvo su kitu asmeniu, pamatė, kad rankos jų kilnojasi ir nuėjo jų išskirti, kad nesimuštų, bet pamatė, kad jau jį patį puola, prasidėjo keiksmažodžiai, ėmė pats gintis. Vaizdo įraše matosi jo pakelta ranka ir koja, tačiau jis R. asmeniškai nepalietė, jam smūgių nesudavė, nes jo pakelta koja nepalietė nukentėjusiojo kūno. Nuo klubo nubėgo kaip ir visi kiti. Kai pasitraukė iš filmavimo zonos, už kelių minučių atėjo apipurkštas, nes dujų kliuvo visiems toje vietoje buvusiems. Kai buvo nupurkštas, kas dar ten buvo, negali pasakyti, nelabai atsimena. Tą naktį buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholio, bet kiek jo suvartojo, negali pasakyti, nes viskas buvo prieš dvejus metus ir dėl to neatsimena suvartoto kiekio. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nieko neatsimena, nes nenorėjo niekur kištis. D. pažįsta, ar jis buvo klube, negali pasakyti. Vaizdo įraše atpažįsta tik save, kitų neatpažįsta. Per kiek laiko nuvyko į ligoninę, neatsimena. R. pirmą kartą pamatė policijos komisariate, nukentėjusiojo iš mokyklos laikų nepamena. Su apsaugos darbuotoju, kuris jį nupurškė dujomis, konfliktų neturėjo.

Kaltinamasis D. S. parodė, kad nukentėjusysis meluoja, prisižiūrėjo nuotraukų „Facebook“ ir nepagrįstai jį kaltina, gal norėdamas pasipelnyti. Kaltinime nurodytą naktį buvo klube ,,Naktinis Tbilisis“ su 3 panelėm ir vienu draugu, į lauką nevaikščiojo, sėdėjo prie staliuko, šoko, alkoholio vartojo mažai, viską atsimena, klube prabuvo iki paryčių, po to policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą, sakydami, kad vienam asmeniui lūžo žandikaulis, pasakė pareigūnams, kad nieko nežino, ir išleido jį namo. Nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė, kai buvo akistata su juo, klube jo nematė, M. nepažįsta, D. pažįsta iš matymo. Neatsimena, kad tą naktį klube būtų matęs kitus kaltinamuosius. Jo regėjimas normalus, akinių nenešioja. Vaizdo įrašuose savęs nematė, o kaip tą naktį buvo apsirengęs, neatsimena.

Kaltinamasis M. Ž. parodė, kad atvyko į klubą keturiese: jis, E., D. ir A.. Kai jau ruošėsi išeiti iš klubo, kieme pamatė konfliktą, susistumdymą, pamatė D., kuris su jo sese draugauja, ir ėjo jo ginti. Gindamas D. pastūmė R. nuo D., pamosikavo ranka, bet nebuvo tikslo trenkti nukentėjusiajam, R. kaltinime nurodytų smūgių nesudavė ir nebuvo net bandymo suduoti. Kai nukentėjusysis atsitraukinėjo, jis jo nesivijo, jam tik buvo įdomu, kas čia ir dėl ko vyksta, dėl to sekė iš paskos, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl kilo konfliktas. Nežino, ar kas nors ėjo, bėgo paskui R. į tą pačią pusę, nes daug nepažįstamų žmonių aplinkui buvo. Nematė, ar tada nukentėjusiajam kas nors sudavė smūgius. Po to atėjo apsaugos darbuotojas ir nupurškė dujomis. Kai buvo purškiama dujomis, buvo daug žmonių ir dujų balionas nebuvo nukreiptas tiesiai į jį, bet kadangi buvo arti (stovėjo apie metro atstumu nuo nukentėjusiojo), tai ir gavo dujų. Tada atėjo atgal prie klubo durų, išsikvietė taksi ir išvažiavo į ligoninę. Tą naktį buvo pavartojęs alkoholio, kažkiek išgėrė iki atvykstant į klubą ir klube keletą kokteilių išgėrė. Vaizdo įrašuose matė save. S. nepažįsta, jo klube nematė, su L. iki įvykio tą naktį irgi jokių kontaktų nebuvo. D. nebuvo sumuštas, jam nukentėjusysis irgi nieko nepadarė. Matė iš vaizdo įrašo, kad trynė akis ir kiti, kas buvo toje vietoje. Jam nepasirodė, kad čia kažkas rimto įvyko, dėl to ikiteisminio tyrimo metu ir nepasakojo. S. klube nematė, jo nepažįsta.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. su A. S. buvo Panevėžio naktiniame klube „Naktinis Tbilisis“, iš kurio išėjęs lauke pateko į tokį įvykį, kad buvo sužalotas, nors iki tol buvo sveikas. Jam buvo nustatytas 1,8 prom. neblaivumas, S. irgi buvo truputį išgėręs. Tą vakarą išgėrė namie 0,7 ar 1 l deginės butelį su draugu ir klube du alkoholinius kokteilius. Nors po įvykio nelabai atsiminė, bet dabar atmintis pagerėjo ir atsimena visas įvykio aplinkybes, be to, yra išnagrinėjęs tą naktį filmuotą medžiagą. Viskas prasidėjo būnant kieme dėl to, kad S. pasirodė, jog jis per daug išgėręs ir jis bandė jį prablaivyti, jam tepštelėjo per veidą. K. tai pamatė, pagalvojo, kad jį puola, galimai atėjo jo ginti, agresyviai prie S. lindo, todėl jis ramino K., kad nevyktų konfliktas. Neatsimena tiksliai, ką jie kalbėjo. Kadangi K. norėjo konfliktuosi su jo draugu A. S., jis bandė jį stumti nuo jo, kad išvengtų konflikto. Jis bandė D. patraukti nuo S. ir tada S. pabėgo. K. bandė dešine ranka trenkti jam į galvą, jis pasitraukė, todėl jam nepataikė, tuo metu į kiemą išbėgo Ž., kuris turbūt suprato, kad vyksta konfliktas ir atbėgo savo draugo ginti, ir jį pastūmė abejomis rankomis, tada K. spyrė jam koja į pilvo sritį, tas spyris iš kojos pasiekė jį, nes skaudėjo pilvo sritį, tada S. išėjęs į kiemą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į smilkinį, suklupo, bet ant žemės nenugriuvo, toliau sekė Ž. smūgis iš rankos į kairį žastą, K. smūgis kumščiu į smakro vidurį. Jis pats buvo nuleistomis rankomis, rodydamas, kad nenori muštis. Jis kuo greičiau šalinosi iš įvykio vietos link degalinės į Šiaulių pusę. Bėgo veidu į priekį, kažkiek pabėgo toliau link pastato kampo, vaizdo įrašuose matosi, kad D. ir M. vijosi jį, jam bėgant buvo suduoti dar mažiausiai du smūgiai į galvą, į viršugalvį, pakaušį, negali pasakyti, kur kuris sudavė bėgant, pargriuvęs nebuvo, išvengė tolimesnių smūgių. Konkrečiai negali nurodyti vietų, į kur sudavė smūgius, kai jis bėgo, bet jautė mažiausiai 2 smūgius į galvos sritį, tie smūgiai buvo suduoti labai greitai vienas po kito, dėl to negalėjo vienas žmogus taip staigiai sutrenkti. Toje vietoje nenustatė sužalojimų, tik skausmą jautė. Už pastato kampo, kur nubėgo, buvo tamsu, nes toliau nuo klubo.

Pabėgęs ir būdamas vienas degalinėje, esančioje apie 200 m nuo klubo, išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nuo smurtavimo iki pagalbos iškvietimo praėjo ne daugiau kaip valanda. Mano, kad vaizdo kamerose matomas laikas skiriasi 1 valanda nuo realaus laiko. Iki paskambinimo į policiją negriuvinėjo, su niekuo daugiau nekonfliktavo, nieko nebuvo susitikęs, tuo metu jam buvo šokas, jautė skausmą ir tuo pačiu apsvaigęs buvo. Iki pagalbos kvietimo bandė atsigauti, susiorientuoti, suprasti, ką toliau daryti. Nuėjo prie klubo pasižiūrėti, kas ten įvyko, bet pamatė kaltinamuosius ir pasišalino, kad toliau nieko neįvyktų. Tą naktį po įvykio dar skambino broliui, tėčiui. Kai išsikvietė pagalbą, grįžo link klubo, apsaugos darbuotojai jam vandens atnešė, nes jis buvo visas kruvinas. Po to buvo išvežtas į ligoninę Panevėžyje, kur jam nustatė sužalojimus, tada važiavo į Kauną, kur jam darė operaciją (žandikaulis susiūtas vielomis ir kaulai atstatyti į vietas), apie 10 dienų prabuvo ligoninėje, po 2 savaičių atvažiavo apžiūrai, o po 6 savaičių išėmė siūlus. Kai išėmė siūlus, rekomendavo toliau kreiptis į odontologus. Vėliau kreipėsi privačiai į odontologus, nes ir toliau skaudėjo. Medikai sakė, kad gali daryti operaciją dabar arba laukti dar, egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad tai padės. Kiekvieną dieną jautė tos dienos sumušimus. Prieš pavasario Covid-19 protrūkį kreipėsi privačiai pas chirurgą, dokumentų nėra pateikęs dėl šito kreipimosi. Dokumentai pateikti, kai buvo Panevėžyje kreipęsis. Jam toliau skaudėjo, todėl kreipėsi, nustatė, kad tie lūžiai dar yra, kad reikalinga dar operacija arba tolimesnis gydymas. Kai jam padarė tyrimą rentgeno aparatu, gydytojas paaiškino, kad yra lūžis, pakitimas, kuris neturėtų būti, todėl kyla skausmai ir jam reikia kreiptis pas profesionalus, kurie gali padėti. Kišenių, kurios yra prie sąnario šakos, zondavimas jam padėjo suprasti, kad ir toliau reikia pagalbos. Jis buvo nukreiptas odontologų ir kovo 6 d. kreipėsi į veido chirurgiją. Padaryta nuotrauka ir buvo privati konsultacija, lūžis dar matėsi. Į bylą pateiktos nuotraukos, darytos Kauno klinikose. Jis pats apmokėjo už paslaugas.

Jo gyvenimą labai sutrikdė šis įvykis, pusę metų buvo įkalintas lovoje, žiaurūs skausmai buvo, kiekvienas žingsnį žengiant skaudėjo, apie galimybę dirbti jokios kalbos nebuvo. Iki įvykio norėjo kurti įmonę, reikėjo pradėti ruošti verslo planą, kuris būtų vertinamas, buvo pradėjęs vaikščioti į mokymus, bet kai tas įvykis įvyko, negalėjo nei fiziškai, nei emociškai to įvykdyti. Tuo metu savanoriavo globos namuose, kartą į savaitę aplankydavo senyvo amžiaus žmones. Po įvykio buvo dar 2 kartus nuvykęs, tačiau blogai jautėsi, todėl nebegalėjo tęsti tos veiklos. Praėjus 6 mėn. po įvykio jau galėjo užsiimti veikla, pradėjo mokytis programuotojo specialybės. Kol buvo vielos, negalėjo visiškai valgyti, net šiaudelis netilpo, neteko 13 kg svorio, nes turėjo 6 savaites badauti. Po to galėjo pradėti valgyti, bet ir tai užtruko gal mėnesį, kol galėjo normaliai valgyti. Pirmus mėnesius negalėjo net kalbėti. Atsigavimas po įvykio užtruko ilgai. Aštrūs skausmai dingo gal po 4 mėn. Būdavo tokie skausmai, kad net naktį prabusdavo. Po įvykio nuo smūgių atsirado stiklakūniai akyse ir dabar matosi ant akių „voratinkliai“. Toks dalykas atsiranda senyvo amžiaus žmonėms, o jam atsirado nuo tų smūgių. nes prieš tai neturėjo tokių problemų. Nors tai nėra sveikatai pavojinga, tik papildomas nepatogumas. Vaistų nuo skausmo stengiasi nevartoti, bet Kauno klinikose buvo stiprus skausmas, tai vartojo vaistus, o po to kartais irgi vartodavo. Po įvykio vengia pasilinksminimo vietų, baisu tamsiu paros metu būti mieste, nepasitiki žmonėmis, nemalonūs išgyvenimai ir naktimis košmarai kankina, nes jo vos neužmušė. Medikai jam pasakė, kad jam pasisekė, jog liko ne „daržovė“, o jeigu būtų pataikęs tiesiai į smilkinį, būtų buvęs mirtinas smūgis. Išoriškai jokių žymių neliko, be žandikaulio daugiau jokių problemų nesigydė, į psichiatrus nesikreipė, liko tik nuolatiniai skausmai.

Pirmosios apklausos metu pasakė, kad mušė nepažįstami asmenys, nes buvo sukrėstas. Asmenis atpažino, kai gavo bylos medžiagą, namuose įsigilino į medžiagą, asmenų nuotraukas ir duomenis „Facebook“ paskyrose pamatė. D., M. ir D. atpažįsta užfiksuotus vaizdo įrašuose. Asmenys matosi vaizdo įrašuose, padarytų kameromis, kurios filmuoja tiek klubo vidų, tiek kiemą. Klubo viduje matosi net veido bruožai. K. pažinojo, nes į tą pačią mokyklą ėjo, o S. iš matymo žinojo. Klube prie rūbinės prasilenkė su jais, nebendravo, bet atpažino asmenis. S. buvo su šviesia „maikute“ ir akiniais. S. atpažino pagal anketinius duomenis, pagal „Facebook“ esančias nuotraukas, pagal tai nustatė, kad klube buvo būtent jis. Įvykio vietoje buvo taksi automobilis ir mergina, kuri viską matė ir net bandė K. atitraukti, kad jis nekonfliktuotų. Negali paaiškinti, kodėl taksistas užsirakino duris, savo veiksmų nevertina kaip agresyvių, nes niekam netrenkė. Į žandikaulio sritį prie smilkinio kairėje pusėje buvo D. smūgis prie taksi automobilio, t. y. ten, kur buvo filmuojama. Apatinė žandikaulio šaka yra smilkinio srityje. Klubo viduje filmuojant kamera užfiksavo, kaip jį vejasi ir kaip jam trenkia. Visi smūgiai buvo gana stiprūs. Žinojo lūžusio kaulo skausmą (seniai jam buvo lūžusi ranka), jį pajuto po pirminių smūgių, buvo šokas, bet kai smūgiai buvo suduoti, suprato, kad kažkas lūžo. Kada kraujas pradėjo bėgti, negali tiksliai pasakyti. Mano, kad K. ir Ž. nėra prisidėjęs prie jo žandikaulio sulaužymo, nes D. S. sulaužė jam žandikaulį. To momento, kai apsaugos darbuotojas įsikišo į konfliktą ir nupurškė D. ir M., nematė, nes bandė nuo jų kuo toliau bėgti, tai žino iš bylos duomenų. Jam nekliuvo dujų, jis nei vieno smūgio nei vienam nesudavė. Buvo kitų asmenų būrelis prie durų kieme, bet jie nesikišo į konfliktą, nepažinojo jų. Visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, jo supratimu, jie vieni kitus papildo, tik iš pradžių buvo šokas.

Liudytojas A. S. parodė, kad tą vakarą su nukentėjusiuoju buvo naktiniame klube „Shotas“, po to atvažiavo į klubą „Naktinis Tbilisis“, prabuvo gal valandą ar pusantros. R. labiau šoko, o jis sėdėjo. Buvo nemažai išgėrę, nes išgėrė stipriųjų gėrimų du butelius 0,7 l talpos namuose dviese, klube „Shotas“ išgėrė po 1 ar 2 kokteilius ir „Naktiniame Tbilisyje“ gal po vieną taurę. Tada išėjo į kiemą, ten stovėjo gal trys vaikinai, R. juokaudamas pradėjo kabinėtis prie jų, nemano, kad tie asmenys užpyko, bet jis jį nusivedė prie taksi, švelniai pliaukštelėjo per veidą ir pasakė, kad ramintųsi ir važiuotų namo, norėjo jį sudrausminti, kad nebedarytų nesąmonių. Tada išėjo jam nepažįstama panelė, parodė pirštu į R. ir pasakė „va čia tas“, ir tada 3 ar 4 vaikinai pradėjo pulti juos, taksistas užsidarė duris ir nuvažiavo, vienas vaikinas pradėjo vytis jį, jis pabėgo, o likę sumušė R.. Patį pirmą smūgį matė, kaip sudavė R. vaikinas su languota „maike“, buvo smūgis iš rankos į galvą, bėgdamas atsisuko, ir matė tą smūgį R.. Daugiau nieko nematė, nes nubėgo Molainių gatve link parduotuvės, esančios prie Molainių g. ir Nemuno g. kampo. Kai R. sumušė, jis jam paskambino ir pasakė, kad sumušė, buvo labai susijaudinęs, sakė, kad jį labai smarkiai sumušė, šveplavo, kažkas su žandikauliu jam buvo. Tada paskambino jo brolis iš Vilniaus, prašė nuvežti R. į ligoninę, bet jis (A. S.) buvo išgėręs, dėl to negalėjo. R. pasakė, kad 3–4 vaikinai trenkė į galvą, jis nugriuvo, spardė jį. R. gal po valandos skambino. Atsiuntė nuotrauką ligoninėje, buvo visas kruvinas. Asmenų nei prie klubo, nei klube nepažinojo. Vaizdo medžiagą pamatė po apklausos, šiek tiek ją pakomentavo. Aplinkybių neatitikimas galimas dėl girtumo. Nemano, kad galėtų atpažinti asmenis, sumušusius R.. Jo besivijusio asmens taip pat negali apibūdinti. Jis pats nenukentėjo, spėjo pabėgti.

Specialistas Gintautas Serbenta (teismo medicinos ekspertas) parodė, kad R. L. buvo apžiūrėtas 2019 m. birželio 6 d. Buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai, bei ant žandikaulio dantų uždėti metaliniai įtvarai. Išvadą rašydamas turėjo medicininius dokumentus. Apatinis žandikaulis turi kūną ir dvi šakas: kairiąją ir dešinę. Buvo dvigubas lūžis apatiniame žandikaulyje, t. y. dviejose vietose, veido priekyje ir kairėje pusėje. Tai apatinio žandikaulio sritis. Dvigubas lūžis gali įvykti tiek dėl vieno, tiek ir dėl dviejų atskirų smūgių. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kiek smūgių buvo, nes medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti išoriniai sužalojimai, apžiūrint po 10 dienų išorinių sužalojimų jau nebebuvo. Jeigu buvo suduotas vienas smūgis, tai turėjo būti suduotas iš priekio į apatinį žandikaulį, nes ten pasiskirsto jėgos į šonus, jeigu buvo stipresnis smūgis, tai lūžo ir kairė šaka. Apatinis žandikaulis turi sąnarį ties smilkiniu prie ausies, smūgis turėjo būti nuo to sąnario į apačią, nes jeigu smūgis būtų buvęs aukščiau, jis nepersiduotų į žandikaulį. Dažniausiai esant tokiems sužalojimams turėtų būti suduoti smūgiai į skirtingas vietas: į žandikaulio priekį ir į kairę pusę. Jeigu žandikaulis buvo sulaužytas dviem smūgiais, tai vienas smūgis turėjo būti suduotas į priekį, o antras į kairį žandą apačioje. Duomenų nėra, kad galėjo būti dar smūgių kitose srityse, bet į kitas galvos sritis trenkiant negalėjo lūžti žandikaulis. Smūgiai iš nugaros į pakaušį ar galvos viršutinę dalį negalėjo sukelti žandikaulio lūžio. Smūgiuojant iš nugaros galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, jeigu rankos ilgio pakanka kabliu trenkti į žandikaulio kairę pusę. Aprašant įvykio aplinkybes buvo nurodyta, kad buvo 20 smūgių į galvą, bet nėra aprašyti detaliau. Esant tokiems lūžiams, atliekama operacija, sutvirtinami lūžgaliai, po to papildomai konsultuojama, daromos rentgeno nuotraukos. Jeigu lūžiai sugyja gerai, daugiau nieko nereikia, bet jeigu lūžiai nesugyja, išsijudina ar uždegimai atsiranda, atliekama pakartotinė operacija, osteosintezė daroma, plokštelėmis, varžtais sutvirtinama. Gydymo trukmė gali būti įvairi. Duomenų neturi, kaip toliau vyko nukentėjusiojo gydymas. Reikėtų ambulatorinės kortelės, kur yra aprašyta, kaip vyko tolesnis gijimas. Paprastai atliekamos rentgenogramos pasitikrinti, ar sugijo. Kišenių zondavimas galėjo būti atliktas, jeigu kokios cistos ar pūliniai buvo atsiradę, gal buvo šalinti dantys. Reikia dokumentus studijuoti. Žandikaulyje nėra jokių kišenių, nebent dantenose lūžio vietose cistos galėjo atsirasti. Dėl stiklakūnių akyse sąsajų su trauma negali pasakyti, nes neturi okulisto pateiktų duomenų. Po traumų gali atsirasti visokių liekamųjų reiškinių, bet tai reikia įrodinėti. Jeigu žmogus mušamas iš nugaros į pakaušį, jeigu laiku tiria po traumos, mato guzus, patinimus, minkštųjų audinių pakaušyje nedaug, bet jie tinsta, o po kelių dienų viskas praeina. Patį nukentėjusįjį matė tada, kai jis dar prašnekėti negalėjo, išorinių sužalojimų tuo metu nebuvo, tik kraujosruva, pats matė ją savo akimis. Sužalojimas kairiame žaste buvo viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje (nuo peties iki alkūnės), 5 cm ant 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, tai padaryta ne pirštais, kontakto vieta didesnė negu pirštai. Birželio 6 d. poodinės kraujosruvos spalva buvo gelsva, tai nykimo stadija, taigi atitinka nurodytą sužalojimo laikotarpį. Kai pūliuoja dantenos, lieka sustorėjusio jungiamojo audinio kišenės. Galėjo būti dantų paslankumas vertinamas. Buvo ne mažiau kaip du smūgiai nustatyti, bet buvo sukonkretinta, kad žandikaulis galėjo lūžti dėl 1–2 smūgių ir kraujosruva atsirasti dar nuo vieno smūgio, taigi nustatyti daugiausiai 3 smūgiai. Lapkričio 26 d. buvo pateiktas dokumentas, kuris traumos vakarą surašomas, jį išanalizavo, žmogus buvo išsiųstas skubiai į Kauno klinikas. Priklausomai nuo gydymo trukmės ir atliktų procedūrų, operacijų, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, reikėtų nustatyti nedarbingumo laipsnį ir vertinti iš naujo. Bukas trauminis poveikis tai yra buku daiktu padarytas: kuolu, lenta, kumščiu, spiriant. Pašalinė buka jėga reiškia, kad ne pats žmogus susižaloja, o sužalojamas iš aplinkos. Ranką galima pačiam krentant susižaloti, bet šiuo atveju nėra tokių duomenų, susidarė vaizdas, kad ne pats susižalojo. Būna tokių atvejų, kai žmogus griūnant susilaužo žandikaulį. Nebuvo analizuotas tas klausimas, kad pats susižalojo, nes nebuvo pateiktas tas klausimas. Dokumentuose rašo, kad burnos gleivinė yra įplyšusi, o apie pačių dantų būklę nieko neparašyta. Specialistas odontologas žiūri į burną, mato įplyšusias gleivines, jos įplyšta nuo smūgio.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad atsimena 2019 m. gegužės 26 d. įvykį, dirbo tą naktį klube „Naktinis Tbilisis“. Prisimena, kad vaikinas, kuris yra nukentėjęs, buvo lauke, jo elgesys ir požiūris į aplinką, jam nepatiko, buvo bent 2–3 kartus įspėjęs jį, kad nusiramintų, nesikabinėtų prie žmonių, neprovokuotų, elgtųsi pagarbiai, kad neįvyktų konfliktas, kad važiuotų namo, nes prie klubo būna ir neblaivių asmenų, ateinančių į klubą ir išeinančių iš jo. Įvertino situaciją, kad gali būti toks konfliktas dėl nukentėjusiojo elgesio, nes jis tiesiog provokavo žmones, pavyzdžiui, jis agresyviai priėjo prie žmogaus atstatęs krūtinę, to negalima daryti, nes išgėręs žmogus kitaip reaguoja ir gali trenkti smūgį. Po kurio laiko pamatė, kad prie taksi vyksta kažkoks konfliktas, gal susistumdymas ar žodinis konfliktas. Pirmas prie nukentėjusiojo buvo priėjęs šis įtariamasis (rodo į D. K.). Įtariamieji ir nukentėjęs asmuo nevengė konflikto, matė, kad drąsiai mušis, bet jam vienam „atstovėti“ prieš tris asmenis būtų didelis pavojus. Dėl to nieko nelaukdamas, užbėgdamas įvykiams už akių, kad nesusimuštų tie vaikinai, nešinas dviem dujų balionėliais sustabdė visus, kai purškė į visus tuos žmones nieko nesiaiškindamas. Du ar keturis žmones nupurškė dujomis, kad neįvyktų muštynės. Tie vaikinai, kurie yra įtariamieji, jie buvo visiškai neutralizuoti, gal net ir merginos buvo gavę dujų, viskas tuo ir nurimo, baigėsi. Nupurškė įtariamąjį (rodo į D. K.) gana stipriai iš artimos distancijos, kiti vaikinai gavo mažiau, nukentėjęs taip pat gavo dujų, dėl merginų negali pasakyti. Tai įvyko ten, kur yra plovyklos įvažiavimas, išėjus iš klubo nuo durų kairiau 10–12 m. Nupurškęs asmenis, atsisuko grįždamas link klubo, matė tris vaikinus, įtariamuosius, matė, kad jiems reikia pagalbos, K. ir dar vienas sėdintis salėje vaikinas buvo susirietę nuo panaudotų spec. priemonių, bet prie jų nėjo, kaip suprato, liudytojos padėjo tiems vaikinams, o nukentėjusiojo tuo metu nebematė, gal jis suprato, kad jam reikia šalintis. Neatsimena, kaip įtariamieji sėdo ir išvažiavo iš klubo teritorijos, bet jų daugiau nematė. Nukentėjusysis turėjo būti kažkur nuėjęs, nes nukentėjusį vaikiną pamatė tik po valandos, pusantros ar dviejų valandų nuo įvykio ateinantį prie klubo. Kur jis buvo, negali pasakyti, bet nukentėjusysis atėjo akivaizdžiai sužalotas, visas kruvinas, atrodė tragiškai. Kadangi matė tik susistumdymą ir tai, kad įtariamasis norėjo rankomis susmūgiuoti, dėl to buvo labai nustebęs dėl tokių sužalojimų. Padėjo nukentėjusiajam apsivalyti, nusiprausti, klausinėjo, kas jam nutiko, jis nieko negalėjo paaiškinti, bandė kažką sužinoti, nes buvo pačiam įdomu, kas įvyko, kvietė nukentėjusiajam pagalbą jis ar klubo savininkas. Nukentėjęs kraujavo, buvo ir sužalotas, ir girtas, verkė, jis kažką kalbėjo, bet nieko nesuprato. Įvykio vietoje nematė, kad būtų sužalotų žmonių, nes nebūtų žmogaus palikęs su tokiais sužalojimais, su kuriais vėliau pamatė nukentėjusįjį. Nežino, kur nukentėjusysis galėjo išbūti pusantros valandos. Buvo apie tai užsiminęs tyrėjai, kaip šitaip gali būti, nes visur aplinkui taksi vairuotojai, kiti žmonės, kurie jam praneštų, kad yra sužalotas žmogus, nes su tokiais sužalojimais neįmanoma žmogaus nematyti. Įtariamieji tą naktį klube buvo su panelėmis, pasėdėdavo, pašokdavo, matė tai, nes buvo viršuje, kur yra šokių salė, elgėsi tvarkingai, konflikto nebuvo. Įtariamuosius yra matęs ne vieną kartą klube (3 ar 4 kartus), nes nemažai laiko ten dirba, gali juos apibūdinti iš geros pusės, nukentėjusįjį matė gal vieną kartą iki įvykio nakties, jokio blogo jo elgesio taip pat nebuvo. Po įvykio nematė vaizdo įrašo. Viską pasakoja, ką atsimena pats. Dėl suduotų smūgių negali pasakyti, pasistumdė, mosikavosi rankomis. Pastūmė, gal kaip smūgis buvo, čia gal prie taksi automobilio. Per visą konfliktą nematė, kad asmenys bėgtų, nebent tą atsitraukimą galima įvardyti kaip bėgimą, toks neramumas buvo, norėjimas suduoti, stumdymasis. Matė, kad niekas kitaip neišsispręs, dėl to nupurškė asmenis. Vertino situaciją ir kaip pavojų (grėsmę) sau pačiam, nes tokioje situacijoje, kai asmenys konfliktavo, galėjo ir jį sužeisti. Asmenys, kurie į tą sūkurį vėlėsi daugiausiai, gavo daugiausiai dujų. Tie smūgiai, bandymai suduoti, įspirti buvo ten, kur filmuojama, o dujos buvo panaudotos ten, kur nefilmuojama. Kur nefilmuojama, koja spyrė kažkuris vaikinas, bet nežino kuris. K. gavo dujų daugiau, nes gal pasitaikė arčiausiai. Jis negali palikti klubo durų, todėl po nupurškimo grįžo link jų ir negali pasakyti, ar įvertino, kokia buvo nukentėjusiojo būklė. Ta vieta, kur naudojo dujas, yra plovyklos ir klubo aikštelė, ji apšviesta iš dalies, bet ne taip gerai, kaip prie klubo durų. Negali įvardinti, kuris vaikinas spyrė ar norėjo trenkti. Vienu metu nukentėjusysis buvo parklupęs ar pargriuvęs, kai jis jau buvo prie jo. Įtariamieji dalyvavo konflikte, buvo dar kitų žmonių, gal du vaikinai, bet jie buvo neutralūs. Purškė dujas 1–1,5 m atstumu. Tuo momentu, kai purškė dujas, kažkuris iš vaikinų bandė susmūgiuoti, buvo apsistumdymas, apsispardymas, bet jis užkirto kelią ir visa tai įvyko labai greitai.

Teisme buvo perskaityti liudytojo D. Ž. 2019 m. birželio 14 d. apklausoje duoti parodymai, kad jis dirba UAB „Naktinis Tbilisis“ apsaugos darbuotoju, 2019 m. gegužės 26 d. įvykį atsimena. Būdamas prie klubo lauko durų viduje pro duryse esantį langelį stebėjo kiemą. Pastebėjo, kad būriuojasi vaikinų kompanija, stebėdamas toliau pamatė, kad prie taksi automobilio puola kažkokį jaunuolį. Nedelsdamas pasiėmė 2 dujų balionėlius ir nubėgo į kairę nuo klubo, kur vyko muštynės. Pribėgęs prie konfliktuojančių jaunuolių pamatė, kad dviese smūgiuoja vienam vaikinui į veidą, todėl tuos du agresyviausius asmenis nupurškė dujomis. Tada baigėsi muštynės, jokie veiksmai nebevyko, pasišalino, kadangi niekas pagalbos neprašė, akivaizdžiai jos niekam nereikėjo, grįžo į klubą, toliau tęsė darbą. Gerokai vėliau prie klubo durų atėjo jaunuolis, kuris paprašė iškviesti med. pagalbą ir nurodė, kad jį sumušė prie klubo durų. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kolektyvas rūpinosi jaunuoliu, kol atvyko medikai (1 t., b. l. 193–194).

Teisme buvo perskaityti liudytojo D. Ž. 2019 m. spalio 18 d. apklausoje duoti parodymai, kad papildydamas savo pirminius parodymus nori pasakyti, jog prie taksi automobilio vieną jaunuolį puolė trys vaikinai, tai matyti ir iš jam parodytos filmuotos medžiagos. Jie stumdėsi, kokius smūgius, kiek jų ir kur sudavė tam puolamam jaunuoliui, nematė. Tai matydamas jis pasiėmė du dujų balionėlius ir išbėgo į kiemą. Jaunuoliai jau buvo nubėgę nuo klubo į kairę pusę, kur stovėjo automobiliai. Jis ir ten nubėgo ir pribėgęs pamatė du jaunuolius smūgiuojant trečiam į veidą. Nieko nelaukęs tuos du nupurškė dujomis. Kai atbėgo, buvo ir trečias vaikinas, bet jis nieko nedarė, stovėjo nuo konfliktuojančių apie kokį 1 metrą atstumu. Kiek tie du smūgių sudavė mušamam jaunuoliui, negali pasakyti, neskaičiavo, bet abu po vieną tikrai sudavė. Apibūdinti jaunuolių, kurie mušė trečią, negali, neįsidėmėjo jų bruožų ir drabužių. Taip pat negali pasakyti, kaip atrodė trečias jaunuolis, kuris kai jis atbėgo, stovėjo ir nieko nedarė. Kai stumdėsi netoli taksi automobilio, tai kieme buvo, kiek pamena, viena mergina, o kur buvo mergina ar merginos kai purškė dujomis, nematė. Tik kai grįžo į klubą papurškęs dujomis, matė lauke prie klubo buvo dvi merginos, ir tai matyti filmuotoje medžiagoje. Jaunuolis, kurį mušė, ant žemės pargriuvęs nebuvo. Tą vakarą daugiau vaikinų dujomis nenupurškinėjo. Kai du nupurškė dujomis, jaunuolis, kuris buvo mušamas, pagalbos neprašė, neatkreipė dėmesio, kad jo veidas būtų kruvinas. Nupurškęs dujomis mušamo vaikino klausė, ar jam viskas gerai, tas nieko nesakė ir nuėjo svirduliuodamas kažkur į tamsą. Prie klubo jis pagalbos prašyti atėjo po kokių 2 valandų, kur jis buvo iki tol, nežino, jo veidas buvo kruvinas, sakė, kad jį sumušė prie klubo. Kad tai buvo tas pats jaunuolis, kurį mušė du, kuriuos nupurškė dujomis, atpažino iš bendrų veido bruožų, aprangos, nes jį įsidėmėjo (1 t., b. l. 195–196).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytojas D. Ž. parodė, kad nenori suklaidinti teismo, apklausiamas nemelavo, papasakojo tiek, kiek matė ir atsiminė, tyrėja apklausos metu jam rodė filmuotą medžiagą. Tas, kuris gavo mažiausiai dujų, matyt buvo toliausiai ir mažiausiai kišosi į konfliktą. Prieš nupurškimą du vaikinai stovėjo jam kairiau jo, o vienas – dešiniau. Bandė smūgiuoti ranka tie vaikinai, kurie buvo iš kairės, bet nežino, kokio stiprumo tie smūgiai buvo. Nukentėjusysis ir gynėsi, ir puolė. Vaikinai, kurie yra įtariamieji, buvo įvykio vietoje.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad gyvena su D. K., o M. Ž. yra jos brolis. Atvažiavo keturiese į klubą „Naktinis Tbilisis“ (ji, jos brolis, draugas ir brolio draugė A.), neatsimena, kiek laiko ten pabuvo, visi vartojo alkoholį. Brolis ir draugas buvo apsvaigę, bet kiek jie vartojo alkoholio, negali pasakyti. Ji šoko, vaikščiojo klube, po to atsiskyrė nuo kompanijos, pasigedusi savo kompanijos išėjo į kiemą ir prie įėjimo pastebėjo savo draugą, brolį, A.. Iki to laiko nebuvo išėjusi į kiemą, buvo klube. Draugas pasakė, kad jam skauda akis, pasiūlė važiuoti į ligoninę, įsėdo į taksi ir iš karto nuvyko į ligoninę, draugui ir broliui išplovė akis ir grįžo namo. Ryte klausė draugo, kas įvyko, bet jis nieko neatsiminė, brolis taip pat nieko neatsiminė, o ji nieko nematė. Klausė draugo, dėl ko skaudėjo akis, bet jis nieko neatsakė, daugiau nieko nebešnekėjo. Draugas daugiau nebuvo sužalotas, tik akys nupurkštos. Ji atsimena visas tos nakties aplinkybes. Neatsimena, koks laikas buvo. Nebuvo daugiau asmenų, su kuriais būtų bendravę. Nematė, kad būtų kažkas konfliktavęs. D. S. nepažįsta. Su A. nieko nešnekėjo. Tą vakarą dėvėjo tamsiai mėlynas klasikines kelnes, aukštakulnius ir juodą palaidinę. K. buvo apsirengęs džinsines kelnes, viršaus nepamena, laikrodis ant rankos, turėjo keturkampę rankinę su dirželiu. Nepamena, kaip buvo apsirengęs brolis, nes seniai viskas įvyko. A. buvo apsirengusi šviesiomis kreminėmis kelnėmis, o viršaus neatsimena, jos plaukai tamsūs, nepamena, ar buvo palaidi ar surišti. Kieme nematė sužalotų žmonių. Kai išėjo į kiemą, praėjus kelioms minutėms sėdo į taksi ir išvažiavo.

Liudytoja A. J. parodė, kad gyvena kartu su M. Ž.. Klube buvo keturiese: ji, D., E. ir M.. Prieš tai jau buvo vartoję alkoholio, klube šoko. Atsimena, kad netoli įėjimo D. tempė, kad eitų atgal į klubą, bet neatsimena, kodėl tai darė. Nematė, ar E. ir M. tuo metu buvo netoliese. Priešais D. buvo dar du jai nežinomi vaikinai. Tada jos draugas išbėgo, pastūmė jai nežinomą vaikiną, ji nusisuko ir jų nematė savo akiratyje, tada jie labai greitai grįžo, jiems skaudėjo akis, turbūt buvo nupurkšti dujomis. E. pasakė, kad važiuotų į ligoninę, jie sėdo į taksi ir išvažiavo. Nematė, kad D. ar M. konfliktuotų. Neatsimena jokių žodžių. Jai parodė vaizdo įrašus per apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs D.. M. buvo su mėlynais marškiniais ir pilkomis kelnėmis. Aplinkui buvo nemažai žmonių. Iš matymo žino D. S., nes dirba kavinėje ir iš matymo pažįsta daug asmenų. Negali pasakyti, ar filmuotoje medžiagoje matosi D..

Po teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų liudytoja A. J. parodė, kad viską jau yra pasakiusi ir nieko nekeičia. Iš pradžių apklausiama pasakė, kad nelabai atsimena, tada jai parodė vaizdo medžiagą. Vaizdo medžiagoje mato save, ji su šviesiomis kelnėmis ir tamsiu švarku. Ten viskas vyko greitai, neatsimena, dėl ko kilo konfliktas, smūgių sudavimo nematė. S. žino tik iš matymo, jis tik pažįstamas, jo kontaktų neturi, su juo nebendrauja, asmeniškai jo nepažįsta, gal ir buvo Egipte jį susitikę, kai ten buvo su D., E. ir M.. Neatsimena, ar tą vakarą matė S. klube, nežino, ar vaizdo įraše jis užfiksuotas, nežino, ar jis turi akinius. Įvykio naktį buvo išgėrusi.

Iš 2019 m. gegužės 26 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio m., Molainių g.15, prie klubo „Naktinis Tbilisis“. Klubas yra pietinėje Molainių gatvės pusėje. Tarp Molainių g. ir klubo pastato asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas į klubą iš šiaurinės pusės (1 t. ,b. l. 31–34).

Iš 2020 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai dėl pagalbos kvietimo. 1 garso įrašo data – 2019 m. gegužės 26 d., laikas – 04.14.15 val. Girdisi vyriškas balsas (toliau v. b.), kuris sako: vienas, vienas, du. kKitas vyriškas balsas (toliau v. b. 1) sako: laba diena, mane primušė labai baisiai. Galite greitąją iškviesti (kalba verkdamas) v. b: ką iškviesti? v. b. 1: greitąją. v. b: kokiu adresu? v. b. 1: Panevėžio miestas, prie Naktinio Tbilisio, prie sankryžos kur yra, man labai bloga ir negera. Mane primušė. v. b: kokioj gatvėj? v. b. 1: aš nežinau kokia čia gatvė. v. b: koks čia klubas? v. b. 1: degalinės, prie naktinio (neaišku, ką sako) prie degalinės, labai kraujuoju. v. b: prie kokios degalinės sakykit? v. b. 1: čia yra „tdenga“, man labai žandikaulis. v. b: palaukit, gatvę man sakykit. Pirma gatvę nusistatom, kad žinot kur važiuot. v. b. 1: (neaišku, ką sako) greitąją, mane primušė, pridaužė. v. b: aš supratau, nesikartokit. Kokia ten gatvė? v. b. 1: (verkia, kažką nesuprantamo kalba, tyliai) v. b: kokia degalinė, čia Molainių gali būt? v. b. 1: taip, ten kur dujos yra, taip primuštas. v. b: kas Jus sumušė? v. b. 1: ten du, aš jų nepažįstu. v. b: kada sumušė, kur? v. b. 1: prieš valandą kokią. v. b: prieš valandą, o ko iškart neskambinot? v. b. 1: kaip? v. b: kur sumušė, kurioj vietoj? v. b. 1: prie Naktinio Tilbiso, aš prie degalinės. v. b: aiškiau sakykit, kur sumušė? v. b. 1: iš Panevėžio v. b: Jūsų pavardė? v. b. 1: R. L.. Prašau iškviesti greitąją man. v. b: kiek Jums metų? v. b. 1: (duomenys neskelbtini) v. b: ką skauda? v. b. 1: žandikaulį, man bėga kraujas, negali sustot. v. b: gerai. Laukit policijos ir greitosios. Įrašo trukmė 1 minutė 53 sekundės. Įraše vyras kvietęs pagalbą (v. b. 1) kalba verkdamas, vietomis neaišku, ką sako. 2 garso įrašo data – 2019 m. gegužės 26 d., laikas – 04.17.44 val. girdisi moteriškas balsas (toliau m. b) sako: vienas, vienas, du. Tas pats vyriškas balsas, kuris pirmame įraše kvietė pagalbą (toliau v. b.), sako: prašau iškvieskit man policiją, prie Naktinio Tibilisio, mane sumušė. m. b: taip, kokiu adresu tiksliau? v. b: Panevėžys, Molainių gatvė. m. b: Molainių gatvė, Panevėžyje. v. b: taip, prašau iškviesti man greitąją. m. b: Jūs kur laukiate? v. b: prie to Naktinio Tibilisio, prašau (neaišku, ką sako) m. b: jau greitoji važiuoja pas Jus, supratote. v. b: taip. m. b: ir matau, kad jau ir policija važiuoja, laukite ir niekur neikite. v. b: gerai. Įrašo trukmė 38 s. Įraše vyras kalba ramiau nei pirmame įraše, tačiau jaučiama iš jo kalbos, kad kalba tarytum pastoviai pravira burna, t. y. nejudindamas žandikaulių (1 t., b. l. 41–45).

Iš 2019 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti ,kad buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 27 d. naktinio klubo „Naktinis Tbilisis“ savininko pateiktas kompaktinis diskas su filmuota medžiaga. Įdėjus CD diską į skaitytuvą atsidarius matomas 1 aplankas, pavadintas „Kiemas 20190526030246“, atidarius šį aplanką, jame matoma 17 failų. 1. ch05_20190526030246 – jokios tyrimui naudingos informacijos nėra. 2. ch05_20190526030315 – vaizdo įrašo pradžia 03:03:15 val. – matomas naktinio klubo „Tbilisis“ kiemas prie įėjimo, automobilių stovėjimo aikštelė, prie klubo durų stovi 4 jaunuoliai. 03:05:14 val. iš klubo išeina jaunuolis, kuris vilki baltus marškinius ilgomis rankovėmis, mūvi tamsias kelnes, jis atpažįstamas kaip nukentėjusysis R. L.. 03:06:11 val. R. L. prieina prie jaunuolio apsirengusio tamsia striuke, šis jaunuolis atpažįstamas kaip nukentėjusiojo draugas A. S., jie nueina prie kieme stovinčio taksi automobilio, kalbasi, A. S. delnais pradeda smūgiuoti R. L. per veidą. 03:06:26 val. link R. L. ir A. S. pastebėjęs konfliktą pribėga vyras, kuris vilki šviesios spalvos marškinėlius su horizontaliomis įvairių spalvų linijomis, dėvi per petį uždedamą rankinę. 03:06:33 val. prie konfliktuojančių jaunuolių prieina mergina, kuri dėvi šviesios spalvos kelnes, klubo apsaugos darbuotojas, kuris stebėjo konfliktą, įeina į klubą. Nuo 03:06:33 iki 03:07:16 val. vaikinas, kuris išėjo iš klubo, vilkintis dryžuotą maikutę, stumdosi su nukentėjusiuoju. Mergina, vilkinti šviesias kelnes, bando išskirti konfliktuojančius jaunuolius. 03:07:16 val. iš klubo išbėga 2 jaunuoliai, vienas vilki tamsius marškinius ilgomis rankovėmis, kitas vilki šviesius marškinius, dėvi akinius tamsiu rėmeliu. Vilkintis juodai jaunuolis pastumia nukentėjusįjį. 03:07:20 val. vyras su dryžuota maikute koja spiria nukentėjusiajam. 03:07:23 val. vyras su akiniais, vilkintis šviesiais marškinėliais, smūgiuoja ranka nukentėjusiajam, kiti du konflikto dalyviai – vyras su tamsiais baltiniais ir vyras su dryžuotais, nusiveja nukentėjusįjį, konflikto nebesimato. 03:07:32 val. iš klubo išbėga apsaugos darbuotojas ir nubėga per automobilių stovėjimo aikštelę į kairę pusę (link Projektuotojų g.), keletas prie klubo stovėjusių vyrų nubėga paskui jį. 03:07:56 val. link klubo durų (nuo Projektuotojų g.) iš kairės pusės atveda vyrą dryžuota maikute, jis pasilenkęs, rankomis trina veidą. 03:08:04 val. į klubą grįžta apsaugos darbuotojas. 03:12:15 val. prie klubo durų prieina R. L., valosi veidą. 03:12:45 val. R. L. nueina nuo klubo. 03:12:45–03:16:57 val. prie klubo durų stovi lankytojai, tyrimui naudingos informacijos nėra, vaizdo įrašo pabaiga. 3. ch05_20190526031701 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 4. ch05_20190526031758 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 5. ch05_2019052631853 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 6. ch05_2019052631910 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 7. ch05_2019052631929 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 8. ch05_20190526032020 – įrašo pradžia 03:20:18 val. prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo trise prie įėjimo į klubą, prieina R. L., jie kalbasi. 9. ch05_20190526032047 – 03:22:34 val. apsaugos darbuotojas nusiveda R. L. į dešinę nuo klubo įėjimo, jų nebesimato, vaizdo įrašo pabaiga. 10. ch05_20190526032257 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 11. ch05_20190526032321 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 12. ch05_20190526032543 –tyrimui naudingos informacijos nėra. 13. ch05_20190526032753 – tyrimui naudingos informacijos negauta. 14. ch05_20190526030231 – 03:02:35 val. vaizdo įrašo pradžia, matomas klubo „Tbilisis“ išėjimas iš vidaus. 03:02:50 val. R. L. išeina iš klubo. 03:02:58 val. R. L. grįžta į klubą, iki 03:04:22 stovi prie išėjimo, kalbasi su vyriškiu. 03:03:56 val. iš klubo link išėjimo durų laiptais nusileidžia vyras su dryžuota maikute ir rankine per petį, kalbasi su apsaugos darbuotoju. 03:04:35 R. L. iš kiemo įeina į klubą, kalbasi telefonu. 03:04:55 val. R. L. kalbasi telefonu prie išėjimo durų, užkalbina vyrą su dryžuota maikute. 03:05:07 val. R. L. išeina iš klubo. 03:06:25 val. vyras su dryžuota maikute, pastebėjęs konfliktą nubėga prie R. L. ir A. S., stovinčių prie „Jazz“ firmos taksi automobilio, vyksta konfliktas. 03:06:48 val. apsaugos darbuotojas uždaro duris. 03:07:05 val. klubo laiptais nusileidžia du vyrai –vienas vilki tamsius marškinius ilgomis rankovėmis, kitas vilki šviesiais marškinėliais dėvi akinius tamsiu rėmeliu, jie nubėga link konfliktuojančių asmenų, vyras dryžuota maikute dešine ranka smūgiuoja R. L., kiti du minėti vyrai nubėga paskui R. L., konflikto nebesimato. 03:07:32 val. pro klubo duris išbėga apsaugos darbuotojas. 03:08:47 val. įrašo pabaiga. 15. ch05_20190526030849 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 16. ch05_20190526031328 – tyrimui naudingos informacijos nėra. 17. ch05_20190526031411 – tyrimui naudingos informacijos nėra (1 t., b. l. 52–58).

Tyrėjo D. P. 2019 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 4 val. Panevėžio m., Molainių g. 15, prie klubo „Naktinis Tbilisis“ R. L. sumušė 3–4 nepažįstami jaunuoliai, suduodami rankomis ne mažiau 20 smūgių į galvos sritį. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje R. L. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, girtumas 1,95 prom., išleistas į namus. R. L. dėl girtumo ir sužalojimų blogai jautėsi, trumpai paaiškino įvykio aplinkybes, raštiškus parodymus pateiks vėliau (1 t. b. l. 29–30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. G 602/2019 (05) matyti, kad R. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai R. L. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai R. L. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b. l. 122).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. pG 1386/2019 (05) matyti, kad R. L. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai. Poodinė kraujosruva kairiame žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste R. L. padaryta vieno smūgio pasėkoje. Apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai padaryti vieno–dviejų smūgių pasėkoje (1 t., b. l. 127).

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelių matyti, kad 2019 m. gegužės 26 d., 04.21 ir 04.22 val. į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių dėl nupurškimo ašarinėmis dujomis kreipėsi D. K. ir M. Ž.. Nupurškimo aplinkybių neaiškino (2 t., b. l. 26–31).

2020 m. kovo 5 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamojo M. Ž. ir nukentėjusiojo R. L.. Akistatos metu R. L. parodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta nuo įvykio dienos, tai M. Ž.. Jis buvo užpultas M. Ž., D. K. ir D. S.. M. Ž. jam smūgiavo – stūmė į krūtinę, ranka smūgiavo į galvą ir kumščiu į žastą. Pagal video įrašą, esantį byloje, matosi pagal laiką 03.07.17 val., matosi kaip praėjus 5 s smūgiuoja ranka į galvą, matosi 03.07.22–23 val. jam smūgis į galvą M. Ž., smūgio į žastą įraše nesimato, bet jis buvo po smūgio į galvą. Įvykio metu M. Ž. vilkėjo tamsią maikutę ar tai marškinius ilgomis rankovėmis. M. Ž. parodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, nes yra matęs įvykio metu, jo vardo, pavardės nežino. R. L. atsakymą suprato, bet nesutinka. Pamena, kad naktiniame klube, jam atsiiminėjant striukę iš rūbinės, išgirdo per praviras lauko duris kieme kažkokį šurmulį, kažkas pakeltais balsais aiškinosi kažką. Kieme pamatė savo sesers draugą D. K. ir pamanė, kad jį kažkas puola, išėjo į kiemą. Išėjęs pamatė D. ir priešais sėdintį vaikiną, dar buvo vienas nepažįstamas vyras, jie nesimušė, bet jam pasirodė, kad du vaikinai nori sumušti D.. Kad nori sumušti, sprendė iš to, kad prie D. bandė artėti nepažįstamas vaikinas, ką darė priešais sėdintis vaikinas, negali pasakyti, bet jis buvo arčiausiai D.. Jis priešais sėdintį vaikiną pastūmė abejomis rankomis į krūtinę. Daugiau jokių smūgių priešais sėdinčiam vaikinui nesudavė, jį tik pastūmė. Įvykio metu vilkėjo juodos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis ir tamsiai mėlynos spalvos kelnes. Kiekvienas patvirtino savo parodymus. R. J. klausimas: minėjote, kad stumdamas R. norėjote apginti D.. Ar Jūs pastebėjote, kokius veiksmus D. K. atlieka R. L. atžvilgiu prieš Jums pastumiant R.? Atsakymas: D. K. prieš R. jokių veiksmų neatliko. R. J.: prieš pastumiant R., ką jis darė Jūsų atžvilgiu, ar Jus puolė? Atsakymas: ne, nepuolė, aš tiesiog pastūmiau norėdamas patraukti nuo D.. R. J.: po to, kai pastūmėte R., ar D. R. atžvilgiu atliko kokius nors veiksmus? Atsakymas: nemačiau. R. J. klausimas R. L.: girdėjote M. paaiškinimus, ar su jais sutinkate? Atsakymas: nesutinku. V. K. pareiškimas: noriu, kad į akistatos protokolą būtų pažymėta, jog R. L. parodymus davė iš turimų užrašų. R. J. pareiškimas: aš, kaip R. L. atstovas, pareiškiu, kad prieš akistatą R. pateikiau vieną lapą su mano rankraštiniais įrašais, kuriuose matyti tikslus vaizdo įrašų laikas, pagal kurį matyti tikslus M. Ž. atliktų veiksmų laikas. R. L. buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl naudojimasis užrašais leidžiamas, jeigu sunku atsiminti tikslų laiką, skaičius ir panašiai. Neprieštarauju, kad esant proceso dalyvių prašymams mano R. duoto lapo kopija būtų prijungta prie bylos (1 t., b. l. 164–169).

2020 m. kovo 5 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo R. L.. Jos metu R. L. parodė, kad priešais sėdintį vaikiną pažįsta, tai D. K., mokinosi toje pačioje ,,Vyturio“ mokykloje ir jis buvo įvykio metu. Prie klubo buvo užpultas M. Ž., D. K. ir D. S.. D. tą vakarą vilkėjo dryžuotą „maikutę“ trumpomis rankovėmis, buvo per krūtinę persimetęs rankinę ilga rankena. D. K. jam dešine ranka bandė trenkti į galvą, šio smūgio išvengė, maždaug po 5 s jis dešine koja spyrė stipriai į pilvą, sekantis jo smūgis buvo kumščiu į smakrą, ko pasėkoje buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis. Po to dar buvo suduota daugiau smūgių D., bet tai jau buvo ne tenai, kur filmuoja filmavimo kameros ir tai buvo prieš tai, kai apsaugos darbuotojas purškė dujomis. D. K. parodė, kad priešais sėdinčio asmens nepažįsta, nėra jo matęs. R. L. atsakymą suprato, su juo nesutinka. Prie klubo lauke matė, kad stumdėsi du vaikinai, tarp jų buvo priešais sėdintis asmuo (R.), buvo abu neblaivūs. Tai pamatęs ėjo jų skirti, nes manė, kad jie tuoj pradės muštis. Jam priėjus, R. jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, kurių nepamena, pradėjo R. artintis link jo, piktai žiūrėjo, suprato, kad nori jį pulti mušti. Norėdamas apsiginti jam ranka draugiškai bandė pliaukštelėti per veidą, bet nepataikė. Aplinkui rinkosi žmonės, kas tokie, nematė. Daugiau R. jokių smūgių nesudavė. M. Ž. pažįsta, ar jis buvo prie jų su R. priėjęs, to nepamena. Kaip buvo apsirengęs įvykio metu, neatsimena, pamena, kad buvo džinsinės kelnės tamsiai mėlynos spalvos. Dėl ko apsaugos darbuotojas jį nupurškė dujomis, nežino, purškė visus, kas buvo, gavo ir jis. Kiekvienas patvirtino savo parodymus. Įtariamojo D. K. advokatės K. R. klausimas R. L.: jei pažįsta D. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos laikų, kodėl šitų aplinkybių apie mokymąsi mokykloje, D. atliktus veiksmus jo atžvilgiu, nenurodė pirmų apklausų metu, iškart po įvykio? Atsakymas R. L.: kadangi buvau žiauriai sumuštas, buvo atliktos operacijos Kauno klinikose, medikai sakė, kad jei smūgis į smilkinį būtų aukščiau 1 cm, būčiau negyvas, tiesiog buvau ištiktas šoko, psichologiškai buvo labai sunku, patyriau stresą, negalėjau normaliai kalbėti, nes žandikaulis buvo surištas vielomis, todėl pirminių apklausų metu nepateikiau informacijos, kurią pateikiau vėliau apie D. K.. K. r. klausimas: ar Jūs įvykio metu po įvykio dirbote, ar turėjote nedarbingumo pažymėjimą po įvykio? R. L. atsakymas: nedirbau, nedirbu, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbingumo pažymėjimo neturėjau. K. R. klausimas: gal pamenate, kiek tęsėsi gydymas? R. L.: gydymas tęsiasi. K. R.: kur gydotės, kur ligos istorija, ar gydotės Panevėžyje? R. L.: gydausi Kauno klinikose, Panevėžyje nesigydau. K. R.: pas okulistą irgi kreipėtės? R. L.: taip, buvau. Nukentėjusiojo įgalioto atstovo R. J. klausimas D. K.: D., prieš akistatą išsakėte repliką, kurios esmė ta, kad buvo galima viską baigti taikiai. Ką Jūs turėjote omenyje pasakydamas šią frazę? D. K.: tai čia nieko tokio nebuvo, viską galima buvo baigti be teismų, aš net nepaliečiau žmogaus, dabar gaišinu savo laiką, reikia samdytis advokatą. R. .: jeigu Jūsų teigimu Jūs nepalietėt R., tai kokia prasmė kalbėti apie taikų susitarimą? D. K.: nesuprantu klausimo. R. . pareiškimas. Prieš akistatą tarnybiniame kabinete R. daviau vieną lapą su rankraštiniais mano įrašais, kuriuose pieštuku yra tiksliai nurodyti byloje esančių vaizdo įrašų laikai, kurie leidžia matyti, kada ir kokius veiksmus D. K. atliko R. L. atžvilgiu. R. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl R. turi teisę vadovautis mano užrašais, jeigu tai susiję su skaičiais, datomis. Prašau prijungti šio rankraštinio įrašo-lapo kopiją prie akistatos protokolo. K. R. pastaba, liudytojo teisė naudotis užrašais numatyta bylą nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo metu liudytojui tokia teisė nėra numatyta. R. J. pastaba: R. L., kaip nukentėjusysis, bet kokios apklausos metu yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, o be to šios akistatos metu proceso dalyviai buvo informuoti apie naudojimąsi užrašais, akistatos pradžioje tam prieštaravimų nebuvo (1 t., b. l. 173–178).

2020 m. birželio 8 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamojo D. S. ir nukentėjusiojo R. L.. Jos metu R. L. parodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta iš matymo, tai yra D. S., kuris įvykio metu jam dešine ranka trenkė į kairės pusės žandikaulį. D. S. parodė, kad akistatos metu jis atsisako kažką aiškinti. Akistata negalėjo būti surengta, nes jis nėra davęs jokių parodymų, todėl nėra jokio pagrindo rengti akistatą. Dalyvauti akistatoje jis atsisako, naudojasi savo kaip įtariamojo teise (1 t., b. l. 182–185).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-493 (21), 11K-71 (21) padaryta išvada, kad tikėtina, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 58) užfiksuotas asmuo, vilkintis šviesius marškinėlius ir dėvintis akinius tamsiu rėmeliu, kuris vaizdo įrašo „ch09_20190526030231“ 4.40 min. matomas nulipantis laiptais ir vaizdo įrašo „ch09_20190526031411“ 0.36 min. matomas įeinantis į klubą, yra tas pats asmuo, kurio lyginamieji pavyzdžiai pateikti tyrimui atlikti, t. y. D. S.. Kategoriškai šito tvirtinti negalima, kadangi dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis sutapimų nustatyta tikėtinai. Iš lentelės duomenų matosi, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa (5 t., b. l. 67–73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 straipsnis).

Kaltinamieji D. K. ir M. Ž. pripažįsta dalyvavę konflikte su nukentėjusiuoju R. L. naktį iš 2019 m. gegužės 25 d. į 2019 m. gegužės 26 d. prie naktinio klubo ,,Naktinis Tbilisis“, esančio Molainių g. 15, Panevėžyje, tačiau neigia prieš jį tyčia smurtavę ar pažeidę viešąją tvarką, o kaltinamasis D. S. pripažįsta tą naktį buvęs nurodytame naktiniame klube, tačiau nurodo iš viso nedalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad pagrindiniai byloje esantys įrodymai, kuriuos įvertinęs ir palyginęs tarpusavyje teismas daro išvadas dėl įrodytomis pripažįstamų aplinkybių, yra kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietoje naktinio klubo stebėjimo kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriais užfiksuota konflikto pradžia ir asmenų atlikti veiksmai iki pasišalinant į tą vietą, kuri nefilmuojama, pagalbos kvietimo garso įrašai, specialisto išvados ir parodymai, akistatų protokolai, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelių duomenys, be to, ekspertizės aktas, kiek tai susiję su D. S. ne(dalyvavimu) konflikte.

Nors prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinamajame akte nurodytą įvykio laiką, nurodant, kad įvykis prie naktinio klubo ,,Naktinis Tbilisis“, esančio Molainių g. 15, Panevėžyje, buvo 2019 m. gegužės 26 d. ne apie 3 val., o apie 4 val., tačiau teismas nenustatė pagrindo keisti kaltinamajame akte nurodytą įvykio laiką. Vaizdo įrašuose nurodytas konflikto pradžios laikas 3.07 val., R. L. pagalbą kvietė 4.14 ir 4.17 val., nurodydamas, kad jį prieš kokią valandą sumušė prie klubo ,,Naktinis Tbilisis“, kaltinamieji D. K. ir M. Ž. į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių dėl nupurškimo ašarinėmis dujomis kreipėsi 04.21 ir 04.22 val., liudytojas D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis po konflikto prie klubo kruvinas grįžo praėjus valandai, pusantros ar dviem valandoms. Atsižvelgus į šiuos duomenis, viena vertus, nėra pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad naktinio klubo pateiktuose vaizdo įrašuose matomas laikas 1 valanda skiriasi nuo realaus laiko, ir dėl to keisti kaltinime nurodytą laiką kitu. Kita vertus, kaltinamajame akte įvykio laikas nurodytas apytiksliai (apie 3 val.) ir tai nelaikytina kokiu nors kaltinimo trūkumu, pažeidžiančiu kaltinamųjų teisę gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, nes ne visada įmanoma ir būtina minučių tikslumu nustatyti, kada įvyko konkretus įvykis. Taigi kaltinime nurodytos aplinkybės, kad konfliktas įvyko 2019 m. gegužės 26 d. apie 3 val. prie naktinio klubo ,,Naktinis Tbilisis“, esančio Molainių g. 15, Panevėžyje, yra nustatytos vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotą informaciją patvirtina kiti aptarti įrodymai apie įvykio vietą ir laiką.

Dėl apklaustų asmenų parodymų vertinimo pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis neneigia, jog įvykio naktį vartojo alkoholinius gėrimus ir specialisto išvadose nurodyta, jog nukentėjusiajam ligoninėje buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas. Nors kaltinamųjų, liudytojų D. Ž., A. S., E. Ž. ir A. J. neblaivumas įvykio naktį nenustatytas, tačiau jie visi, išskyrus naktinio klubo apsaugos darbuotoją D. Ž., nurodė įvykio naktį vartoję alkoholinių gėrimų. Be to, pažymėtina, kad liudytojas A. S., kuris yra nukentėjusiojo draugas, didžiosios dalies konflikto nematė, nes tik prasidėjus konfliktui pasišalino iš įvykio vietos, taigi matė tik jo pradžią. Konflikto nemačiusi nurodė ir tą naktį naktiniame klube buvusi liudytoja E. Ž., kuri yra D. K. gyvenimo draugė ir M. Ž. sesuo. Iš vaizdo įrašo ch05_20190526030315 akivaizdžiai matosi, kad liudytoja A. J., kuri yra M. Ž. gyvenimo draugė, matė konflikto pradžią, nes tuo metu buvo kieme prie klubo ir, kaip pati paaiškino, tempė D. K., kad eitų atgal į klubą. Taigi vienintelis iš apklaustų asmenų liudytojas D. Ž. įvykio naktį buvo blaivus, matė visą konfliktą, t. y. tiek jo pradžią, tiek ir nusivijus R. L. prieš jį atliktus veiksmus, nes pats bėgo iš paskos ir nupurškė smurtavusius asmenis dujomis, kad konfliktas baigtųsi, be to, šis liudytojas nesaistomas jokiais ryšiais nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamaisiais, nes visus šiuos asmenis žino tik kaip naktinio klubo, kuriame dirba apsaugos darbuotoju, lankytojus. Dėl to teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu ir vadovaujasi jo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisme, nes liudytojas D. Ž. teisme buvo apklausiamas praėjus beveik pusantrų metų nuo įvykio (2020 m. lapkričio 23 d.).

Dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o po to ir teisme. Iš tikrųjų nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek keitėsi, iš pradžių jie nebuvo itin detalūs ir tikslūs, o po to kai nukentėjusysis peržiūrėjo įvykio vietoje filmuotą medžiagą, detalizavo prieš jį atliktus veiksmus, įvardino vaizdo įrašuose matomus asmenis. Toks nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas paaiškintinas įvykio metu buvusiu jo neblaivumu, dėl kurio jis ne viską atsimena (savo apklausų metu nukentėjusysis patvirtino šią priežastį), nukentėjusiojo nurodytu apsvaigimu po suduotų smūgių, be to, iš filmuotos medžiagos matyti, kad pats konfliktas ir smurtavimas truko labai trumpai, taigi visiškai suprantama, kad nukentėjusysis tiesiog negalėjo įsidėmėti visų detalių to, kas taip greitai įvyko, juolab, kad tuo metu jį puolė net keli asmenys, nuo kurių, kaip matyti iš vaizdo įrašų, nukentėjusysis bandė gintis, t. y. nereikėtų net tikėtis, kad tokioje situacijoje neblaivus buvęs nukentėjusysis, prieš kurį smurtavo iš karto 3 asmenys, būtų įsiminęs visų asmenų visus prieš jį atliktus veiksmus. Tiesa, teigti, kad nukentėjusysis nieko neatsimena ir tik pasakoja tai, ką sužinojo iš bylos medžiagos, taip pat nėra pagrindo, nes pirmosios apklausos, atliktos po to, kai jis buvo paleistas iš ligoninės, metu nukentėjusysis pasakodamas tai, ką atsimena, nes dar nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, nurodė tam tikras byloje nustatytas aplinkybes atitinkančias detales, t. y. kad su A. S. nuėjo prie taksi automobilio, kuris vėliau išvažiavo, kad prie jo priėjo jaunuolis, vilkintis marškinėlius su horizontaliomis juostelėmis, su kuriuo buvo ir mergina, kad jam buvo trenka į pasmakrę, į kairės pusės veidą palei ausį, į krūtinę, į kitas kūno vietas, kad nubėgo link Projektuotojų g. pusės degalinės, kad pats paskambinęs 112 išsikvietė medikus ir policiją (1 t., b. l. 88–91). Dėl visų šių aplinkybių teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Konflikte dalyvavusių asmenų aspektu teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, kaltinamieji D. K. ir M. Ž. pripažįsta dalyvavę konflikte su nukentėjusiuoju, juos įvykio metu liudytojas D. Ž. nupurškė ašarinėmis dujomis, dėl šio nupurškimo jie netrukus po įvykio kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, D. K. ir M. Ž. dalyvavimą konflikte patvirtino ir liudytoja A. J., kuri matė konflikto pradžią iki tol, kol asmenys pasišalino ten, kur nefilmuojama. Taigi šių kaltinamųjų dalyvavimas konflikte įrodytas. D. S. pripažįsta įvykio naktį buvęs klube „Naktinis Tbilisis“, tačiau neigia, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 58) užfiksuotas asmuo, vilkintis šviesius marškinėlius ir dėvintis akinius tamsiu rėmeliu, kuris vaizdo įrašo „ch09_20190526030231“ 4.40 min. matomas nulipantis laiptais ir vaizdo įrašo „ch09_20190526031411“ 0.36 min. matomas įeinantis į klubą, kuris dalyvavo konflikte, yra jis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad visus kaltinamuosius, įskaitant ir D. S., kaip dalyvavusius konflikte, atpažino nukentėjusysis, kuris tai padarė po to, kai peržiūrėjo vaizdo įrašus, sulygino juose užfiksuotų asmenų bruožus su „Facebook“ paskyrose rastomis jų nuotraukomis (D. S. nukentėjusysis nurodė radęs D. K. „Facebook“ draugų rate ir pateikė jų abiejų paskyrų profilius (1 t., b. l. 101–102)).

Teisme apklausiant liudytoją D. Ž. dalyvavo visi kaltinamieji, jis nurodė juos kaip konflikto dalyvius, o D. K. nurodė kaip tą, kuris pirmas priėjo prie nukentėjusiojo ir gavo daugiausiai dujų. Tokie jo parodymai atitinka vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp nukentėjusiojo ir D. K., kuris apžiūros protokole įvardijamas kaip vyras su dryžuota maikute, be to, po įvykio D. K. matomas prie klubo įėjimo pasilenkęs, susiėmęs už veido (dėl panaudotų dujų). Tai, kad D. S. nukentėjusysis rado D. K. „Facebook“ draugų rate, t. y. jų pažintis, paaiškina tai, kodėl D. S. iš viso įsikišo į konfliktą, nors, pagal jų paaiškinimus, iki tol klube leido laiką ne kartu, be to, iš vaizdo įrašų taip pat matosi, kad prie D. K. po įvykio buvo priėjęs būtent konflikte dalyvavęs asmuo su akiniais, kurį nukentėjusysis atpažino kaip D. S., ir jį apsikabinęs, o po to jis grįžo į klubą.

Siekiant pašalinti visas abejones dėl D. S. ne(dalyvavimo) konflikte, teismas paskyrė portretų ekspertizę, kuria atlikus ekspertizės akte padaryta išvada, kad tikėtina, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 58) užfiksuotas asmuo, vilkintis šviesius marškinėlius ir dėvintis akinius tamsiu rėmeliu, kuris vaizdo įrašo „ch09_20190526030231“ 4.40 min. matomas nulipantis laiptais ir vaizdo įrašo „ch09_20190526031411“ 0.36 min. matomas įeinantis į klubą, yra tas pats asmuo, kurio lyginamieji pavyzdžiai pateikti tyrimui atlikti, t. y. D. S. (5 t., b. l. 67–73). Nors dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso ekspertams nebuvo galimybės palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis sutapimų nustatyta tikėtinai ir dėl to padaryta tikėtina, o ne kategoriška išvada, tačiau iš lentelės duomenų matosi, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nustatyti tik išorės elementų požymių sutapimai, o jokių skirtumų nenustatyta (5 t., b. l. 67–73). Įvertinęs šiuos ekspertizės akto duomenis, nustatytus išorės požymių sutapimus, jokių skirtumų nenustatymą, taip pat kitus jau aptartus įrodymus ir parodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymu visuma įrodyta, kad konflikte dalyvavęs asmuo su akiniais yra būtent kaltinamasis D. S., o ne kažkoks kitas nenustatytas asmuo.

Teismas, vertindamas kaltinamųjų prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, visų pirma kaip nepagrįstą atmeta gynybos versiją, kad kuris nors iš jų veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad kaltinamieji, ne gynėsi patys ar gynė vieni kitus, o atliko puolamojo pobūdžio veiksmus. Nors liudytojas D. Ž. nurodė, kad jam nepatiko nukentėjusiojo elgesys tą naktį ir dėl to kelis kartus buvo jį įspėjęs, tačiau vaizdo įrašuose, kuriuose matyti konflikto pradžia, neužfiksuotas joks provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, R. L. nesudavė ir net nebandė suduoti niekam smūgių, kai D. K. norėjo prieiti prie A. S., nukentėjusysis neleido to jam padaryti, tačiau pats D. K. nepuolė, o kai pats buvo puolamas kaltinamųjų, tik gynėsi. Nors D. K. ir M. Ž. teigia smūgių nukentėjusiajam nesudavę (D. K. pripažįsta kilnojęs kojas ir rankas, o M. Ž. mosikavęs rankomis), tačiau tai paneigia vaizdo įrašai ir liudytojo D. Ž. parodymai. Be to, šie kaltinamųjų parodymai nelaikytini patikimais ir dėl tos priežasties, kad jie patys ir jų gyvenimo draugės liudytojos A. J. bei E. Ž. pirmose apklausose nurodė, kad D. K. ir M. Ž. dėl neblaivumo neatsiminė, kas įvyko tą naktį klube, nes kitą rytą po įvykio klausė liudytojų, kas nutiko, kodėl jiems skauda akis. Taigi matyti, kad D. K. ir M. Ž. siekia sumenkinti savo vaidmenį konflikte, nurodydami gynybos nuo nukentėjusiojo versiją ir kad jokių smūgių jam nesudavė, o D. S. iš viso nepripažįsta savo dalyvavimo konflikte.

Iš nukentėjusiojo, liudytojo A. S. parodymų ir vaizdo įrašų „ch05_20190526030315“ (filmuojamas kiemas) „ch05_20190526030231“ (filmuojamas vidus, bet dėl atidarytų durų matosi ir kiemas) akivaizdu, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kai 3.06.15 val. nukentėjusysis nuėjo prie taksi automobilio esančio A. S., kuris jam pradėjo ranka sudavinėti per veidą. Tai pamatęs kieme buvęs D. K. priėjo prie jų, kaip paaiškino teisme, nuėjo jų išskirti, kad nesimuštų, o prie D. K. nuėjo A. J.. Tada matosi, kad D. K. bando prieiti prie A. S., o nukentėjusysis jam neleidžia ir stovi įsiterpęs tarp D. K. ir A. S., jie taip juda daugiau nei pusę minutės, kol galiausiai D. K., prieš tai laikęs rankas iškėlęs į viršų, užsimoja dešine ranka trenkti nukentėjusiajam galvos aukštyje, tačiau, kaip paaiškino, R. L., jam nepataikė. Tuo metu iš klubo į kiemą išeina M. Ž., kuris visa tai matė būdamas prie klubo išėjimo durų pro atidarytas duris, o iš jo paskos iš klubo taip pat išeina ir D. S.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. Ž. pastumia abejomis rankomis nukentėjusįjį į krūtinę, kai nei D. K., nei jokiam kitam asmeniui tuo metu jokio pavojaus nukentėjusysis nekelia, nes jokių veiksmų prieš nieką neatlieka, o pats D. K. jau būna atsitraukęs toliau nuo nukentėjusiojo. Tuo metu D. K. ir D. S. yra už M. Ž. nugaros ir viską mato. Tada visi trys kaltinamieji artėja link nukentėjusiojo ir viduryje esantis D. K. spiria koja nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, D. S. suduoda dešine ranka smūgį nukentėjusiajam į galvą (į kairę galvos pusę), tada arčiausiai nukentėjusiojo esantys M. Ž. ir D. K. beveik vienu metu smūgiuoja nukentėjusiajam savo dešinėmis rankomis, o D. K. dar ir spiria koja (šie paskutiniai veiksmai geriausiai matosi sulėtintai po kadrą peržiūrėjus vaizdo įrašą „ch05_20190526030231“, jo 3.07.22 val.). Nukentėjusysis po to jau yra nugara į kaltinamuosius ir pradeda šalintis į kairę pusę, o iš jo paskos nubėga M. Ž. su D. K., po to D. S., o po kelių sekundžių nubėga liudytojas D. Ž. ir kiti prie klubo įėjimo buvę ir įvykį matę nenustatyti asmenys. 3.07.52 val. link klubo įėjimo grįžta D. K., 3.07.58 val. – D. Ž. ir kiti prieš tai nuo klubo link konfliktuojančių asmenų nubėgę asmenys. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinime teisingai nurodyti kiekvieno iš kaltinamųjų prieš nukentėjusįjį toje vietoje, kur buvo filmuojama, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai.

Tai, kas toliau vyko konflikto dalyviams pasišalinus iš kamerų filmavimo zonos, nustatytina pagal liudytojo D. Ž. parodymus, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, nes paties nukentėjusiojo parodymai dėl šių aplinkybių nėra pakankamai nuoseklūs. Pirmoje apklausoje nukentėjusysis iš viso nepasakojo, kad prieš jį dar buvo smurtauta ir bėgant ar pabėgus iš pirminės konflikto vietos. 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad nepamena, ar jam buvo suduoti smūgiai, kai iš jo paskos bėgo trys vaikinai, bet mano, kad buvo, nes tikrai pamena du smūgius į veidą, į kairį skruostą, be to, nepamena, kad būtų pribėgęs apsaugos darbuotojas ir jį mušusius vaikinus nupurškęs dujomis. 2019 m. gruodžio 20 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad bėgant, kiek pamena, jam vaikinas su marškiniais ilgomis rankovėmis trenkė kumščiu į kairį žastikaulį. Teisme nukentėjusysis tvirtino, kad jam bėgant buvo suduoti dar mažiausiai du smūgiai į viršugalvį, pakaušį, kai jis buvo nugara į kaltinamuosius.

Vaizdo įrašuose matyti, kad liudytojas D. Ž. paskui konflikto dalyvius nubėgo iš karto po to, kai šie asmenys pasišalino iš pradinės konflikto vietos, buvusios netoli įėjimo į klubą. Kaip paaiškino liudytojas D. Ž., suprato, jog vienam nukentėjusiajam „atstovėti“ prieš tris asmenis būtų didelis pavojus, dėl to nieko nelaukdamas, užbėgdamas įvykiams už akių, nešinas dviem dujų balionėliais nubėgo jiems iš paskos, viskas vyko 10–12 metrų nuo klubo, neutralizavo asmenis purkšdamas į juos dujas ir taip užbaigdamas konfliktą. Liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodęs, kad pasiėmęs 2 dujų balionėlius nubėgo į kairę nuo klubo, kur vyko muštynės, pribėgęs prie konfliktuojančių jaunuolių pamatė, kad dviese smūgiuoja vienam vaikinui į veidą, kiek tie du smūgių sudavė mušamam jaunuoliui, negali pasakyti, neskaičiavo, bet abu po vieną tikrai sudavė, todėl tuos du asmenis nupurškė dujomis ir muštynės baigėsi, kai atbėgo, buvo ir trečias vaikinas, bet jis nieko nedarė, stovėjo nuo konfliktuojančių apie kokį 1 metrą atstumu, kadangi niekam pagalbos nereikėjo, grįžo į klubą ir toliau tęsė darbą. Taigi konstatuotina, kad šioje byloje įrodyta, jog visi kaltinamieji nusivijo R. L. tolyn nuo klubo įėjimo, tačiau ten prieš nukentėjusįjį smurtavo tik D. K. ir M. Ž., suduodami nukentėjusiajam į galvą (veidą) tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po vieną smūgį kiekvienas.

Dėl pasekmių nukentėjusiojo sveikatai iš specialisto išvadų ir jo teisme duotų parodymų matyti, kad R. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri padaryta vieno smūgio pasėkoje, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai, kurie padaryti vieno ar dviejų smūgių pasėkoje, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas G. Serbenta teisme labai detaliai paaiškino lūžių, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajam, galimą atsiradimo mechanizmą, nurodydamas, kad apatinis žandikaulis turi kūną ir dvi šakas: kairiąją ir dešinę. Šiuo atveju buvo nustatytas dvigubas lūžis apatiniame žandikaulyje, t. y. dviejose vietose, veido priekyje ir kairėje pusėje, kuris galėjo įvykti tiek dėl vieno, tiek ir dėl dviejų atskirų smūgių. Specialisto teigimu, šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kiek smūgių (vienas ar du) sukėlė tokias pasekmes, nes medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti išoriniai sužalojimai, o jam apžiūrint nukentėjusįjį po 10 dienų nuo įvykio išorinių sužalojimų jau nebebuvo. Jeigu buvo suduotas vienas smūgis, tai turėjo būti suduotas iš priekio į apatinį žandikaulį, nes ten pasiskirsto jėgos į šonus, jeigu buvo stipresnis smūgis, tai lūžo ir kairė šaka. Apatinis žandikaulis turi sąnarį ties smilkiniu prie ausies, smūgis turėjo būti nuo to sąnario į apačią, nes jeigu smūgis būtų buvęs aukščiau, jis nepersiduotų į žandikaulį. Bet dažniausiai esant tokiems sužalojimams turėtų būti suduoti smūgiai į skirtingas vietas: į žandikaulio priekį ir į kairę pusę. Jeigu žandikaulis buvo sulaužytas dviem smūgiais, tai vienas smūgis turėjo būti suduotas į priekį, o antras į kairį žandą apačioje.

Nors teisme nukentėjusysis tvirtino, kad jam žandikaulį sulaužė D. S., suduodamas smūgį į kairę veido pusę ten, kur buvo filmuojama, o kitų kaltinamųjų veiksmai nėra su susiję su jam nustatytais lūžiais, tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusiojo viso proceso metu šiuo aspektu duotus parodymus, tokių nukentėjusiojo parodymų nevertina kaip patikimų. 2019 m. spalio 21 d. apklausoje nukentėjusysis parodė, kad dėl neblaivumo negali pasakyti, kuriuo metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, t. y. ten, kur filmuojama, ar nubėgus toliau, bet tą vakarą jo daugiau niekas nemušė, buvo sumuštas prie naktinio klubo „Tbilisis“. Taigi tik vėliau 2019 m. gruodžio 20 d. apklausoje ir teisme nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad lūžiai atsirado būtent dėl D. S. suduoto smūgio, nelaikytina neabejotinai įrodyta, juolab, kad 2020 m. kovo 5 d., kai buvo atlikta akistata tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo R. L., nukentėjusysis tvirtino, kad apatinio žandikaulio lūžis buvo padarytas D. K. suduodant smūgį kumščiu jam į smakrą. Kadangi nukentėjusysis praėjus beveik 5 mėnesiams nuo įvykio negalėjo įvardyti, kuriuo momentu jam buvo sulaužytas žandikaulis, nėra pagrindo tikėti, kad jis praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio tiksliai atsiminė tai, po kurio smūgio ar kurių smūgių jam lūžo žandikaulis, juolab, kad, kaip parodė specialistas, tai galėjo lemti ne vienas, o du atskiri smūgiai. Specialisto nurodytą tikimybę, kad šiuo atveju lūžiai galėjo atsirasti dėl dviejų atskirų smūgių, nes dažniausiai taip ir būna, patvirtina nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota aplinkybė, jog nukentėjusiajam po įvykio buvo stebima edema smakro ir kairėje paausinėje srityse (3 t., b. l. 143, 153). Taigi akivaizdu, kad pats nukentėjusysis nežino, nuo kurio konkretaus vieno ar dviejų smūgių jam atsirado apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai, nes įvykio metu dėl prieš jį pavartoto smurto intensyvumo ir buvusio neblaivumo tiesiog nesuprato ir dėl to neįsidėmėjo žandikaulio lūžių momento.

Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus). Tačiau jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2019).

Pažymėtina, kad nors iš susiklosčiusios situacijos akivaizdu, jog kaltinamieji iš anksto nebuvo susitarę bendrai smurtauti prieš nukentėjusįjį, ketinimas smurtauti kilo staiga, smurto panaudojimo metu visi kaltinamieji veikė kartu ir pritardami vieni kitų veiksmams, t. y. prieš nukentėjusįjį vartotam smurtui. Visi kaltinamieji matė vieni kitų veiksmus ir visi trys smurtavo prieš nukentėjusįjį, taip kartu pritardami kitų prieš nukentėjusįjį vartojamam smurtui. Tai reiškia, kad visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo neapibrėžta tyčia (nesiekdami konkrečiai detalizuotų padarinių), tačiau suprasdami ir numatydami, jog gali dėl jų veiksmų būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamas veikas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Nustatyta, kad visi kaltinamieji sudavė bent po vieną smūgį kaltinamajam į veidą, dėl kurio ar kurių ir atsirado lūžiai. Nukentėjusiajam įvykio metu dėl prieš jį pavartoto smurto intensyvumo ir buvusio neblaivumo tiksliai neįsidėmėjus, kuriuo metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, nėra galimybės neabejotinai nustatyti, kurio iš bendrininkų smūgis ar smūgiai sukėlė nukentėjusiajam pasekmes, kurios kvalifikuotinos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau net ir nėra svarbu, kurio iš bendrininkų veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nes už kilusias bendras nusikalstamas pasekmes atsakingi visi bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019). Taigi darytina išvada, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje neapibrėžta tyčia bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžius, kurie nustatyti specialisto išvadoje, dėl to visų jų veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Pasisakydamas dėl kaltinamiesiems inkriminuotų chuliganiškų paskatų teismas atkreipia dėmesį, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Šiuo atveju smurtaujama buvo viešoje vietoje, prie tuo metu dirbusio naktinio klubo, kuriame ir prie kurio buvo darbuotojų ir lankytojų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad konflikto dalyviams šalinantis nuo klubo įėjimo paskui juos nubėgo ne tik apsaugos darbuotojas, kurio darbas buvo sutrikdytas, bet ir prie klubo įėjimo stovėję ir konfliktą stebėję lankytojai. Smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį kaltinamieji atliko netikėtai, tarp jų nesant jokio asmeninio pobūdžio konflikto, iki tol jie net nebendravo, nors D. K. nurodė tik norėjęs išskirti nukentėjusįjį ir A. S., bet po to pats puolė nukentėjusįjį, o M. Ž. ir D. S. į konfliktą įsikišo ir atliko prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus net nesiaiškinę, kas vyksta ir ar kam nors yra kilusi reali grėsmė, t. y. puolė nukentėjusįjį iš karto po to, kai išėjo iš klubo. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, o juos lėmė ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju. Aplinkybę dėl buvusios grėsmės aplinkai ir aplinkiniams patvirtino liudytojas D. Ž., nurodydamas, kad visada jaučia grėsmę ir sau, kai klube ar netoli jo vyksta muštynės, nes į jas bet kada gali įsitraukti ar būti įtraukti ir neutralūs asmenys. Taigi šiuo atveju ne tik nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas be jokios paaiškinamos priežasties, bet ir atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, nes smurtauta buvo viešoje vietoje be jokios aiškios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, padarant jam sužalojimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo įžūlius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo nesant konkrečiai paaiškinamų priežasčių, t. y. dėl chuliganiškų priežasčių.

Kadangi nustatyta, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, o be to nukentėjusiajam dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visų kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2020).

Civiliniai ieškiniai

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 322,91 Eur turtinę žalą už R. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 67–70). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, kuriuose nurodyta, kada, kur ir kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam: 2019 m. gegužės 26 d. jis buvo konsultuotas specialistų VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. birželio 3 d. gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, ten pat 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 3 d. jam buvo suteiktos burnos chirurgo konsultacijos (1 t., b. l. 71–76). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš visų kaltinamųjų solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 322,91 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis R. L. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. K., D. S. ir M. Ž. 120 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 132–135).

Nukentėjusysis nurodė ir iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad po patirtos traumos juntamo skausmo ir nepatogumų jis 2019 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į UAB „Aukštaitijos implantologijos klinika“, kur jam buvo suteikta odontologo konsultacija, atliktas ištyrimas, gydymo plano sudarymas, padaryta panoraminė rentgeno nuotrauka, atliktas kišenių zondavimas, taip pat 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į UAB „Veido chirurgija“, kur jam buvo atlikta žandikaulių kompiuterinė tomografija (3 t., b. l. 157). Iš viso už šias paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 120 Eur. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos nėra neprotingai didelės ir nelaikytinos nepagrįstai patirtomis. Šios išlaidos yra susijusios su nukentėjusiojo patirta trauma, papildomų paslaugų R. L. prireikė, nes net ir praėjus keliems mėnesiams po traumos jam vis skaudėdavo, dėl to kreipėsi į specialistus, kad būtų įvertinta, ar lūžiai sugijo, ar reikalingas tolesnis gydymas. Dėl to nukentėjusiojo patirta turtinė žala, kurią sudaro už specialistų paslaugas sumokėtos lėšos, atlygintina, 120 Eur sumą priteisinat solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė patyręs ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kurią išsamiai pagrindė, detaliai nurodydamas dėl patirtos traumos patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo teigimu, kelis mėnesius jis kentėjo labai didelius skausmus, kol žandikaulis buvo sutvirtintas vielomis, negalėjo kalbėti ir valgyti, dėl to sumažėjo jo kūno svoris, po to galėjo pradėti valgyti, bet ir tai užtruko gal mėnesį, kol galėjo normaliai valgyti. Po įvykio nuo smūgių atsirado stiklakūniai akyse ir dabar matosi ant akių „voratinkliai“, nors prieš traumą neturėjo tokių problemų. Nukentėjusiojo pateiktas išrašas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 19 d. jis dėl to buvo konsultuotas ir nustatyta, kad stiklakūniuose plaukioja drumstelis (1 t., b. l. 136). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad panašiai iki pusės metų negalėjo užsiimti įprasta veikla, nors iki įvykio savanoriavo, turėjo verslo kūrimo idėjų, tačiau patirta trauma sutrikdė jo gyvenimą, pablogėjo jo emocinė būklė, nes iš gydytojų sužinojo, kad jam suduotas smūgis į smilkinio sritį galėjo būti ir mirtinas, po įvykio vengia pasilinksminimo vietų, bijo tamsiu paros metu būti mieste, nepasitiki žmonėmis, naktimis sapnuoja košmarus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes prieš jį 3 asmenys tyčia atliko pakankamai intensyvius smurtinius veiksmus, po kurių nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, apatinio žandikaulio kūno ir kairės šakos lūžiai, nesunkiai sutrikdę nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis tą pačią dieną po traumos buvo operuotas ir daugiau nei savaitę gydytas stacionare, o po to išleistas gydytis ambulatoriškai, gydymo laikotarpiu ir po jo patyrė skausmą ir kitokius jo nurodytus nepatogumus, susijusius su maitinimosi sunkumais po traumos, juolab, kad tam tikrą laiką žandikaulis buvo sutvirtintas vielomis, negalėjo užsiimti įprasta veikla, pergyveno ne tik dėl savo sveikatos būklės ateityje, bet ir dėl to, kad įvykio metu galėjo būti dar stipriau sužalotas, atsirado tam tikros baimės. Taigi nukentėjusysis, kurio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patyrė įvairių jo įprastam visaverčiam gyvenimui nebūdingų nepatogumų, susijusių su patirtos traumos gydymu, skausmu, maitinimusi, neigiamų emocinių išgyvenimų, tam tikrą laiką buvo sumažėjusios jo bendravimo, užsiėmimo patinkančia veikla galimybės.

Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (vienu metu prieš jį smurtavo trys asmenys, iš kurių du savo smurtinių veiksmų nenutraukė net ir nukentėjusiajam bandant pasišalinti iš įvykio vietos, nes jį vijosi ir toliau prieš jį smurtavo tol, kol buvo nupurkšti ašarinėmis dujomis), asmenų kaltės formą (tyčia), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų gydymo pobūdį, dėl to jam sukeltus fizinius ir dvasinius nepatogumus, R. L. gydymosi trukmę, kaltinamųjų turtinę padėtį (turto neturi, bet yra darbingo amžiaus ir vienas iš jų dirba, o kiti registruoti Užimtumo tarnyboje), teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5000 Eur) mažintinas, nes yra per didelis jo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Įvertinus visas nustatytas ir jau aptartas aplinkybes, R. L. solidariai iš kaltinamųjų priteistini 2700 Eur neturinei žalai atlyginti.

Pagrįstas ir tenkintinas nukentėjusiojo prašymas priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Byloje skirtas ir taikomas laikinas kaltinamųjų nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti nepakeistas iki visiško nukentėjusiajam R. L. priteistos žalos atlyginimo, o atlyginus jam žalą – panaikintinas.

Bausmės

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Visi trys kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje kaip vykdytojai padarė 2 nusikaltimus: vieną nesunkų (viešosios tvarkos pažeidimą) ir vieną apysunkį (kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą). Šios veikos tyčinės, baigtos ir sudaro idealiąją sudėtį, nes padarytos vienu metu ir tais pačiais veiksmais. Visi trys kaltinamieji vartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, suduodami jam, be kita ko, ir į veidą, nė vieno iš jų vaidmuo darant nusikaltimus nebuvo antraeilis, visi nusivijo nukentėjusįjį toliau nuo klubo įėjimo, tačiau ten prieš R. L. jau smurtavo tik M. Ž. ir D. K.. Visų kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. Ž. ir D. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jie buvo neblaivūs (iš pirminių jų pačių ir liudytojų parodymų galima spręsti, kad net neatsiminė, kas įvyko) ir toks jų apsvaigimas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamiems jų veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Galimai įvykio metu buvęs D. S. apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes, kaip nurodė pats D. S., alkoholio vartojo mažai, viską atsimena, o jokių tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors visi kaltinamieji nevedę, M. Ž. ir D. K. turi gyvenimo drauges, D. S. – nepilnametį vaiką, D. K. nuo 2020 m. gruodžio 2 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 1), D. S. ir M. Ž. registruoti Užimtumo tarnyboje. D. K. iki nusikaltimų padarymo buvo teistas tiek Lietuvoje, tačiau teistumas išnykęs, tiek užsienyje, taip pat jis buvo nuteistas teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudos bausme, 2019 ir 2020 m. yra padaręs po vieną administracinį nusižengimą. D. S. praeityje taip pat teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, o M. Ž. teistas užsienyje, administracine tvarka nebaustas.

Atsižvelgęs į visas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininkų asmenybes, aptartas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą visiems kaltinamiesiems skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį: M. Ž. ir D. K. skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o D. S. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam D. S. skirtina 35 parų arešto bausmė, o M. Ž. ir D. K. – 80 MGL (4000 Eur) baudos. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir M. Ž. bei D. K. skirtina subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o D. S. – subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas D. K. įvykdė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutine 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme, jas visiškai sudedant ir paskiriant D. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesio laisvės atėmimą ir 40 MGL (2000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamąjį įsakymą. Nustatytina, kad bauda turi būti sumokėta iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., t. y. baudos sumokėjimo terminas nekeistinas.

Kadangi šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas D. S. įvykdė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jam paskirta galutine bausme (60 parų areštu ir 5 MGL (188 Eur) bauda), jas iš dalies sudedant ir paskiriant D. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimą ir 5 MGL (188 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį.

Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamųjų asmenybėmis, atsižvelgęs į nukentėjusiojo interesą, kad jam kuo greičiau būtų atlyginta padaryta žala, konstatuoja, jog visų kaltinamųjų atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jiems taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas: M. Ž. ir D. K. bausmių vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui, o D. S. – 2 metų terminui. Kaltinamiesiems bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos tokios pareigos: per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; dirbti arba būti užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kiti klausimai

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – visiems kaltinamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir D. S. skirtas dokumento paėmimas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju R. L. patyrė 3800 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (5 t., b. l. 78–89), kurias prašo priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusiajam pagal 2019 m. gruodžio 23 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas R. J., kurio kontora yra Vilniuje, todėl iš pateiktų dokumentų matyti, kad dalį atstovavimo išlaidų sudaro advokato patirtos kelionės iš Vilniaus į Panevėžį, kurios nebūtų patirtos, jeigu nukentėjusiajam būtų atstovavęs advokatas, kurio darbo vieta yra Panevėžyje. Dėl advokato R. J. suteiktų paslaugų pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuris buvo iš dalies tenkintas, 2019 m. gruodžio 27 d. taip pat pateikė skundą dėl prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ž., kuris buvo tenkintas, 2020 m. sausio 6 d. pateikė prašymą dėl D. K. taikomos kardomosios priemonės pakeitimo, kuris nebuvo tenkintas, dalyvavo 2020 m. vasario 4 d. nukentėjusiojo apklausoje, taip pat tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų surengtose trijose akistatose, parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo, dalyvavo 2020 m. rugsėjo 10 d., spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 23 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, o 2021 m. vasario 1 d. informavo teismą apie teisinių paslaugų sutarties su nukentėjusiuoju nutraukimą. Įvertinęs bylos sudėtingumą, jos apimtį, nukentėjusiojo atstovo teikiant paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme darbo ir laiko sąnaudas, jo atliktų veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų pobūdį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti patirtų atstovavimo išlaidų suma (3800 Eur) yra per didelė. Protingomis, būtinomis, pagrįstomis ir dėl to nukentėjusiajam atlygintinomis atstovavimo išlaidomis teismas pripažįsta 2400 Eur, kurie lygiomis dalimis priteistini iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. K. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, D. K. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutine 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą ir 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą, nustatant baudos sumokėjimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į D. K. paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. K.: per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. Ž. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. Ž.: per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. S. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. S. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jam paskirta galutine bausme (60 parų areštu ir 5 MGL (188 Eur) bauda), jas iš dalies sudedant, ir paskirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą ir 5 MGL (188 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į D. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. S.: per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš D. K., D. S. ir M. Ž. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 322,91 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 91 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš D. K., D. S. ir M. Ž. nukentėjusiojo R. L. naudai priteisti 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinei žalai, 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2820 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi paskirtą laikiną kaltinamųjų D. K., D. S. ir M. Ž. nuosavybės teisės apribojimą, kuris buvo patikslintas teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir pratęstas teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi, palikti galioti nepakeistą iki visiško nukentėjusiajam R. L. priteistos žalos atlyginimo, o atlyginus R. L. žalą – laikiną kaltinamųjų D. K., D. S. ir M. Ž. nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų D. K., D. S. ir M. Ž. nukentėjusiojo R. L. naudai po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė