Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-26 · Byla Nr. N-444-4931-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-26
Bylos Nr.
N-444-4931-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
Advokatai
Jurga Šakienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-4931/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato ir J. O. U. (J. O. U.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarimo J. O. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. O. U. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 13 val. 40 min., kelyje Panevėžys – Šiauliai, ties Gustonių gyvenviete, Panevėžio rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilių girtumas), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį.

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. nutarimu J. O. U. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą be transporto priemonės – automobilio Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažymomis, alkoholio matuoklio rodmenimis bei kitais byloje esančiais dokumentais. J. O. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgęs į J. O. U. turtinę padėtį, bei į tai, kad asmuo baustas administracine tvarka, bet neteistas, skyrė administracinį areštą minimaliam terminui.

Teismas nustatė, kad vairuota transporto priemonė buvo išnuomota – automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdo ir naudoja UAB „Eurolitcar“. Pripažino, kad automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paėmė savavališkai, kadangi pateikdamas vairuotojo pažymėjimą transporto priemones nuomojančiai bendrovei nenurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Todėl teismas sprendė, jog UAB „Eurolitcar“ nėra atsakinga už automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu ir neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.

III.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad neskyrimas transporto priemonės konfiskavimo prilyginamas ATPK 30¹ straipsnio taikymui ir yra neteisingas, nes to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, kurie padarė 130² straipsnyje numatytą administracinį pažeidimą, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, arba visai neskirta administracinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas.

J. O. U. atstovė advokatė Jurga Šakienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarimą ir atidėti paskirtos administracinės nuobaudos vykdymą iki 12 mėnesių. Nurodo, kad sprendžiant iš ATPK 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, įstatymo leidėjas atleidimą nuo administracinio arešto sieja su pažeidėjo sveikatos būkle. Pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo J. O. U. nuoširdžiai gailisi, anksčiau teismo nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki galo nesuprato, kadangi teismo posėdyje dalyvavo be atstovo. Prašo atsižvelgti į asmens sunkią sveikatos būklę, nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, bei į tai, kad padaryta veika nesukėlė žalos kitiems asmenims ir nesukėlė avarinės situacijos. Pažymi, kad asmuo sutinka administracinio arešto atidėjimo laikotarpiu atlikti nemokamus viešuosius darbus bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidėti administracinio arešto vykdymą, tokio sprendimo pagrįstai nemotyvavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas nesutinka su pareikštais argumentais ir nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda yra per švelni, kadangi pagrindo neskirti transporto priemonės konfiskavimo nebuvo.

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą J. O. U. atstovė advokatė Jurga Šakienė nesutinka su jame pareikštu prašymu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas transporto priemonės konfiskavimo, nenurodė, kad vadovaujasi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad transporto priemonės, kuri yra tretiesiems asmenims priklausanti nuosavybė, konfiskavimas būtų neproporcinga administracinė nuobauda, kadangi automobilis buvo naudotas be teisėto savininko ar valdytojo ir naudotojo leidimo, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Skundžiamu nutarimu J. O. U. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl savininko civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, todėl šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus ir todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys, kam nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 36 – 39), tačiau UAB „Hansa Lizingas“, kuriai priklauso minėtas automobilis, nebuvo informuota apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ar įtraukta į bylą šalimi, kas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikytina priimto sprendimo negaliojimo pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas transporto priemonės konfiskavimo pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį paėmė savavališkai, tačiau pastebėtina, jog vien tai, kad asmuo transporto priemones nuomojančiai bendrovei nesuteikė informacijos apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones iš jo yra atimta, neleidžia daryti išvados, kad automobilį J. O. U. išsinuomojo neteisėtai. Priešingai, iš byloje esančios automobilio Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties matyti, kad automobilis buvo išnuomotas teisėtai (b. l. 40). Todėl šiuo atveju pažymėtina, kad būtent bendrovei, nuomojančiai transporto priemones, tenka rizika, susijusi su išnuomoto automobilio praradimu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu neskyrė sankcijoje numatyto transporto priemonės konfiskavimo, tačiau toks teismo sprendimas prilyginamas ATPK 30¹ straipsnio taikymui, kurio 1 dalyje numatyta galimybė organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinių teisės pažeidimų bylas, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, kai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Taigi matyti, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, todėl šiuo atveju individualizuota nuobauda (transporto priemonės konfiskavimo neskyrimas to tinkamai nemotyvavus) negali būti laikoma teisėta. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų konkrečių aplinkybių kontekste nuspręsdamas transporto priemonės konfiskacijos netaikyti turėjo motyvuoti, kodėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies imperatyvi nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, o kilus abejonių dėl ja galimai varžomų teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą imtis priemonių šioms abejonėms šalinti, t. y. kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu.

ATPK 338¹ straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), kad ATPK 338¹ straipsnis nenustato detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. ATPK 338¹ straipsnio paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Darytina išvada, kad paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybę atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 6 psl.).

Pažymėtina, kad J. O. U. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – pakartotinai per metus laiko vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių prašymą atidėti administracinio arešto vykdymą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai netaikė administracinio arešto vykdymo atidėjimo pagal ATPK 338¹ straipsnį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininę pažymą, kuria remiantis apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl prastos sveiktos ir nuolatinės medikų priežiūros būtinumo Vokietijoje, administracinio arešto vykdymas J. O. U. sveikatos būklei sukeltų neigiamų pasekmių. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, ar Vokietijos gydytojo išduotoje medicininėje pažymoje nurodyti susirgimai iš tiesų yra kliūtis teisės pažeidėjui atlikti administracinį areštą. Jei taip, teismas turėtų spręsti, ar nėra pagrindo paskirtą areštą pakeisti į kitos rūšies administracinę nuobaudą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme, visų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir neįvertinto, netinkamai taikė ATPK nuostatas, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. O. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysVirgilijus Valančius