Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 81/04-289, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirta bausmė 7 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis ir BK 253 straipsnio 1 dalis ir 253 straipsnio 2 dalis kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikintas nuteisimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis paskirta galutinė subendrinta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 14 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2018 m. balandžio 26 d., buvo 2 metai, 6 mėnesiai ir 19 dienų. 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-289 nutarta E. M. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodant, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui ir jis nėra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams kurie, įvertinę visus skundo argumentus, 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. M. prašo panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, pritaikant baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Skunde nuteistasis nurodo, jog netaikant lygtinio paleidimo jo atžvilgiu nepagrįstai buvo remiamasi jo kriminaline praeitimi ir iš to darant išvadas, jog ir ateityje jis nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas. Skundu teigiama, jog apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, prieštaraujanti teisės normoms numatančioms lygtinio paleidimo instituto taikymą. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis penkis kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, turi šeimą, mažametį vaiką, dengia jam priteistą ieškinį, mokosi profesijos. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos dirbtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Be to per visą bausmės atlikimo laiką jis dalyvavo įvairiose programose, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesiją. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, cituojama teismų praktika, kai buvo taikomas lygtinis paleidimas asmenims, teistiems už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus ir ne vieną kartą. Nuteistojo E. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nepaiso Komisijos jam paskirtų rekomendacijų. Paskutinį kartą E. M. lygtinio paleidimo komisijai buvo teiktas 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau tuo metu lygtinis paleidimas jo atžvilgiu taikomas nebuvo ir Komisija jam rekomendavo tęsti pataisą, pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų, savanoriškai dengti ieškinį, pradėti dirbti. Tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis per šešis mėnesius neįvykdė dviejų lygtinio paleidimo komisijos teiktų rekomendacijų – gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų ir pradėti dirbti. Ir nors nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmė dalį, leidžiančią jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 84 balai. Tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra abejonių nekelianti aplinkybė leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pozityvi, tačiau iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad šiuo metu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Remiantis 2018 m. balandžio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami E. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, finansinio stabilumo trūkumas. Pažymėtina, kad vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra finansinio stabilumo trūkumas ir šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose nors ir mokosi, tačiau nedirba, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytą kriminogeninį veiksnį, nuteistąjį charakterizuoja pakankamai neigiamai. Juo labiau, kad gyvendamas laisvėje, nuteistasis taip pat neturėjo pastovaus darbo ir pastovių pajamų, o nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo labiau nukreiptos į finansinės naudos siekį. Be to būdamas laisvėje, nuteistasis nebuvo registruotas ir darbo biržoje. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo atsainų požiūrį į jo turimas problemines sritis ir menką siekį jas spręsti. Tai, kad kaip pats nuteistasis teigia, paleistas lygtinai turės galimybę įsidarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dar nesukuria absoliutaus pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Akcentuotina ir tai, kad priteisto civilinio ieškinio savanoriškas dengimas negali būti laikomas išskirtiniu teigiamu nuteistojo elgesio korekcijos poslinkiu, kadangi civilinio ieškinio reikalavimas kilo iš neteisėtų nuteistojo veiksmų, o žalos atlyginimo būtinumas yra nekvestionuotinas. Šiuo atveju darbinės motyvacijos stoka ir finansinis nestabilumas, neleidžia daryti išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejoti E. M. pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje tik teisėtais būdais ir priemonėmis verčia ir jo probleminių sričių sprendimo įgūdžiai, kurie remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis yra silpni. Tuo labiau, nuteistasis savo skunde apygardos teismui nurodė, jog jis yra žmogus, kuris gali klysti. Šie duomenys neabejotinai atskleidžia, kad nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo kriminalinį elgesį bei atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvados duomenis ir tai, kad nuteistasis nevykdė jam Komisijos paskirtų rekomendacijų, darytina išvada, kad E. M. nededa pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį, jį koreguojant teigiama linkme. Tai sukurtų pagrindą pripažinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis net vienuolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir nors už rėžimo reikalavimų pažeidimus paskirtos nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Be kita ko, paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas užfiksuotas 2017 m. rugsėjo 15 d., kai tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. vasario 24 d. ir jau buvo visapusiškai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Aptartų duomenų visuma atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus apribojimus ir jį charakterizuoja labiau kaip neigiamą nei teigiamą asmenybę. Taip pat šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti, kad pritaikius lygtinio paleidimo institutą nuteistojo E. M. atžvilgiu, jis laikysis visuomenėje vyraujančių elgesio bei moralės normų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ypatingai svarbu pažymėti, kad laisvės atėmimo bausmė yra skiriama siekiant užtikrinti visuomenės interesą nuo priešingo teisei elgesio ir izoliuojant asmenis siekiama jų perauklėjimo, tam, kad jie galėtų būti pilnaverčiais teisinės visuomenės nariais, kas šiuo atveju vertinant nuteistojo E. M. elgesį dar nėra įmanoma. Vertinant E. M. skundo argumentus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra išimtinai teigiamas, nors ir stebimi tam tikri pozityvūs pokyčiai. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, o spręsdamas problemas, ne visada taiko efektyvius ir teisėtus sprendimo būdus. Ir nors nuteistasis abejoja psichologinės išvados duomenimis, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys atspindi nuteistojo vidinės būsenos ir išorinių veiksmų santykį, bei jų korekciją ankstesnio elgesio plotmėje. Vien aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose buvo skatintas penkis kartus ir šiuo metu mokosi nėra vertintinos kaip atskleidžiančios išimtinai teigiamą nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją. Juo labiau, paskirti paskatinimai tik atskleidžia, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir už tai buvo įvertintas. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas vis dar laikomas vidutiniu – 84 balai, o per pastaruosius tris metus pakito tik 10 balų, kas nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis deda visas pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį. Tuo labiau bendrą balą sudaro 40 statinių veiksnių ir 44 dinaminiai veiksniai, kurie ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti mažinami, tam, jog nuteistasis įrodytų jog siekia išimtinai teigiamos savo priešingo teisei elgesio korekcijos. Be to, nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu nepateisino teismo jo atžvilgiu parodyto pasitikėjimo.Atsakant į nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, situaciją vertina individualiai, tokiu būdu skunde paminėta teismų praktika neįpareigoja teismo besąlygiškai asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Be to, tai, kad netaikomas lygtinis paleidimas nuteistojo asmens atžvilgiu, negali būti laikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimu, kadangi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskiria atitinkamą bausmę, o vėlesnėje bausmės vykdymo stadijoje yra sprendžiamas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumas ir efektyvumas ir šio instituto taikymas tiesiogiai priklauso nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo E. M. elgesys neduoda pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo, kadangi šiuo metu esanti elgesio korekcija nėra įtikinanti ir nekelianti abejonių dėl E. M. išimtinai tik teisėto elgesio lygtinio paleidimo taikymo atveju. Esant tokioms aplinkybėms abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, netaikyti E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tačiau šiuo atveju tokia išvada negalima. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.