Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1974-05-22 Vilniaus miesto tarybų rajono VRS TS pagal BK 147 str. 2 d. 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo,2000-05-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 125 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo. Pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo paskirtos 1aisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Č. grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2010-05-07, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. K. pareikalavus, kad jis išsikeltų iš kambario, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno neteisėtai, atidaręs kambario duris, laikydamas rankoje pramoninės gamybos kardą, suduodamas juo vieną smūgį į durų staktą bei grasindamas suduoti turėtu kardu ėjo link L.K., kuri, manydama, kad grasinimas gali būti įvykdytas, išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiais savo veiksmais N. Č. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis N. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-05-07 jis buvo pas L. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis neturėjo kur gyventi, todėl pasiprašė kartu su savo sugyventine V. S. pas Leonidą. N. Č. gyveno viename kambaryje, o Leonidas kitame. Įvykio dieną kaltinamasis su L. G. išgėrė butelį degtinės, po to N. Č. nuėjo ir užsirakino savo kambaryje, o L. G. liko kitame. Vėliau atvažiavo L. G. dukterėčia L. K. ir pradėjo laužtis į kaltinamojo kambarį. Po to įsibrovusi į kambarį, pradėjo šaukti, kad N. Č. išsikeltu ir buto, pradėjo metyti kaltinamojo daiktu iš kambario. Pakėlusi antklodę, L. K. pamatė ten gulinti kardą. Tuomet N. Č. paėmė į rankas kardą, nes bijojo, kad kardo nepaimtu pati L. K.. Pamačiusi, kad N. Č. pagriebė kardą, L. K. išsigando, išbėgo iš buto ir iškvietė policiją.

N. Č. pagriebė kardą į ranką, nes bijojo, kad jį galėjo paimti L. K. ir ką nors kaltinamajam padaryti. N. Č. su kardu niekur nebuvo išėjęs, niekur nesudavė ir niekam negrasino, tik kad kardą laikė rankoje. Kardą kaltinamasis nupirko pieš porą metų Gariūnų turgavietėje ir jį laikė savigynai. Įvykio dieną N. Č. nebuvo agresyvus, tačiau neatmeta galimybės, jog kai laikė kardą rankoje galėjo ką nors L. K. pasakyti. Tą dieną N. Č. buvo susijaudinęs dėl L. K. veiksmų, buvo piktas ir iš piktumo gali išsamiai neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Atvykus policijos pareigūnams, jie kaltinamąjį kartu su kardu pristatė į policijos komisariatą. Kambaryje, kuriame gyveno pas Leonidą, N. Č. laikė ir kitus instrumentus, turėjo kirvį, peilius.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad ji prižiūri savo dėdę L. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nukentėjusioji savo dėdei padeda, maitina jį, nes L. G. turi psichikos problemų. N. Č. dėdės bute apsigyveno maždaug prieš mėnesį. Dėdė sakė, kad leido jam pagyventi. Atvažiuodama du kartus per savaitę pas dėdę, L. K. primindavo N. Č., kad jis išsikraustytų iš buto, tačiau jis niekada nereaguodavo į jos žodžius. Sakydavo, kad ji ne šeimininkė ir neturi teisės jį varyti iš buto. 2010-05-07, apie 17.00 val., L. K. eilinį kartą atvežė savo dėdei maisto produktų. L. G. buvo viename kambaryje, o N. Č. buvo kitame kambaryje užsirakinęs. Nukentėjusioji pradėjo belstis į duris ir sakyti, kad N. išeitų. Kai N. Č. atidarė duris, jis rankoje laikė kardą. Po to kaltinamasis kardu užsimojo, nukreipė kardą link nukentėjusiosios, keikėsi jos atžvilgiu necenzūriniais ir grasino, pasakė : „o, tau dabar tai bus“. Atstumas tarp N. Č. kardo ir L. K. buvo apie 1 metrą. Tuomet nukentėjusiąją užstojo L. G., jis atsistojo, tarp N. Č. ir L. K.. Nukentėjusioji tada išsigandusi išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus.

L. K. įvykio dieną labai išsigando N. Č., nes jis buvo girtas, labai agresyvus, ir kažin kas galėjo būti, jeigu ją nebūtų užstojęs L. G.. L. K. po šio užpuolimo, verkė, visa drebėjo, ji mano, kad N. Č. tikrai galėjo įvykdyti savo grasinimus.

Liudytojas L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis N. Č. pažįsta, jis dažnai ateidavo į svečius, o vėliau pasiprašė pas jį gyventi, kadangi liko be gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji L. K. yra L. G. dukterėčia. 2010-05-07 pas L. G. atvažiavo dukterėčia, atvežė jam maisto. Tuomet L. G. buvo savo kambaryje, o N. Č. buvo užsirakinęs kitame kambaryje. L. K. pradėjo belstis į Č. kambarį, o kai šis nenorėjo atidaryti durų, L. K. pradėjo laužti duris. K. Č. atidarė duris, jis stovėjo su kardu rankoje, o vėliau užsimojęs kardu trenkė į durų staktą. Tuomet L. G. atsistojo tarp N. Č. ir L. K. ir užstojo nukentėjusiąją. Tada L. K. išbėgo ir iškvietė policiją.

L. G. užstojo L. K. po to, kai N. Č. kardu sudavė į durų staktą. L. K. po tokio N. Č. elgesio buvo labai išsigandusi.

Apklaustas Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas L. G. parodė, kad L. K. yra jo dukterėčia. Santykiai tarp jų nelabai kokie. Ji pasiima jo pensiją, perka jam maistą. N. Č. yra vaikystės draugas. Č. su K. nesutaria. Taip yra visą laiką. Konfliktas tarp dukterėčios ir Č. įvyko maždaug prieš metus. Įvykio dieną atėjusi dukterėčia patikrino kambarius, pradėjo vadovauti, klausė apie Č.. L. K. į N. Č. kambarį nebuvo įėjusi. Vėliau L. G. pamatė, kad pas N. Č. rankoje atsirado didelis kardas ir kaltinamasis tuo kardu trenkė į durų staktą. Tada L. G. atsistojo tarp N. Č. ir L. K.. Tarp durų L. G. atsistojo tam, kad Č. ir L. nesusižalotų. Tuomet dukterėčia išbėgo iš buto ir iškvietė policiją.

K. Č. atidarė duris ir turėjo kardą, L. G. neatsimena ką jie kalbėjo, bet jie ginčijosi. Ar Č. grasino dukterėčiai, neatsimena, nes neatkreipė dėmesio. Č. buvo piktas, kadangi buvo pagiringas (b. 1. 44-47).

Įvykio aplinkybės yra aiškios, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tik patvirtina N. Č. pareikšto kaltinimo pagrįstumą.

2010-05-07 apžiūrėta įvykio vieta, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarytos fotonuotraukos (b.l. 15-18).

2010-05-07 kaltinamasis N. Č. pateikė policijos pareigūnams kardą (b.l. 75).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-07-07 papildomos apžiūros metu nustatyta, kad ant durų staktos dešinėje pusėje 1,54 metro aukščio matosi įbrėžimai, sugadinimai. Aukščiau matosi kabliu išrauta staktos dalis. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuojamą, tačiau aptikti pažeidimai įrankio identifikavimui netinka (b.l. 19-25).

2010-07-07 buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas N. Č. pateiktas kardas, kurį jis laikė rankoje įvykio metu. Apžiūros metu nustatyta, jog kardo ilgis yra 660 mm, geležtės ilgis 457 mm, geležtės plotis 94,3 mm. (b.l. 76-79).

N. Č. organizme įvykio metu nustatyta 1,83 promilių alkoholio (b.l. 82).

2010-07-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. K. visiškai patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes (b.l. 31-35).

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, liudytojo parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, daikto apžiūros protokolą bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, N. Č. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Kaltinamasis N. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog įvykio metu kardu jis nukentėjusiajai negrasino, o kardą pagriebė į ranką, nes bijojo, kad jo kambaryje buvusi L. K. galėjo paimti kardą ir juo sužaloti kaltinamąjį. Kai kaltinamasis paėmė kardą į ranką, nukentėjusioji išsigando, pabėgo ir iškvietė policiją.

Tokia N. Č. versija kategoriškai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, liudytojo L. G. parodymas bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl besąlygiškai remtis tokiais kaltinamojo parodymais, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo.

Nukentėjusioji L. K. davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama laiką, vietą, būdą bei prie kokių aplinkybių kaltinamasis jai grasino kardu. Savo parodymus nukentėjusioji visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymai nėra pagrindo.

Nors kaltinamasis N. Č. teigia, kad įvykio metu, L. K. buvo įsiveržusi į jo kambarį, metė jo asmeninius daiktus ir pakėlusi antklodę pamatė kardą, todėl kaltinamasis ir pagriebė kardą, kad jo nepaimtu L. K., tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiosios, liudytojo parodymais bei kita surinkta bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. K. nuo pat pradžios teigia, kad ji įvykio dieną nebuvo užėjusi į N. Č. kambarį, o jai pasibeldus, kaltinamasis pats atidarė duris ir rankoje laikė kardą, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sakydamas „o, tau dabar tai bus“.

Tokius nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtino ir liudytojas L. G., kuris betarpiškai stebėjo įvykį. L. G. patvirtino, kad L. K. įvykio dieną nebuvo užėjusi į N. Č. kambarį, o tik pasibeldė į kaltinamojo kambario duris. N. Č. pats atidarė kambario duris ir rankoje laikė kardą bei užsimojęs kardu trenkė į durų staktą. L. G. užstojo L. K., tada nukentėjusioji išsigandusi pabėgo iš buto ir iškvietė policiją.

Motyvuojamoji dalis

Šias aplinkybes, kad kaltinamasis įvykio dieną rankoje laikė kardą ir kardu trenkė į durų staktą, netiesiogiai patvirtina ir 2010-07-07 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytos aplinkybės, o būtent : „ ant durų staktos dešinėje pusėje 1,54 aukščio matosi įbrėžimai, sugadinimai“(b.l. 19-20).

Taip pat N. Č. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamojo posėdžio metu neigė, kad įvykio dieną jis grasino nuketėjusiajai, kadangi kaltinamasis kardą tik laikė rankoje, tačiau tokia kaltinamojo versija taip pat yra paneigta nukentėjusiosios parodymais ir liudytojo L. G. parodymais.

L. K. parodė, kad įvykio metu nebuvo užėjusi į kaltinamojo kambarį. Kaip N. Č. atidarė savo kambario durys, kaltinamasis iš karto kardu puolė nukentėjusiąją, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, buvo agresyvus. Dėl tokio kaltinamojo elgesio L. K. labai išsigando, verkė visą drebėjo dėl užpuolimo. Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas L. G., parodydamas, kad jis užstojo L. K. po to, kai N. Č. sudavė kardu į durų staktą. Nukentėjusioji po tokio N. Č. užpuolimo labai išsigando (b.l. 172-173). Pažymėtina ir tai, kad pats N. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad įvykio metu L. K. buvo išsigandusi (b.l. 171).

Tokiu būdu, byloje pagrįstai įrodyta, kad įvykio dieną N. Č., būdamas neblaivus (1,86 promilių), atidarė kambario duris, laikydamas rankoje kardą. Vėliau kardu užsimojo, nukreipė jį į nukentėjusiosios pusę, po to, vartodamas nukentėjusiosios atžvilgu necenzūrinius žodžius, trenkė kardu į durų staktą. Po to, kai L. G. užstojo L. K., nukentėjusioji išbėgo iš buto ir iškvietė policiją.

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo realumo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Taigi, vertinant tokius N. Č. veiksmus ir elgesį, galima pagristai teigti, kad nukentėjusioji L. K. šioje situacijoje turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis savo veiksmais realiai gali ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, N. Č. kaltė, įvykužius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

N. Č. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, turtinė žala nepadaryta. N. Č. praeityje du kartus teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. N. Č. yra pensinio amžiaus, galiojančių administracinio nuobaudų neturi, piktnaudžiavo alkoholiu dėl ko buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei įrašytas į narkologinę įskaitą (b.l. 118-119).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su prokuroro pozicija bei paskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 90-91).

Daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kardas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas (LR BPK 94 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

N. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. Č. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią N. Č. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. Č. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kardą, saugoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato saugomų daiktų kambaryje pagal 2011-03-12 nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.